QUOTE(kolete @ 2005 08 10, 16:05)
buvo atvejis kai ash pirma apie vestuves uzsiminiau, nes atrode kaip ir viskas laaabai fainai tarp musu ir jau metus draugavom. jis ruoses i kelione, o ash kaip durna, sakau grysi, tai manau bus pats laikas pradeti bendra gyvenima ir tt. na jis tuom kart sutiko, o ishvazeves taip ir negryzo pas mane. su savo busimu vyru nieko neskubinau ir neuzsiiemiau, kazkaip ish jo puses buvo iniciatyva. jei reiktu vel viska pradeti ish naujo manau vadovaudamasi igyta patirtim tikrai pati nesisiulyciau, nes vistik vyrai yra uzkariautojai, jei jie lengvai mergina pasiekia, tada nebera proshvaisciu apie auksta jos vertinima, na zinoma gali buti ir ishimciu. o dar tas faktorius labai veikia, kai vaikinas pasijunta taip tarsi ji bandytu pagauti ir uzdaryti i remus, suveikia savisaugos instinktas. tai mano nuomone geriau kad ir leciau, bet jau tegu tvirtai apsisprendzia ir tada jau nieko neverciamas pareiskia taip ilgai laukta nuomone
man 1 metai tai yar itin trumpas laikas. As pati per tiek laiko nekiep negalejau sau paglvoti, kad su juo buciau visa laika, tas man dasuto tik po kokiu 2-3 metu. O kai kalba eina apie menesius, man tai isvis nesuvokiama. Pati esu svaigus kelis menesius del vieno, nu ir ka - paikystes praejo. Kai jausmai metams bega tik stipreja, tada ir supranti, kad abu esat skirti ir tada nebesarbu kas pasakys pirmas.