Knygų skaitytojų klubas, 87 laida

PO tavo komentaro neskaityčiau, ir gerai

Primenu, kad Kalėdinis susitikimas Kaune 2014-01-04, šeštadienį.

Viskas kaip ir sutarta, bet kur ir kelintą? Gal 14 val. "Drakone"?

Ačiū!
Tikrai smagus susitikimas buvo. Tuo labiau, kad pažymėtas labai smagia naujiena- savo tarpe apturėjom naujai iškeptą mokslų daktarę- Zis

Sveikinimai.
O foto?

Jojo Moyes "Me before you" (Aš prieš tave). Keista istorija su šia knyga. Paskaičius kažkieno atsiliepimą ji atsirado mano amazon krepšelyje. Paskui kažkur užstrigo, ilgai truko kol atkeliavo. Buvau visai pamiršusi kas apie ką. Pradedu skaityti, nu grynų gryniausias meilės romanas (senosios narės manau žino mano didžiai išlavintą snobišką skonį ir nuomonę apie visokias saldybes ). Būčiau metus, bet martux, sakė, kad patiko. Ir ką jūs galvojas, surijau per kelias dienas. Net ašarą nubraukiau. O aš ją skaitant braukiu nedažnai, o jei tiksliau, vieną vienintelį kartą, skaitant "Gėlės Aldžernonui".
Lou mergina iš Anglijos provincijos, neturinti tikslo gyvenime, kuriai tenka imti pirmą pasitaikiusį drabą, nes tiesiog kitų nėra. Vilas, išsilavinęs sėkmingas vyriškis, po tragiško įvykio sėdintis invalido vežimėlyje. Valdantis tik galvą ir truputi vieną ranką. Kaip supratote, jiems tenka susitikti ne pačiomis geriausiomis aplinkybėmis.
Knyga apie jauno žmogaus virsmą, kelio radimą, net kai niekas iš šeimos nepritaria. Luo linija man labiausiai patiko, nes pradžioje visiškai jai nesimpatizavau. Puiki meilės istorija, mažai optizmo ir puikus stilius. Žodžiu, man labai patiko.
Pasirodo net ir dideiji cinikai gali skaityt meilės istorijas, jei jos laiku ir vietoje pasitaiko. Ir aišku, jei gerai parašytos.

Manau, Prieplaukai, Dolitlei, Gemmai tikrai galiu parekomenduoti.

Ta proga, kad saldybių dar per mažai pradėjau "Sodininką iš Prancūzijos"

aš jau po Martux atsiliepimo buvau įsidėmėjus šią knygą, tik vis neaptikdavau jos bibliotekoj. ko gero teks rimčiau paieškoti.

O gal kur nors šventiškiau, ne taip kasdieniškai? Man tas "Drakonas" išvis pobaisė vieta . Gal bent kokiam "Miesto sode" susitinkam šventiniam susitikimui? Gal kitos turi kokių kitų pasiūlymų?




Turbūt ir aš mielai perskaityčiau, turėsiu omeny, jei aptikčiau bibliotekoj

O "Sodininką iš Prancūzijos" aš irgi netyčia perskaičiau. Pati niekad nebūčiau sugalvojus pirkti ar skaityti. Bet draugė atsiuntė PDF failiuką tam atvejui, jei kartais tam tikroj vietoj, kur praleidžiam trečdalį gyvenimo, kada nors neturėčiau ką veikti.... Ir ką tu sau galvoji? Iš pradžių skaičiau skeptiškai, vis pastebėdavau "meilės romano" ypatybių, bet paskui istorija įtraukė, o dar sodininkavimas ir Prancūzija man yra tokie artimi ir širdžiai mieli dalykai.... Žodžiu, kaip meilės romanas, ji man patiko. Nežinau, kam rekomenduočiau, bet savyje kartais randu to "tikros meilės ilgesio" daigų, kuriems "palaistyti" šitokia lektūra labai tinka
Papildyta:
Dar prisiminiau Forget ašaras Ar dažnai virkaujat skaitydamos? Aš tikrai nedažnai, retkarčiais. Bet čia neseniai, rugsėjo men., grįždama iš Prancūzijos, nupirkau draugei prancūzišką knygą. Gavusią kažkokią vietinę premiją, autorius ar pavadinimas vis vien nieko nesako.
Žodžiu, lėktuve iš neturėjimo ką veikt, nusprendžiau pavartyt "dovaninę" knygą (baisiai negražu... ). Ir ką gi, įkliuvau į pakankamai melodramatišką istoriją (žiūrint objektyviai) : kažkiek netiesioginės meilės, simpatijos, užuojautos, noro padėti, susipynusių jausmų po mirčių, skyrybų ir... kai viskas beveik išsisprendžia laimingai, avarija, mažo žmogučio koma, ilgi laukimo menesiai, bla-ba-bla... Žodžiu, totali melodrama pgl. įvykių seką. Ir kai aš pradėjau braukti ašaras lėktuve, tai paskui du vakarus, per kuriuos pabaigiau dovaninę knygą, raudojau su pasikukčiojimais ir non-stop'u po 3-4 val. Tiesą sakant, pirmąkart gyvenime tiek ir taip verkiau Matyt, kažkokias jautriausias, pasąmonėj pasislėpusias stygas užgavo.

Man tai visur tinka, tik kad kainos labai nesikandžiotų

Paskutiniu metu būna dažniau. Gal tiesiog laikas toks - stresai, depresijos ir kitokios prieššventinės nuotaikos "Aš prieš tave" skaitydama verkiau. Per filmus dažniau apsibliaunu, ypač jai verkia kas iš veikėjų, labai liūdna scena ir pan. Dar su gyvūnais filmų nežiūriu, nes žinau, kad verksiu

ammmmm.... Buvo taip smagu, kad apie foto net neprisiminėm

As kol ja skaiciau kazkaip itin nebuvau susizavejusi,bet knygos pabaiga man sustiprino viska,tad bendrai paemus knyga irgi patiko

Lauksiu labai atsiliepimo apie sodininka.As ja atsiveziau vasara is LT. ir norejau iskarto skaityti,tik pries tai turejau pabaigti pradeta knyga...drauge sako paskolink as greit perskaitysiu kol tu nebaigei seniau pradetos skaityti...taip ir padariau,manau vistiek skaitau tai ilgai ,bet va ir drauge uztruko si kart dar iki dabar skaito


Nu reiks bauduot jus ,eilini kart nesirodot Gal turit uzsislepe kur telefonuos ir foto

Ot! Pakeisiu albumų "pinus" ir vilnietėms neduosiu!

hmmm - tik skaitydama vaikiškas knygas. Pastarąjį kartą - Kalėdų istoriją - man ašaras išspaudžia gėris ir tyrumas, o Žiaurios scenos tik sukelia pyktį.

Aš vis dar su Bolano