Pas Agnę Meškaitę gimdžiau seniai - 1999 m. Turbūt ji dar nebuvo labai patyrusi. Nėštumo priežiūrai vaikščiojau pas ją į Baltijos-Amerikos kliniką. Dažnai tempė gimdos raiščius, todėl Meškaitė mane laikė arba ligoninėse, arba namie. Žodžiu, į darbą eiti neleido. (Vėliau, kai laukiausi kito vaiko, gyd. Mečėjus iš mano susirūpinimo suskaudus įtemptiems raiščiams tik pasijuokė). Ir gydė tikrai pasenusiais metodais - nuolat lašelinės, berods su magniu. Net ir tais metais tai jau buvo atgyvena.
Gimdymą skatino, kadangi vaikelis vėlavo 2 savaites. Gimdymas truko 21 val. Meškaitė visiškai nevaldė situacijos. Visų pirma, anesteziologė buvo mažų mažiausiai įkaušusi (epidūrinę nejautrą pataikė tik iš trečio karto), o Agnė į tai nekreipė dėmesio. Ilgai nenubėgo vandenys ir ji nežinojo ką daryti, tad pasikvietė draugę-kolegę, kuri pradūrė maišą, kad nubėgtų vanduo. Atrodė, kad jos draugė geriau susigaudė situacijoje. Gerai visko ir nepamenu, tik galiu pasakyti, kad Agnė tikrai nevaldė situacijos. Panikavo, nežinojo, ką daryti, tai akušerė, tai ji, tai jos kolegė dirigavo gimdymui. Rezultatas, kaip minėjau - 21 val. gimdymo, plyšimai, vaikas pridusęs ir su didelėmis kraujosruvomis į smegenis. Dėl ko ilgus metus turime bėdų.
Aišku, Agnė buvo maloni ir draugiška, bet kas iš to... Vėliau gimdžiau pas Mečėjų, tai net neįmanoma palyginti šių gydytojų profesionalumo lygio.