Nėra artimų santykių. 2 metais vyresnė sesuo. Vaikystėje buvo visko. Kai užaugom-aš sukūriau šeimą, po poros metų ir ji. Maniau-atsiras daugiau bendro, gal atšils tie santykiai, bet ne. Kartais susirašom, kaip kam sekasi, arba ji iš mamos sužino apie mus, arba aš iš mamos apie ją. Nesipykstam susitikusios, bet ir per daug nebendraujam. O susitinkam kartą į kelis mėnesius. Gyvenam tam pačiam mieste.
QUOTE(__snowflake @ 2013 11 20, 11:53)
Nėra artimų santykių. 2 metais vyresnė sesuo. Vaikystėje buvo visko. Kai užaugom-aš sukūriau šeimą, po poros metų ir ji. Maniau-atsiras daugiau bendro, gal atšils tie santykiai, bet ne. Kartais susirašom, kaip kam sekasi, arba ji iš mamos sužino apie mus, arba aš iš mamos apie ją. Nesipykstam susitikusios, bet ir per daug nebendraujam. O susitinkam kartą į kelis mėnesius. Gyvenam tam pačiam mieste.
Labai panasu i mano su seseria santykius. Jei susitinkam lyg ir faina, jei nesusitinkam, tai nereikia. Vaikysteje aisku visko buvo. Tik amziaus skirtumas tarp musu didesnis, tai ilgokai bendru interesu nebuvo. Dabar abi su seimom, galetume daug bendro rast.
QUOTE(Vyšnaitė @ 2013 11 20, 20:50)
Labai panasu i mano su seseria santykius. Jei susitinkam lyg ir faina, jei nesusitinkam, tai nereikia. Vaikysteje aisku visko buvo. Tik amziaus skirtumas tarp musu didesnis, tai ilgokai bendru interesu nebuvo. Dabar abi su seimom, galetume daug bendro rast.
Idealiai apibūdinta.
QUOTE(#Mia# @ 2013 11 20, 09:27)
Oi kiek aš vaikystėj su broliu mušiausi
(tarp mūsų skirtumas 14 mėn, tai beveik vienodi - kitas žaislus geresnius turi
), kai ištekėjau kokius metus baisiausiai protestavo, o dabar... labai artimas žmogus, su kuriuo nebūna savaitės, kad nesusimatytume 



pas mus net 6 metai skirtumas, tai aš buvau kaip sesė-saugotoja ir gynėja

Sutarimas ar nesutarimas užaugus su broliu ar sese, programuojamas dar vaikystėje. Tai įtakoja amžiaus skirtumas ir nebutinai didelis, būna kad pametinukai nesutaria, įtakoja tėvų auklėjimas, vaikystėje patirtos nuoskaudos, tėvų požiūris į vaikus.
Mano sesuo vyresnė už mane 6 metais. Vaikystėje tikrai pykomės, aš jai buvau našta, nes visur mane tąsytis turėjo, o jai norėjosi su savo draugėm be niurzgančios sesutės pabūt, bet tėvai visada mums abiems pabrėždavo, kaip mus abi myli vienodai, kokios mes abi jiems svarbios, ir kokią reikšmę viena kitai turėsime užaugusios, aiškino kad labiau konkrečiu momentu padės tai kuriai labiau pagalbos reikia, bet tuo pačiu padės ir kitai. Kai man suėjo 15 -16 metų o sesuo ištekėjo dingo net visi seseriški pykčiai, nuo to laiko mes nebuvome nei karto susipykusios ar susiginčijusios. Myliu savo sesę iš visos širdies, žinau, kad jokia draugė kad ir kokia ji būtų artima, man sesės neatstos. Šiuo metu mano ir sesės gyvenime daug kas pasikeitė, likimas lėmė taip kad dabar aš tapau "vyresnė" už ja, ir su didele meile rūpinuos ja ir jai padedu, o ji kiekti gali padeda man. Už tą įskiepyta meilę mes abi galime būti dėkingos tik savo tėvam.
Artimoje aplinkoje žinau situacijų, kai broliai ir seserys ne tik kad nesutaria, bet dar ir gerkles vioenas kitam perkasti gali
Liūdna, bet įsigilinus į jų situaciją aiškiai suprantu, dėl tokių pašlijusių santykių kalti jų tėvai, deja 
Mano sesuo vyresnė už mane 6 metais. Vaikystėje tikrai pykomės, aš jai buvau našta, nes visur mane tąsytis turėjo, o jai norėjosi su savo draugėm be niurzgančios sesutės pabūt, bet tėvai visada mums abiems pabrėždavo, kaip mus abi myli vienodai, kokios mes abi jiems svarbios, ir kokią reikšmę viena kitai turėsime užaugusios, aiškino kad labiau konkrečiu momentu padės tai kuriai labiau pagalbos reikia, bet tuo pačiu padės ir kitai. Kai man suėjo 15 -16 metų o sesuo ištekėjo dingo net visi seseriški pykčiai, nuo to laiko mes nebuvome nei karto susipykusios ar susiginčijusios. Myliu savo sesę iš visos širdies, žinau, kad jokia draugė kad ir kokia ji būtų artima, man sesės neatstos. Šiuo metu mano ir sesės gyvenime daug kas pasikeitė, likimas lėmė taip kad dabar aš tapau "vyresnė" už ja, ir su didele meile rūpinuos ja ir jai padedu, o ji kiekti gali padeda man. Už tą įskiepyta meilę mes abi galime būti dėkingos tik savo tėvam.
Artimoje aplinkoje žinau situacijų, kai broliai ir seserys ne tik kad nesutaria, bet dar ir gerkles vioenas kitam perkasti gali


Pas mus gražus santykiai
aišku reikia kai kada nusileisti ar juokais pasipykti, bet manau niekas negali būti artimiau už šeimą.

QUOTE(bevardė @ 2013 11 21, 13:57)
Sutarimas ar nesutarimas užaugus su broliu ar sese, programuojamas dar vaikystėje. Tai įtakoja amžiaus skirtumas ir nebutinai didelis, būna kad pametinukai nesutaria, įtakoja tėvų auklėjimas, vaikystėje patirtos nuoskaudos, tėvų požiūris į vaikus.
Mano sesuo vyresnė už mane 6 metais. Vaikystėje tikrai pykomės, aš jai buvau našta, nes visur mane tąsytis turėjo, o jai norėjosi su savo draugėm be niurzgančios sesutės pabūt, bet tėvai visada mums abiems pabrėždavo, kaip mus abi myli vienodai, kokios mes abi jiems svarbios, ir kokią reikšmę viena kitai turėsime užaugusios, aiškino kad labiau konkrečiu momentu padės tai kuriai labiau pagalbos reikia, bet tuo pačiu padės ir kitai. Kai man suėjo 15 -16 metų o sesuo ištekėjo dingo net visi seseriški pykčiai, nuo to laiko mes nebuvome nei karto susipykusios ar susiginčijusios. Myliu savo sesę iš visos širdies, žinau, kad jokia draugė kad ir kokia ji būtų artima, man sesės neatstos. Šiuo metu mano ir sesės gyvenime daug kas pasikeitė, likimas lėmė taip kad dabar aš tapau "vyresnė" už ja, ir su didele meile rūpinuos ja ir jai padedu, o ji kiekti gali padeda man. Už tą įskiepyta meilę mes abi galime būti dėkingos tik savo tėvam.
Artimoje aplinkoje žinau situacijų, kai broliai ir seserys ne tik kad nesutaria, bet dar ir gerkles vioenas kitam perkasti gali
Liūdna, bet įsigilinus į jų situaciją aiškiai suprantu, dėl tokių pašlijusių santykių kalti jų tėvai, deja 
Mano sesuo vyresnė už mane 6 metais. Vaikystėje tikrai pykomės, aš jai buvau našta, nes visur mane tąsytis turėjo, o jai norėjosi su savo draugėm be niurzgančios sesutės pabūt, bet tėvai visada mums abiems pabrėždavo, kaip mus abi myli vienodai, kokios mes abi jiems svarbios, ir kokią reikšmę viena kitai turėsime užaugusios, aiškino kad labiau konkrečiu momentu padės tai kuriai labiau pagalbos reikia, bet tuo pačiu padės ir kitai. Kai man suėjo 15 -16 metų o sesuo ištekėjo dingo net visi seseriški pykčiai, nuo to laiko mes nebuvome nei karto susipykusios ar susiginčijusios. Myliu savo sesę iš visos širdies, žinau, kad jokia draugė kad ir kokia ji būtų artima, man sesės neatstos. Šiuo metu mano ir sesės gyvenime daug kas pasikeitė, likimas lėmė taip kad dabar aš tapau "vyresnė" už ja, ir su didele meile rūpinuos ja ir jai padedu, o ji kiekti gali padeda man. Už tą įskiepyta meilę mes abi galime būti dėkingos tik savo tėvam.
Artimoje aplinkoje žinau situacijų, kai broliai ir seserys ne tik kad nesutaria, bet dar ir gerkles vioenas kitam perkasti gali


Na taip sako, jau ne karta esu girdejusi. Bet kadangi auksciau savo santykius su broliu aprasiau, galiu drasiai teigti, kad tai didziausia nesamone. Pas mus vaikystej viskas buvo super, jis su manim tampydavosi, tevai jam pirkdavo brangius daiktus(na pirmi magai, videkai, fotoaparatai, kedai, dzinsai - tuo metu buvo ne taip kaip dabar visi vaikai su ipadais ir krutais mobiliakais vaiksto), man irgi pagal mano uzgaidas vaikstancios lelytes vokiskos budavo. Ir mums vaikystej buvo mokoma - jis mano brolis, as jo sesuo, viskas draugiskai...Bet va suaugom ir nieko neber.
Tai jums taip atrodo, o ar neturi kokių nuoskaudų jūsų brolis? Šalia manęs yra tokia situacija, kai vienas nesupranta kodėl antrasis bendrauti nenori, o kai bandoma paaiškinti priežastis, kategoriškai atsisako jas pripažinti ir kaip užsukta plokštelė vėl gieda savo, kaip vaikystėje jie sutarė, o va dabar nebe ir nežino kodėl, nors priežastys akivaizdžios ir kitaip jau nebus, deja.
Aš turiu brolį 5m. vyresnį. Vaikystėje kaip ir visi vaikai pasipešdavome, žaisdavome, erzindavomės, o paauglystėje kai brolis išvažiavo studijuoti į kitą miestą labai vienas kito pasiilgdavome...
Tačiau dabar esame suaugę, su šeimomis, matomės gal kartą į metus
Problema ta, kad mes labai nesutariame su broliene. Blogiausia tai, kad aš galiu ir viena su broliu susitikti, o jis be savo žmonos nė iš vietos
Kažkada viena kolegė labai taikliai pastebėjo, kad kokie bus santykiai tarp suaugusio brolio ir sesers daug kas priklauso nuo antrų pusių...
Tačiau dabar esame suaugę, su šeimomis, matomės gal kartą į metus

Problema ta, kad mes labai nesutariame su broliene. Blogiausia tai, kad aš galiu ir viena su broliu susitikti, o jis be savo žmonos nė iš vietos

Kažkada viena kolegė labai taikliai pastebėjo, kad kokie bus santykiai tarp suaugusio brolio ir sesers daug kas priklauso nuo antrų pusių...
QUOTE(bevardė @ 2013 11 21, 14:33)
Tai jums taip atrodo, o ar neturi kokių nuoskaudų jūsų brolis? Šalia manęs yra tokia situacija, kai vienas nesupranta kodėl antrasis bendrauti nenori, o kai bandoma paaiškinti priežastis, kategoriškai atsisako jas pripažinti ir kaip užsukta plokštelė vėl gieda savo, kaip vaikystėje jie sutarė, o va dabar nebe ir nežino kodėl, nors priežastys akivaizdžios ir kitaip jau nebus, deja.
Na vienas dalykas yra ziureti ir nagrineti situacija is sono, visai kitas dalykas - realybe. Jei tos realybes pas mane nebutu - net nediskutuociau cia. Bet gal jums jusu pazistamu rato broliai- seserys geriau matosi

Mano brolis turi nuoskaudas, kad as gavau daugiau, bet tai yra netiesa. Tai ka man dabar daryti? Lakstyti is paskos ir irodineti kad tai yra netiesa. Jau buvo kalbeta, nenori girdeti ir tiek. Jis turi patareja pasonej(kuri nieko nezino, o tik spelioja ir nusisneka naturaliai, ji juk atsirado tik jiems susipazinus)). I ju santykius net nesigilinu, jam gerai, man tuo labiau, jei zmogus vadovaujasi kito zmogaus iliuzijom - jo teise rinktis ir gyventi kaip jam tinka ir patinka

Pykcio jokio ant brolio nelaikau, galvoju, kad jis mano kraujo rysys, norisi daugiau, bet neiseina. O jei kazka darai ir atsimusi i ledine siena - ar bereikia dar?
QUOTE(klumpele @ 2013 11 21, 21:18)
Aš turiu brolį 5m. vyresnį. Vaikystėje kaip ir visi vaikai pasipešdavome, žaisdavome, erzindavomės, o paauglystėje kai brolis išvažiavo studijuoti į kitą miestą labai vienas kito pasiilgdavome...
Tačiau dabar esame suaugę, su šeimomis, matomės gal kartą į metus
Problema ta, kad mes labai nesutariame su broliene. Blogiausia tai, kad aš galiu ir viena su broliu susitikti, o jis be savo žmonos nė iš vietos
Kažkada viena kolegė labai taikliai pastebėjo, kad kokie bus santykiai tarp suaugusio brolio ir sesers daug kas priklauso nuo antrų pusių...
Tačiau dabar esame suaugę, su šeimomis, matomės gal kartą į metus

Problema ta, kad mes labai nesutariame su broliene. Blogiausia tai, kad aš galiu ir viena su broliu susitikti, o jis be savo žmonos nė iš vietos

Kažkada viena kolegė labai taikliai pastebėjo, kad kokie bus santykiai tarp suaugusio brolio ir sesers daug kas priklauso nuo antrų pusių...
Labai pazystama situacija. As turiu broli 3 metais vyresni. Kol buvo nevedes bendravom gana artimai. Bet susirado ir vede tokia mergina, kuri ji visai nuo seimos atskyre. Matau ji karta per metus, jei pasiseka. Be zmonos leidimo jis nei krust, nes labai ja myli ir nenori jos nervinti ar pyktis. Tiesa jis gyvena kitam mieste, bet kai turi automobili valanda ar pusantros kelio ir gali pasimatyti. Situacija toka prasta, kad jei sugalvociau netikejai juos aplankyti, jauciu, jo zmona gautu infarkta. Kai susitinkam matosi , kad jis noretu dazniau bendraut, bet... Kita vertus kai retai matomes ir sneket temu nelabai yra. Pavydziu toms kurios netik, kad nepradado brolio kai jis vede, bet ir igijo "seseri".
