Įkraunama...
Įkraunama...

Santykiai su broliais ir sesėmis

QUOTE(Ixora @ 2013 11 25, 22:09)
Justyte o Jūs bandot su savo seserimi pasikalbėti apie šitas problemas, nes iš Jūsų žinutės jaučiasi daug pykčio. Pabandykit, gal supras, o jeigu nesupras, būsit bent pabandžiusi padėti kortas ant stalo.


Jos atsakymas, ką čia svaigsti. Gal ne tiek pyktis, kiek nusivylimas, ypač, kai matai, kaip kiti sutaria. Bet aš esu įsitikinusi, kad dėl mūsų santykių kalti tėvai. Nes, pavyzdžiui, nusileisk jai, ji juk mažesnė. Na duok jai, ji juk mažesnė. O ji tai ir girdėdavo, tai ir dabar dar ji neišgyveno iš savo galvos to mažesnė. O skirtumas tarp mūsų tik 2 metai. Taigi, aš jai viską privalau, tik ne ji man.

QUOTE(bevardė @ 2013 11 26, 10:08)
O taip būti neturėtų  mirksiukas.gif  pati auginu du sūnus ir niekada neleidžiu kad vyresnėlis nuolaidžiautų broliui tik todėl, kad anas mažesnis, jei mažėlis nori gauti vyresnėlio žaislą, tai duoti ar neduoti sprendžia vyresnėlis, o ne aš.  schmoll.gif Pareigos namuose jų skirtingos bet tik dėl amžiaus skirtumo, ką gali padaryti vyresnis, dar nesugebėtų mažesnis, bet tarkim kas galima vyresniam, pav. eiti į parduotuvę po pamokų nusipirkti ką nors skanaus, to negali padaryti mažėlis, jam dar reikia paaugti ir išmokti geriau skaičiuoti pinigėlius. Stengiuosi niekada jų nelyginti, kaip tarkim va brolis taip o kodėl tu kitaip. Ir mane bei sesę taip tėvai augino. Skirtumas tarp mūsų buvo dar didesnis nei tarp mano vaikų, bet abi buvome mylimos vienodai, gal ir dabar užtai idealiai sutariame.


Nors vaikų dar neturiu, aš irgi noriu taip savo vaikus auginti. Neužkrauti vyresnejam mažojo, ir iš vyresnio vaiko nepadaryti didelio, nes mat jis vyresnis.

QUOTE(cambala @ 2013 11 26, 10:22)
Cia apie jaunelius kalba  pasisuko. Tai as ikisu savo trigrasi. As buvau 9 metais jaunesne. Jam buvo galima ir 16 i vakarelius - gimtadienius varyt, ir rukyt net namie jam leisdavo. Mane tokio amziaus grieztai kontroliavo. Su draugem prie juros variau tik 19.
O dabar seimoj(na apie seima siuo atveju: mama,brolis ir as) - viska turiu ''tempt'' viena. Nes mama serga,  o brolis nieko nedaro. Nors jis vyras ir vyresnis. Is esmes noretusi ne tik brolisku satykiu, bet ir pasijusti mazesne sese rolleyes.gif , o ne ''stumk-trauk''.


Na šioj situacijoj galbūt pamatė, kad paleido vadžias per daug ir atsigriebti nusprendė ant tavęs, t.y. ištaisyti klaidas, kurias padarė su broliu.


Bet sutinku, kad labai daug lemia tėvai, kokie bus santykiai su broliais, seseremis
Atsakyti
QUOTE(justyte @ 2013 11 27, 20:35)
Jos atsakymas, ką čia svaigsti. Gal ne tiek pyktis, kiek nusivylimas, ypač, kai matai, kaip kiti sutaria. Bet aš esu įsitikinusi, kad dėl mūsų santykių kalti tėvai. Nes, pavyzdžiui, nusileisk jai, ji juk mažesnė. Na duok jai, ji juk mažesnė. O ji tai ir girdėdavo, tai ir dabar dar ji neišgyveno iš savo galvos to mažesnė. O skirtumas tarp mūsų tik 2 metai. Taigi, aš jai viską privalau, tik ne ji man.
Nors vaikų dar neturiu, aš irgi noriu taip savo vaikus auginti. Neužkrauti vyresnejam mažojo, ir iš vyresnio vaiko nepadaryti didelio, nes mat jis vyresnis.
Na šioj situacijoj galbūt pamatė, kad paleido vadžias per daug ir atsigriebti nusprendė ant tavęs, t.y. ištaisyti klaidas, kurias padarė su broliu.
Bet sutinku, kad labai daug lemia tėvai, kokie bus santykiai su broliais, seseremis

Jus dar vaiku savo neturit, bet viska jau zinot g.gif . Kokias vadzias? Brolis nei sunkeliais isejo, nei kazkoks neklauzada buvo, tai kokias ant manes klaidas taisyti? lotuliukas.gif

Pas jus is komentu matyti, kad turite pagieza ant seses. Nes pastoviai turedavote paklusti tevams ir nusileisti, nes ji juk mazesne. Maziau negatyvo turetu buti ir is pacios puses.
Atsakyti
Kai vaikai nuo mažumės jaučiasi išskiriami ar mažiau mylimi, tas nuoskaudas nėra taip paprasta išimti iš širdies. Dėl tėvų auklėjimo tokiai situacijai susiklosčius reikėtų būti brandesniu ir nekaltinti dėl to brolio ar sesės, o priešingai, suaugus bandyti taisyti tėvų auklėjimo klaidas, deja tai padaryti būna sunku, ypač tam kuris tarsi buvo "mažiau mylimas", nuoskauda ir pavydas būna pergiliai įsišaknijęs. Todėl tokiu atveju jau geriau ir toliau gyventi atskirus gyvenimus kas sau ir stengtis nebemėtytį akmenų viens kitam per tvorą, ir turint tokią skaudžią patirtį, bandyti savo vaikus auklėti kitaip, kad jiems netektų patirti neligybės ir niekada prie savo vaikų nekalbėti blogai apie savo pačios santykius su broliu ar sese, neikada jų nejuodinti, o priešingai, sugalvoti kokią nors pateisinančią priežastį, kodėl vaikai nemato jūsų bendraujančių. Kai jie užaug patys supras.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo bevardė: 28 lapkričio 2013 - 09:55
Artima ir man tema. verysad.gif

Mus abu mylejo ir auklejo vienodai ir tevai auksiniai buvo, tik gal skirtumas buvo didokas- 7 metai, as jaunele. Nors zinau daug pavyzdziu su tokiu ir dar didesniu skirtumu ir sauniais santykiais.

Sioki toki rysi pamenu tik ankstyvoj vaikystej. O po to-nieko. Brolio paauglyste prabego net nesisveikinant nors gyvenom po tuo paciu stogu, be jokiu bedu, be jokiu stresu. Po jo paauglystes seke mano, kai as pradejau jam akmenis i uzanti metyti, po to prasidejo jo merginos, mano vaikinai, dabar jau daug metu esu ne Lietuvoj...Santykiu jokiu.

Aciu Dievui jis gyvena salia tevu tai susitinkam visada kai griztu bet visada tik tevu apsuptyj. Akmenu jis is uzancio isimti gal irgi negali, bet kartais net kai akmenys sudyla laiko atgal negalima pasukti del susiklosciusiu situaciju.

Uzaugom kaip svetimi ir tikrai ne del tevu kaltes. Kita vertus as buvau blogiete, nematau brolio kaltes. Ir moku uz savas klaidas doh.gif

Mergaites, nesvarbu pykstates ar nesipykstat, jeigu tik yra kazkokie santykiai tarp jusu-laikykites ju. kitu sesiu ir broliu jusu gyvenime jau nebus mirksiukas.gif
Atsakyti
Bet juk nepasirinkom tų brolių/seserų nei vienas. Smagu, kai santykiai geri, bet nesuprantu, kodėl jie turi būti artimi. Draugus galima pasirinkti, o negi palaikysi ryšius vien todėl, kad kadaise gyvenom po vienu stogu. Na taip, bendri tėvai. Bet juk vaikai nebūtinai panašūs. Visi esam skirtingos asmenybės ir tiem patiems tėvams. Mano tėtis miręs, esu tikra, jei nebūtų mamos, nebūtų ir ryšių su seserimis. Tikriausiai ir tel. numerių vienos kitų neturėtume. Mes nesusipykę, bet juk gyvenam savo gyvenimus ir galim rinktis su kuo įdomu, smagu, miela bendrauti, jei jau norisi bendrauti. Tai tikrai nebūtų tie žmonės, su kuriais bendraučiau, jei nebūtume seserimis.
Tai nereiškia, kad jų nemyliu. Myliu, bet tas santykių palaikymas mane vargina (niekada neinicijuoju pati bendravimo su seserimis, nes man tiesiog to nereikia, netraukia). Jei reikėtų padėti važiuoti naktį - važiuočiau. Ir jos man yra padėję. Bet tarp mūsų nemenkas amžiaus skirtumas, gal ir todėl man tas bendravimas toks švelniai tariant, nėra būtinas. Skirtingi interesai irgi daro savo. Esame trys ir labai skirtingos, ir žmonės tą patį sako. Taip labai labai labai skirtingos.
Nematau nieko blogo nebendravime su seserimis ar broliais. Na rišasi, tai rišasi, bet kai nesiriša, kam tai daryti dirbtinai?
Atsakyti
Tarp manęs ir brolio yra 2 metų skirtumas. Aš esu jaunesnė, bet tikrai nepasakyčiau, kad buvau labiau lepinama ar t.t. Bendraujam su broliu labai dažnai kas antrą - trečią dieną susiskambiname. smile.gif ir tai tikrai nėra jokia prievolė. aš žinau, kad tikrai galiu paskambint tiesiog pasišnekėt, ir jis su manim taip pat. smile.gif Čia manau tiesiog priklauso nuo tėvų bendravimo. Kaip bendravo tėvai su savo giminėm taip bendrauja ir vaikai tarpusavyje. smile.gif
Atsakyti
mes su sese pametinukės. Kai augom tėvai labiau išskyrė sesę ir gyvenimo pradžioj jai daugiau padėjo, kai kažkada paklausėm kodėl, mama atsakė, kad visą gyvenimą jaučia kaltę, kad kai gimė sesė ji buvo labai nusivylus ir gailėjos, kad gimė dar viena dukra, o ne sūnus... ir tas kaltės jausmas ją lydi visą gyvenimą, nors mūsų tėtis niekada jai prikišęs, kad turi dvi dukteris (mamos žodžiai), bet mes su sese vaikystėje ir paauglystėje buvom tiesiog neperskiriamos ir dabar viena už kitą stojam siena. Bet mes nesam artimos kaip draugės, nes labai jau skirtingos, visiškai skirtingi mūsų gyvenimai, tiesa galim viena kitai išsipasakoti viską ir dažniausiai taip ir darom, bet turim abi savo gyvenimus ir matomės tik kas 3-6 mėnesius kelioms dienoms... galėčiau sakyti, kad tai įtakoja ir gyvenimas skirtingose šalyse, bet realiai taip buvo ir gyvenant vienoje šalyje, tiesa skype susiskambinam kiekvieną savaitę, susirašom kitų šiuolaikinių technologijų pagalba kai turim ką pranešti viena kitai... turim savo gyvenimus kur yra draugai ir turim viena kitą... nežinau man sesė yra sesė ir nereikia jos matyti kiekvieną dieną, kad jausčiaus jai artima, o draugai... nebebendrauji ir artumo nebelieka...
Atsakyti
Tarp manęs ir sesers 2,5 skirtumas. Vaikystėj iki mokyklos trindavomės kartu, jinai mane iš mokyklos pasitikdavo biggrin.gif Paauglystėj buvo visko biggrin.gif ir nekalbadienių, ir gumų į plaukus t.t. Šiuo metu bendraujam, bet kad būtume geros draugės, tai nepasakyčiau. Mes labai skirtingos ir jinai dar gyvena kitam laikotarpy - studentauja, bet paskutiniai metai, tai gal kas pakis. Nes dabar dar nevisai suvokia, kas yra savarankiškas gyvenikmas ir pats požiūris turėtų kažkiek pasikeisti.
Turiu dar 12,5 jaunesnius brolį ir sesę smile.gif Paauglystė jau kutena padus, tai žiūrėsim, kaip čia bus smile.gif
Atsakyti
Sveikos,

kas cia apie jaunelius kalbejo,kad labiau palepinti,tai tikrai nepritariu. Pastebejau tokia tendencija,nurodysiu savo pavyzdziu,bet kiek seimu isklausiu kas kaip si tendencija kartojasi. Tevai pvz:mano mama turi sese,vaikystej mociute labiau liaupsino teta,o ne mama. Kadangi mama buvo seimoj vyresne ji pagimdzius mane ir sese,labiau liaupsino vyresni vaika,tai sakyciau daugiau vaikystes nuoskaudos.Mano draugo mama buvo jauniausia seimoj ir ja taip pat labiausiai skriaude,mano draugas vyresnis uz broli,tai taip pat jaucia nuoskauda,kad mama nuolat uz jauneli broli eina,o ne uz mano drauga.Daznai taip pastebejau pasitaiko(ne viena ir ne du pavyzdzius turiu),kai tevai augo nevienturciai ir savo vaikus augina ne po viena.
Siaip aplamai siulyciau kiekvienam teveliui paskaityti psichologijos kaip aukleti vaikus,nes neretai suzaloja vaika moraliskai,jog sis uzauga nepilnavertis ir panasiai schmoll.gif Jokiais budais negalima vaiku lyginti ir sakyti kodel tu toks,kodel ne anoks ir pan... Vaikui (pvz.mergaitei) lieka nuoskauda,uzaugus ji vis viena tai prisimena,atranda savo antra puse,jai pasakoja savo nuoskaudas uzsilikusias,kaip seimoj kas buvo,antroji puse susidaro apie tai atitinkama supratima,kadangi vyras palaikys savo mylimaja ir isgirsta dazniausiai tik viena puse(o jei ir ne viena,ko gero eis uz savo moteri). Vyras giria ja,sako kaip blogai padare ar brolis ar sese ar tevai,taip moteris dar labiau pyksta ant seimos prisimena nuoskaudas ir psichologiskai padaro save didesne auka nei yra.Nesvarbu,kad galbut ir jos kaltes ten nemazai yra,bet antroji puse guosdama ir liaupsindama padaro meskos paslauga... g.gif tikrai nesakau,kad tai pritaikoma visiems,bet mano aplinkoj tokiu pasakojimu n... Gali buti ir antros puses suinteresuotumas nuteikti pvz: vyra pries jo seima,nes mat jai jie nepatinka,o manipuliuoti zmonemis,kurie turi nuoskaudu labai lengva..Na,zodziu daug gali buti motyvu ir piezasciu,cia ivardijau dazniausiai man pastebimas verysad.gif
Atsakyti