Vegetodistonija.

Po migrenos bus kita liga.
O simptomus sau gali labai lengvai prisitaikyti. Aš ir kraujo vėžiu "persirgau", ir mononukleoze, ir keletu autoimuninių ligų. Tik kai kišenė pradėjo nebeišnešti mokamų tyrimų, mokamų vizitų pas gydytojus, teko atsipeikėti. Jokiu būdu negalima skaityti interneto!!! Paklausykit denaxos, eikit sportuoti, išliesit susikaupusią įtampą. Tai jau tikrai ne vegetodistonija, nustokit dangstytis nekalta diagnoze. Čia jau psichikos problemos. Ieškokit pagalbos pas psichoterapeutus, lankykit psichoterapiją. Gal tai užves ant kelio kaip pasveikti. Patikėkit, visos mes jums linkim gero ir išsivaduoti iš šitos žlugdančios būsenos.

Ir kas blogiausia,tai,kad ji musų patarimų neklausys ir netikės tuo ką sakot

Aciuuu jums, kad bandot man padeti.. Kad netyngit ir patariat.. Esu jums lb dekinga viska as suprantu.. Kad nenormalu tai kas vyksta su manim.. Viena galvos puse tikiu kad man nieko nera, tik ta nelemta vegetodistonija, bet kita galvos dalis bando ytikinti mane kad man tikrai kazkas negerai... Dar karta aciuu jums

sveikos,merginos,as ir vel prisijungiu:)as lygiai tai pat nusistaciau beagle ligu sau,kurias atradau internete po visu ieskojimu pagal pozymius juokinga net paciai sau,bet kaip ikalt I smegenis kad cia nieko rimto? apie sporta galvojau,bet galva tipo svaigsta,tipo uzeina silpnumai,tada pradedu bijot,jei kur iseisiu nugriusiu ir bus po viso sporto ar dar ko...nezinau,nezinau ka su savim daryt,,,,nutraukiau ir maitinima krutimi,tik menesiniu normaliu nesulaukiu vis gal viska duoda tie siauciantys hormonai?juk sako ir jie moters gyvenime svarbu vaidmeni vaidina ,zodziu...reik kazkaip laikytis,gal kuri yra is alytaus?zino gera private psichiatra?ar kazka panasaus?

labai as tave suprantu steijse, hipochondrija zlugdantis reikalas, mane net uzparalyzuodavo, bent jau mano pirmas pasiulymas- neskaityk internete diagnoziu, simptomu ir kitu panasiu dalyku, patikek klimpsi tik gilyn, cia kaip narkotikas tie skaitymai ir kas svarbiausia kuo daugiau skaitai tuo blogiau pradek nuo to

Sau pasiteisinimų galit rasti milijonus. O jūs pabandykit nueiti į sporto klubą ir pamatysit, išgriūsit arba ne. Nustokit galvoti į priekį - išeisiu, nugriūsiu. Aš pati asmeniškai bijojau valgyti, nes galvojau, vieną dieną aš mirtinai užspringsiu.
O gal reikėtų pritaikyti psichoterapeuto Viktoro Franklio teoriją? Teorijos esmė: apie tai, ko bijai, galvoti, kad tai ir įvyks. Jo knygoje aprašytas atvejis, kaip visą gyvenimą mikčiojęs žmogus, atsidūręs ekstremalioje situacijoje, norėjo sukelti gailestį savo atžvilgiu ir jam niekaip nepavyko mikčioti.

Bet tai kaip vienodos mūsų patirtys Man irgi buvo gyvenime momentas lyg iš giedro dangaus, kai vienądien supratau, jog nebegaliu valgyti, nes neišeina iš baimės nuryt

Mergikės, judėjimas labai padeda Labai. Nereikia sportuoti iki nukritimo, nereik varyti iki išsekimo, net nebūtina dabar trintis sporto klubuose. Į parką, į mišką ir pradžioj bent daug vaikštot grynam ore. Ir kraujotaka suaktyvės, ir deguonies gausit, ir tikrai po jokia egle nenumirsit Parkuose žmonių daug, suteiks pirmąją pagalbą, jeigu ką.
Aš net po ligoninės gyd. išsiklausinėjau ir jie palaimino mano keliones. Vaikštau ilgai..jei nenueinu bent 10 km per dieną, tai tada kaip tyčia pradedu blogiau jaustis..jau žiūrėk ir silpniau, ir galva pasvaigsta, ir dar nežinia kas darosi.

Vasarą daug skysčių gerkit, nes daugiau org-mas išgarina drėgmės, tirštėja kraujas, stiprėja visokie nemalonūs pojūčiai (svaigimai, tankus širdies plakimas ir t.t.)

Pats pražūtingiausias dalykas sėsti prie kompo ir naršyti ligų simptomus. Kartais nusiramini, kad "man taip nėra", bet dar dažniau atsiranda tokie simptomai, kurių nebuvo.

PILNAI SU VISOMIS SUTINKU... bet labiausiai erzina tai, kad nesijauti normaliu zmogumi.. vis ka nors skauda.. vis kazkokios negeros emocijos uzlieja..
praeitais metais isvis ivari puokste simptomu buvo, nuo galvos svaigimu, skausmu iki tirpimu yvairiu kuno daliu... o siemet nera tu tirpimu.. bet yra skausmai... tai skrandzio.. bet praejo.. dabar yra svaigimas, galvos skausmas jau antra savaite diena is dienos... toks kaip apdujimas, akys pavargusios... pykinimas... labiausiai gasdina galvos skausmas bent siuo metu.. tai labiausiai varo y nevilty..
buvau uzvakar pabegiot galwojau praeis galwos skausmai ir visa kita.. bet ne.. pabegiojau.. dar ant tu trenuruokliu pasisupau kur issisupi, tai poto kai nulipau net y sonus pradejo metyt, tai turejau pastovet pora minuciu kad praeitu.. o kai begiojau nieko.. viskas gerai...
vakar lyg geriau jauciaus...
o siandien vel tas pats...
kazkaip ir veida snd ypatingai jauciu lyg temptu.. skausmas, maudimas galvos.. vakar atejo mmm... tai galvojau gal del to ta savijauta tokia.. ir galvos skausmai, ir svaigimai, ir pykinimai..
is tikro labai pavargau nuo viso sito ssssudo... nu kiek galima...
o uzvakar kai buwau pas daktere sako ir siais metais jau spejai tiek tyrimu pasidaryt, sakau taip.. sakau dar noreciau krauja pasitikrint, sako tai kad nesenai dareis, sakau tai tik pries 8-9 men atgal.. tai sako ji man krauja reik tikrintis kas du metus.. tai pasijauciau tokia niekam verta, kad nu siaubas..
zodziuu... tikriausiai atsibodau jau jums...

Stejjse, mes jus būtinai paguosim, bet su savo negandom turit kovoti pati. Susidarykit griežtą dienos veiklos planą. Griežtą ne dėlto, kad super daug veiklos nusistatyti, o dėlto, kad jo tvirtai laikytis. Bėgiokit kiekvieną dieną (man asmeniškai bėgioti nepatiko, bet aš kiekvieną mielą dieną, net per lietų, dviračiu numindavau po 20-25 km). Žinau, kad sunku nekreipti dėmesio į savo kūno pojūčius. Bet turit kovoti su savimi. Žinokit, jūs tokia ne vienintelė ir iš šito tikrai galima išlipti. Praktikuokit gilų kvėpavimą iš pilvo.

Tema uždaryta pasiekus maksimalų leidžiamą puslapių skaičių.