QUOTE(niedulis @ 2014 02 13, 06:35)
Visiškai sutinku. Perskaičiusi keletą paskutinių postų, pagalvojau, kad temą reikėtų pervadinti į "hipochondrija". Merginos, neįsižeiskite, pati tą kelią praėjau, tik kažkaip greičiau pavyko suprasti, kad dar nemirsiu.
Nuo vaikystės (11 metų!) turėjau vegetodistoniją (alpdavau, "mirdavau", ištisai sirgdavau visom enciklopedinėm ligom, kiek tėvams nervų išgadinau...). Mokslai medicininiai, tad studijų metais pradėjau jau pati iš savęs juoktis - tiko viskas. Net rečiausių gyvuliškų ligų simptomai

Tada pirmąsyk supratau, jog viskas galvoje.
Kokių tik panikos atakų neturėjus (beje, padeda suvaldyt ir greičiau nutraukti, jei naudojama "maišelio" technika), ištirta nuo-iki.
Dabar bando lįsti laiks nuo laiko, bet išmokusi senai suimti save į rankas, kai pripažinau, jog turiu hipochondriko bruožų ir nustojau bijoti, būtent tai suvokdama, jog viskas ką išdarinėja kūnas, turi savo sistemą.
Man lengviau nes aš tą mechanizmą lengvai galiu paaiškint mediciniškai, tai tokia pragaro mašina, kai somatiniai procesai ima valdyti žmogų..ir tai labai paprasta - viskas susieta su smegenim. Smilkiniuose ir smegenų centre yra centrai, kuriuose "kyla" mūsų emocijos. Šalia jų yra centrai, kurie atsakingi už vidaus organų veiklą. Kada dėl emocijų padidėja centro aktyvumas, tai pan., kaip į vandenį įmetus akmenuką nuraibuliuoja..taip ir su smegenim..suaktyvėję centrai (impulsai iš jų) pasiekia ir sužadina vidaus organų veiklą reguliuojančius centrus. Ir tas dirginimas sukelia l.nemalonius, realiai jaučiamus ir bauginančius fizinius pojūčius. Be to staigiai kyla adrenalino bei kitų streso hormonų koncentracija (kortizolio ir t.t), kuri tiesiogine to žodžio prasme smogia širdin ir kraujotakon, kraujagyslių spazmai sukelia kitą virtinę negalavimų ir rieda nurieda tada..tik spėk ligų ieškot.
Beje, yra ir privalumų, hipochondrikai baisiai ilgai gyvena..
Ir pagalba yra. Ieškokit, mergikės, pozityvumo. Stenkitės priepuolių metu naudot saviįtaigą, nukreipt mintis nuo "savęs klausymosi", įtikinėkit, jog "ne turbūt labai blogai", o "žinau, taip gali būti, bet jau praeina".
Užklupo gatvėj, žiūrėkit į medžius, į paukščius, sakykit sau kažką viduj visai nesusijusio su negerais pojūčiais - graži diena, važiuoju namo, kur ta varna dabar skrenda..bet ką. Adrenalinas l.greit skyla, turit tik išlaukt..kelias ilgas akimirkas. Kūnas blaškysis, mintys ramins..kai pajusit, jog gebat įtakot savijautą, tai jau bus mažiukas žingsniukas.
Gerai, kad yra tema. Rašykit baimes, išsakykit, negyvenkit su blogom mintim..retės tuomet, kai imsite dirbti su savo požiūriu.
Va, niedulis praėjo tą kelią, aš praėjau, praėjo ne vienas žmogus..ir jūs praeisit! Tik reikia įdėti pastangų (ne išsitirti, o keistis). Ne per vieną dieną, bet pasieksit kitos gyvenimo kokybės.
Kaip aš jums to linkiu