QUOTE(F @ 2007 07 11, 22:29)
Dėl darbo, tai nei aš, nei jis neįsivaizduojam, jog galim kažką dirbti. Turėjau darbą pernai vasarą, bet jis buvo rastas per pažįstamus. man mama liepia eiti dirbti. Bet daugiau nežinau, ką daryti. Visur per aukšti reikalavimai arba baisios darbo sąlygos. darbdaviams reikia tipiškų NT, kurie moka apsimesti geresniais negu yra ir prasisukti ir gerai sutarti su kolektyvu ir greitai susigaudyti. tai nemanau, kad galėčiau turėti darbą.
Taip, darbe reikia viso to ka isvardinai, o mano sunui kaip tik to ir truksta

Del to pergyvenu ir vis galvoju ka jis darys ateity. Viena is crazy ideju, kuria nezinau kaip igyvendinti, - pradeti kazkoki savo versla, kur mano sunus galetu ka nors dirbti, butu naudingas. Kol kas jis labiausiai domisi kompiuteriais, pogramavimu, taigi, reiktu orientuotis i sios srities veikla. Tik vat ka konkreciai daryt, nuo ko pradet dar nesugalvojau. O laikas bega taip sparciai...
QUOTE(F @ 2007 07 11, 22:29)
Taip, jis mokosi ir jam labai gerai sekasi mokslai. Aš mokausi ir man labai blogai sekasi. vos neiškrentu iš universiteto. Nors mokykloje beveik nesimokiau, bet labai gerai sekėsi. Ar jis turi kokią nors įdomią sritį, ar jam joks mokslas neįdomus?
net nezinau ar kuris nors mokslo dalykas jam idomus - apie tai nelabai kalba. Nors kai siaip paplepam, kartais jis maloniai nustebina savo ziniomis is biologijos, fizikos. Ir, be abejo, kompiuteriai - cia ne mokslas, bet tai jo topine sritis, megstamiausias dalykas
QUOTE(F @ 2007 07 11, 22:29)
Aš irgi sunkiai galiu įsisavinti informaciją, daug lengviau išmąstyti ar pačiai ką nors sugalvoti.
Mano sunus daro ta pati
QUOTE(F @ 2007 07 11, 22:29)
2006 12 04 dieną aš išgėriau labai daug lexotanil, ir buvo baisiai bloga, todėl daugiau šitų vaistų nenoriu.
tai gal reiketu gerti po maziau?

zinoma, kad isgerus per daug reikia tiketis nemaloniu pasekmiu
QUOTE(F @ 2007 07 11, 22:29)
ir neaišku, ką sakyti daktarams, kad išrašytų, nes negalima jiems sakyti apie AS, nes Lietuvoje vyresni nei 18 metų asmenys negali turėti AS pagal įstatymus.
truputi nesupratau - ka reiskia negalima tureti AS pagal istatymus. O ka daryti jei turi? Negi niekas nebesirupina tokiais zmonemis kai jiems sueina 18? Tai vienas is man labai rupinciu klausimu. Kas nutinka, kai zmogus su siuo sindromu tampa pilnametis - ar ir toliau juo rupinasi psichologai, psichiatrai, socialiniai darbuotojai? Beje, is kokio jus miesto? Gal netycia is Kauno? Galbut prie progos susitiktume, pabendrautume. Arba bent jau pasidomesiu kaip sprendziamos zmoniu su AS problemos ir kokios pagalbos jie gali tiketis isauge is vaikisko amziaus - man paciai tai labai aktualu, nes sunus sparciai arteja prie suaugusiuju ribos.
QUOTE(F @ 2007 07 11, 22:29)
Jo baimės sukelia man baimių, aš jų bijau, ir negaliu ramiai reaguoti į jas. Žinau, kad jos užeina savaime arba nuo baimės, kad gali taip būti. Kai kuriuos priepuolius pavyko nutraukti, nes nesileidau į kalbas apie tai, ir mažai nervinausi, naudojau humorą. taip pavyko nukreipti dėmesį nuo priepuolio ir ėmėm juokauti kaip visada. bet dažniausiai aš irgi labai bijau ir nervinuosi, tada juokauti neišeina.
Jumoras labai gera priemone nusiraminti - as pati su sunumi daug juokauju, tiesa sakant visas musu bendravimas paremtas juokeliais, lengvais pasisaipymais ir visokiom kitokiom jumoro formom - tai padeda isvengti agresijos, nervu ir pykcio priepuoliu, kurie vaikysteje sunui uzeidavo daznai, o paskutinius pora metu, tfu tfu tfu, beveik nepasitaike. Bent jau paskutini pusmeti, o gal daugiau, tikrai nebuvo nei vieno. Juokas - puiki terapija visais gyvenimo atvejai, AS atveju taip pat.
QUOTE(F @ 2007 07 11, 22:29)
Tai ir nereikia sakyti, kad tai liga. nes tai yra ne liga. Geriausia rasti kur nors gerą anglišką straipsnį apie AS ir išversti, ir jam duoti paskaityti. Bet reikia labai kokybiško straipsnio.
Beda ta, kad as angliskai silpnai moku - sunus geriau ikerta negu as, jam tikriausiai ir versti nereiketu. O vat man - reiketu vertimo. Net labai. Nors kai reikia, as angliskus tekstus issiverciu online i rusu

Taip kad surasti gera angliska straipsni man -problema.
QUOTE(F @ 2007 07 11, 22:29)
NT paauglystė yra baisi, nes jie yra agresyvūs ir stengiasi elgtis vienodai kaip ir kiti NT, ir verčia kitus asmenis elgtis taip, sugalvoja sudėtingų taisyklių, kurių reikia laikytis.
Kol kas sie pozymiai mano sunui reiskiasi labai silpnai - buvo pradeje darytis kazkas panasaus pries metus, bet paskutinius kelis men jis labai aprimes ir visai linksmas. Kuo as labai dziaugiuosi
QUOTE(F @ 2007 07 11, 22:29)
Su eiliniais NT sunkiai man sekasi bendrauti, nes jie kalba nesuprantamai, savo žargonu, ir stengiasi elgtis pagal nerašytas taisykles, ir manęs bijo arba laiko keista. bet su kai kuriais NT , kurie nėra pernelyg apsėsti savo taisyklių, bendrauti sekasi labai gerai ir jie patys nori bendrauti. Aš juos atradau internete. O kaip jam sekasi sutarti su NT ?
Taip, NT isties linke bijoti zmoniu su AS, kaip ir visu kitu keistuoliu, nes ju nesupranta ir nezino ko is ju tiketis. Cia kalbu is patirties su savo sunum - kai kurie mokytojai jo prisibijo. Ir nesuprantu kodel, nes siaip vaikas labai draugiskas ir ramus. Agresijos priepuoliai kiek buvo pasireiske, visi tik namie - mokykloje gal tik viena karta susinervines nuslave daiktus nuo stalo ir tai seniai. Bet gyvenime taip yra - ko zmones nesupranta, to bijo. O aS kartais elgiasi nelogiskai, nesuprantamai kitiems, todel su jais ir nenori bendrauti. Seniau dar mano sunus lyg ir bendravo su vienu kaimynu - jaunesniojo brolio klasioku. Bet laikui begant interesai matyt issiskyre - dabar nei mano sunus su AS, nei jaunesnysis nebesusitinka su tuo berniuku po pamoku, o vat tarpusyje broliai susibendravo neitiketinai - tapo beveik neisskiriami, daug ka veikia kartu, kartu pries pora savaiciu pradejo sportuoti, vaiksto i treniruotes. O juk pries du-tris metus vyresnysis budavo gan agresyvus ir jaunesnysis nuo jo agresijos priepuoliu smarkiai kentedavo. Dabar tai praejo. Pagaliau jaunesnysis sunus pakankamai paaugo, kad galeciau su juo kalbet apie vyresniojo problemas, paaiskinti, kad su juo reikia svelniau elgtis ir kai ka atleisti, nes jam tiesiog nevalingai gaunasi ne taip, kaip reiketu, ir jei ji nervinsi, gali nukenteti, nes brolis tiesiog negali saves sukontroliuoti tam tikrais atvejais. Atrodo, kad tai padejo ir mustynes baigesi - jei su vyresniuoju ramiai ir draugiskai kalbeti, bendrauti, jis labai graziai elgias ir problemu nekyla. Taip kad seimoje susitvarkeme. O stai daugiau draugu neranda. Gal nelabai ir iesko. O kol salia yra brolis, nelabai ir pergyvenu- jiems pilnai vienam kito uztenka.