Įkraunama...
Įkraunama...

Autistukai

O jūsų vaikai ar žiūri į akis kalbėdami su svetimais,maniškis tai niekada.Kai bendrauja su namiškiais tai žiūri,aš pastebėjau,kai Matas nori man ar tėčiui ką nors pasakyti,tai prieina labai arti,žiūri į akis ir tada sako,atrodo,kad tai būtų lyg kokia paslaptis ar tie žodžiai būtų skirti asmeniškai tam žmogui ir niekas kitas to girdėti negali.
Atsakyti
Maniske turbut butu nieko nepasakius mokytojai, jei si nebutu paklausus. Siaip, kadangi maniske turi ta inegracijos mokytoja, tai is jos yra reikalaujama ir spaudziama, kad ji nesupratus pasakytu. Tai sake jau tu atveju, kad ji nesupratus prieitu prie mokytojos pasakytu, jau padaugejo. Ir ne tik pas klases mokytoja, bet ir pas kitus mokytojus. Bet deja, tai buna ne taip daznai. Nors mano sunus nesuprates irgi tyli, ne duok Die pasirodys kvailesnis uz kitus. O i akis ji per visas terapijas buvo spaudziama ziureti ir dabar tikrai daug daugiau ziuri ziureti i akis, net ir svetimiems, nors irgi ne visada.O siaip, jei maniske nesupranta kokio papokstavimo, labai daznai paklausia ka tai reiskia, arba is ko juokiasi. Na pvz, buvo situacija, kad mes atejom i mokyklos kiema, as su jos kuprine ant peties, stovejo abi mokytojos ir lydinti mokyt. pasiteiravo" Tai tavo mama liks mokykloj, o tu eisi namo?" Smilte gal nelabai suprato ta juoka, bet rimtai irgi neprieme, nes jei butu uz rimta piniga priemus, butu tikrai paklausus" o tai as negaliu mokykloj pasilikt? Mano mama tures pasilikt?" Cia jos jau toks budas.
Atsakyti
Kažkas sugalvojo, kad reikia žiūrėti į akis, ir dabar būtinai visi turi taip daryti?

O šiaip baisu skaityt šitą temą, jūs sukuriat didžiulę prarają tarp autistų ir NT.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo F: 04 gruodžio 2007 - 16:27
F, gal gali paaiskinti, ka mes tokio darom blogai, kad ta praraja sukuriam? Del ziurejimo i akis, tai kaip tu rasai NT tai yra patogiau bendrauti taip, kai mes akis matom. Man sunku kalbeti, kai as matau kad akis nusuka. Man tada atrodo, kad manes nesiklauso, ar kad nusibodau ir tureciau jau uzbaigti pokalbi, kad as trukdau zmogui. O musu vaiku gi niekas nevercia per jega ziureti kitiems i akis, jiems yra graziai primenama, kad paziuretu, nelaikom juk veido sueme rankom. O kas dar tave gasdina?Siaip mes cia stengiames, akd padeti musu vaikasm, o ne apsunkinti ju gyvenima, o tu dabar ateini ir" apkaltini" smile.gif mus, kad mes tik apsunkinam viska. Tai ka dabar mums daryti?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Pareis: 04 gruodžio 2007 - 18:08
Mazai kas cia besilanko paskutiniu metu. AS siadnien vaziuoju i pokalbi pas psichologa. Dukra tai tikrai sunkiai valdoma darosi. Vakar pas aukle prisidirbo kiek galejo. Ir bande mustis, ir negraziai su ja kalbejo, aukle vos susitvarke. AS tik siandien suzinojau, pareis jin man is mokyklos, pakalbesim mes. Nezinau jau ir as kartais su ja tikrai ziauriai sunku yra. O dabar tai isviso jei kas kur koso, tai is proto eina. Sirgo laringitu dabar , tai po ligos matyt isviso dabar bjauri paliko.
O kaip jums sekasi?
Atsakyti
Aš pati užsikasusi darbais, tai koncertas, tai atsiskaitymas tai kokį renginį reikia vesti, greičiau tas gruodis pasibaigtų, labai pavargau.Matas kasdien purto eglę ir ieško dovanų, dar ruošiamės sesės gimtadieniui, niekaip negali susitaikyti vaikinas,kas dovanas gaus Martyna o ne jis.Šiandien Matas mane pribloškė-muzikos mokykloje buvo koncertas, po koncerto vaikams buvo paruoštos vaišės,pasivaišino vaikinas ir sako mokytojai aš noriu visiems padeklamuoti eilėraštį ir garsiai padeklamavo.Gal kitoms mamoms įspūdžio ir nepadarė, bet aš tai žado netekau, juk iš jo sakinį sunku išpešti o čia viešai, visai publikai eilėraštį suskėlė thumbup.gif ,kad dažniau taip būtų...
Aš manau,kad Smiltės liga paūmėjo todėl,kad ji pati sirgo loringitu,turbūt tas kosėjimas vaiką visai iš kantrybės išvedė, kantrybės tau...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Atėnė V: 15 gruodžio 2007 - 21:14
Na mano mergina lyg vel biski apsiramina, bet tokiasi atvejais tiesiog mes patys ipatingai greizti turim buti, daug negasdinant , kad tas ar anas bus, jei nedarysi to ar ano, o tiesiog po vieno pasakymo ir vykdyti, tada jin greit apsiramina. Kelais dienas buvo nubausta, del blogo elgesio su aukle, negavo savo kalendoriasu vienos dienos, kelias dienas teliko, tai dabar save parodyt bando dar, bet greit apsiramina, nes, zino, akd vel greit viskas atimta gali but.
O tavo vaikinas saunuolis. thumbup.gif
As taip pat lakstau uzsikasus. Ryt dar vienas koncertelis mano paneliu, o tada jau po truputi poilsis ateis, tiksliau ruosimasis kaledoms.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Pareis: 16 gruodžio 2007 - 22:08
Sveikutes visos 4u.gif
Siame forume nesilankau, tik dabar netiketai uztikau ir biskiuka paskaiciau. Ir prisiminiau, kad neseniai maciau laida apie vaikucius su sia negalia. Labai susidomejusi ziurejau. Vienas dalykas, kuri ten labai akcentavo-kaip padeti vaikui iveikti viesumo baime, jaustis saugiam svetimoje aplinkoje. Pasirodo, jeigu namuose auginamas suniukas, vaikas su autizmo sindromu lengviau iveikia "kitu zmoniu ir kitos aplinkos" baime. Suniukas visur su vaikiuku kartu vaiksto, tai vaikas suvokia, kad ta supanti aplinka kaip ir labai nesikeicia, nes visur mato savo suniuka smile.gif O tie suniukai yra tokie patys kur buna neregiams zmonems, dabar neatsimenu ju veisles doh.gif Jie buna specialiai apmokinti ir paruosti pagelbeti zmogui. Taigi, toje laidoje rode, kaip suo visa laika stebi aplinka, ja ivertina... ir jeigu jaucia, kad vaikui prasideda koks nors baimes priepuolis, stengiasi surasti arba duris, kaip greiciau iseiti i lauka, arba iesko siaip ramesnes vietos, kur galetu vaika nuvesti... stengiasi pagelbeti stresineje situacijoje, prisiglaudzia... Per ta reportaza rode, kad kartu su vaiku ir suniuku budavo ir suauges zmogus, bet laikomasi tokios minties, kad vaikui augant ir darantis labiau savarankiskam, uztektu vien tik suns pagalbos ir paramos...
Nezinau kiek tai realu ir ar lengvai igyvendinama, bet norejau tokia informacija pasidalinti su jumis ax.gif
Atsakyti
AS tikiu, kad tai net labai realu, bet norint igyvendinti tai kainuoja labai didelius pinigus. Nes tu apmokomu sunu kaina yra labai didele( siaip lyg gerai pamenu labrodorai tam auginami ir apmokomi buna),ir kad sveikatos kasos neapmoka tokiu dalyku( net ir cia Vokietijoje). Kaip tik buvo sekmadieni laida, kurioje buvo renkamos lesos ivairiom ligom sergantiems vaikams padeti, kad pinigu butu, tai buvo ir viena dalis skirta tiems sunu apmokymams ir palengvinimui isigyti neigaliems vaikams.
Atsakyti
Tikiu, kad specialiai apmokyti sunys gali padeti vaikams su sia negalia. Bet manajam, kaip jau esu minejus, labai padeda ne suo, o kate. Jis nuo pat maziuko, 2-3 m., labai norejo katytes ir mes vis laikydavom kates. Tiesa, su pirmosiomis nelabai sekesi - viena paklivo kurcia is prigimties, tai nelabai orientuodavosi aplinkoje, ir viena diena issmuko i lauka ir dingo, po to turejom persiskus kate ir katina, tai teko atiduoti, nes paaiskejo, kad as alergiska ju plaukams, ir tik su paskutiniaja katyte jau sesti ar septinti metai (pameciau skaiciu, tiksliai nebeprisimenu kada parsinesiau) viskas gerai - sekmingai gyvena su mumis ir yra pati geriausia sunaus drauge. Jos terapinis poveikis akivaizdus nuo pirmu dienu - sumazejo sunaus agresijos priepuoliai, o paskutinius pora metu nepasitaiko isvis, vaikas vis daugiau kalba, tampa draugiskesnis ir t.t. bors cia gal ne vien kates nuopelnai - antri metai turim ir suni, kuri liepiu vedziot pakaitom su broliu, tai suniukas be abejo taip pat formuoja charakteri ir koreguoja elgesi, o dabar jau 8 men kaip dar ir mazute sesute namie atsirado, tai ji taip pat labai teigiamai veikia sunaus elgesi - mazosios nuosirdziai placiai sypsenai ir begaliniam dziaugsmui pamacius broli neatsispiria netgi jis biggrin.gif
Atsakyti
QUOTE(F @ 2007 12 04, 16:26)
Kažkas sugalvojo, kad reikia žiūrėti į akis, ir dabar būtinai visi turi taip daryti?

O šiaip baisu skaityt šitą temą, jūs sukuriat didžiulę prarają tarp autistų ir NT.

Ačiū F. Tu atsakai i man kylančius klausimus. Gali pykti, bet aš perskaitysiu tavo pasisakymus vienoje temoje (ji jau uždaryta), kurią radau per paiešką. Aš esu žmogus, norintis, kad ta praraja būtų mažesnė.
Atsakyti
Oi as tai nubraukiau asara patyliukais dukra apsikabinus( nemate ji). Pavargus aisku jau buvo siandien, ispudziu daug, lakstymo daug. Uzsireke ji mums, niekaip nejo susikalbet, bjauri buvo. Bet vistiek ramiai as ja nuraminau, o ji vaikas pasake, kad ji bijo kai koso, nes kazkada viena moteris netiketai labai garsiai nusikosejo, tas buvo pries metus, ta kart ir as issigandau. Bet dukra jau ir pries tai rekdavo del kosulio, tik nezinojo matyt kad tai zodziu" baime", apibudinti galima. O paskui verkdama , mane apsikabinus pasake" as nenoriu tokia kitokia vienintele buti, visi yra kitokie, ne tokie kaip as , tik as viena tokia, as noriu buti kaip visi". Nu ir man nuriedejo asara i jos plaukus. Bet nuraminau, paguldziau i lova, gal uzmigs, bet ji vaikas tikrai viduj pergyvena del to. Tik nieko daug nepakeisi, yra kaip yra. verysad.gif
Atsakyti