Dvasinės ligų priežastys -14

Butu lengviau, jei zmogus suprastu, kad is tiesu jo pyktis nukreiptas ne pries kita zmogu, o pries kazka, kas tame zmoguje ji suerzino, ko jis netoleruoja, kas jo pykti isprovokavo, pries kazkokia energija, kuria turi jis pats, kuri neduoda jam gyventi, bet kuria jis nepripazista ir nepaleidzia.
Tokia situacija, tiesiog signalas jam paciam, jog atejo laikas su savo jausmais susitvarkyti, padirbeti. Puiku, kad pastebejo savo pykti, susierzinima, o ne gedos jausmu uzslopino ir palaidojo, nes tokiu "lavonu", smeklu, kiekvienam yra.
Galima daryti taip, pvz.:
Paleisti savo pykti, nes jis to zmogaus, kuris ji jaucia, jis pats ji pritrauke, o kitas (situacija, problema, kliutis ir pan.) tiesiog jam ji parode.
Paprasyti atleidimo is to zmogaus, i kuri taip sureagavo. Pabandyti suprasti, kas butent tame zmoguje tokia reakcija issauke, nes tai butu toks dalykas, kuri pats savyje nemato, nepripazista.
Atleisti sau ir paprasyti atleidimo is savo kuno, kad pykciu padare jam blogai.
Paskutinis punktas labai svarbus.
Jei viska padaryti is sirdies, turetu ateiti sielos ramybe ir palengvejimas.

Sveiki, gal turit kas protinga atsakyma i mano klausima ?

esu nescia 3 menuo, labai stipri toksikoze, pykina nuo ryto iki kito ryto, be sustojimo, uzsikamavau, isbandziau viska kas imanoma, kaip zirniai i siena, niekas nepadejo, laimingiausia esu miegodama, nes tada nieko nebejauciu.
Gal yra psichologines gilesnes toksikoze priezastys ? kaip su savimi dirbti, ka keisti pasamoneje ?

Rekomenduoju knygą A. Žarskaus "Aš iki gimimo", ten daug gilių temų paliečia, toksikozę taip pat.

Ivairios baimes, kurias galima apibendrinti - baime pries ateiti, ir vemimas kaip tokios, nupiestos baimiu ateities nepriemimas, noras sugrazinti senus gerus laikus.
Paleisti savo baimes, kai tik jos parodo save, stebeti save, savo jausmus, neslopinti nieko. Ir butinai paleisti baime "manes nemyli" nes ji pritraukia kitas baimes. Kalbetis su vaikeliu, nepalikti jo vieno, aiskinti jam savo jausmus, mintis, kaip mokat.

Sveiki.Noreciau papildyti Gluosni del Grazutes Veneros problemos.Pastovu pykinima sukelia naujo gyvenimo baime,grieztas atsisakymas priimti naujas idejas.Padeti gali toks nusiteikimas...MAN NIEKAS NEGRESIA,AS PASITIKIU GYVENIMU,NES JIS SIUNCIA MAN TIK GERUS DALYKUS.... Tai kartokite balsu arba mintyse 9 kartus ryte tiek dienu kol pageres situacija,o pagereti turetu labai greitai,jei sugebesite nuosirdziai patiketi siuo teiginiu.Sekmes

Gluosni, seniai norejau paklausti. Nu kaip suprasti "paleisti" ta ka reikia paleisti. Ar man isivaizduot, kad paleidziu? neveikia, nes as ne vizualike, negaliu matyt to paleidimo. Ka reiskia paleisti, kaip konkreciai tai padaryti? suprasti kodel kitas taip padare as galiu, bet tas supratimas geriausiu atveju duoda pfg reakcija, blogiausiu - kad anas yra kvailys tiek pat kiek as ir dar daugiau. ir tai nepadeda. nu tarkim turiu kaimyna agresyvu, kuri teko syki priduot policijai del grasinimu mano vaikui (nes del grasinimu vaikui policija reaguoja, o del grasinimu man - ne). ok, jis kazkiek atsiribojo, nu vistik as jam padariau nemalonumu. ir ok, per laika as supratau, kad jis negali gyventi salia kitu zmoniu, jam reikia daug asmenines erdves kaip ir man, tiesiog erzina tas trynimasis bendrike ir mes abu turim ta pacia nervo priezasti, bet netgi suprasdama, as negaliu paleisti, nepasileidzia. as jau suprantu, kodel jis taip elgesi iki policijos isikisimo ir kodel dabar bijo man i akis paziuret, nu bet vistiek, jei ji sutinku - diena sugadinta. visur tas paleidimo terminas naudojamas, bet as nesuvokiu kaip tas realiai igyvendinama. ir negaliu jokiu ten teigiamu minciu galvoti apie ta zmogu, nes tai butu melas paciai sau + i aplinka paleistas falsas, kuris atsisuks irgi. todel nieko negalvoju, nu dabar va pagalvojau rasydama, tik tiek. fiziniam lygmeny nieko nebevyksta, bet emociniam teber. tai cia pavyzdys, as turiu kitu, svarbesniu reikalu, kuriuos reiketu paleisti. bet kaip?

ir suprantat, sita termina "paleisti" vartoja visi, nuo dvasiniu mokytoju tikru ir sarlatanu iki psichologu ir i juos panasiu, man jau tas zodis panasus darosi nebe i "paleisti", bet i "pasiųsti", kas tikrai duoda palengvejima labai realu, bet as kaip suprantu tai nera tikroji to zodzio prasme ar bent jau viena is ju

Kaip paleisti, koks yra pats paprasciausias paleidimas, parasyta pirmoje zinuteje rusu k.
Matyti nebutinai reikia, as irgi kai kuriu savo stresu nematau, svarbu su ta energija bendrauti, ja pripazinti, tureti poreiki suprasti, noreti matyti savo klaidas. Energija pritrauki pats, ji tavyje kaip kalinys, pati iseiti negali, reikia ja paleisti, nekankinti, neslopinti, nezudyti jos gedos jausmu, tiesiog paleisti, atsiprasymu.
Jei dar paprasciau:
1.Kreiptis i problema (stresa, energija, zmogu, daikta, gyvuna, bet ka, kas atsirado kaip kliutis tavo kelyje). Atsiprasyti, kad pritraukei, laikei, nematei, nezinojai... ir pan.
2. Atleisti sau uz ta pati.
3. Atsiprasyti savo kuno, nes taip jam pakenkei (net jei kunas dar nesusirgo).
Musu kunas nera mes patys, jis geriausias, istikimiausias draugas. Gimes zmogumi privalai savo kunu rupintis, gerbti ji, myleti ir saugoti. Tai viena is zmogaus pareigu.
Del konkretaus atvejo su kaimynu, parasysiu kaip keisciau savo mintis i teisinga puse ir ka daryciau pati:
Pvz. kaimynas agresyviai pultu, gasdintu mano vaika. Is to suprasciau, jos as pati turiu problemu su agresyvumu ir gasdinimu - t.y. as bijau agresyvumo ir gasdinimu. Pati savaime agresyvumo energija nera nei bloga, nei gera, ji bloga tik todel, jog as jos bijau. O ji pati tobula, dieviska, kaip ir visos kitos. Reiskia savo baime, apie kuria nezinojau, kuria uzauginau iki tiek, kad ji atejo realiai, apciuopiamai i mano gyvenima, ta agresyvuma pritraukiau. Jei pritraukiau ir jau pamaciau, naturalu jog man reikia ja paleisti. Kai paleidziu, galiu mastyti blaiviai ir suprasti, jog kaimynas "nekaltas", as bijojau, jis ta pykti, agresyvuma sukaupe, as ji isprovokavau, jis negalejo susilaikyti, nes ta energija peraugo ji pati, tapo jo charakterio bruozu. Jis mano mokytojas, kaip ir as jo. Jei as argesyvumo, kitu pykcio bijojau, reiskia tuo pat metu negalejau ta energija myleti. Energija nera bloga, bet daro man blogai. Jei tapatinu kaimyna su jo agresyvumu, negaliu myleti ir jo, zmogiskai. Bet kiekvienas zmogus vertas to, kad ji myletu ir priimtu kaip zmogu, o viskas kas blogai - tai tiesiog stresai, kuriu dar nesupratau. Kai paleidziu, pradedu mastyti teisingai, matyti problema placiau, is ivairiu pusiu.

Pritraukia tik baime. Visada anksciau ar veliau sulauksi to, ko bijai.
Jei blogai man, problema manyje. Jei nebijociau gasdinimu, niekas neateitu gasdinti manes ir mano vaiku.
Viskas kas blogai, blogai del meiles, supratimo trukumo. Kai myliu, galiu suprasti.
Nera nieko visatoje, kas butu tik blogai. Jei kazkas egzistuoja, reiskia reikalingas, be jo niekaip. Todel as leidziu viskam buti. O kiekvienas zmogus ir yra mini visata, jame yra visos energijos. Jei nemyliu, nepriimu, vertinu kaip blogi, reiskia zudau ta energija savyje, nemyliu, nepriimu daleles saves. Kuo maziau myliu save, tuo maziau moku myleti kitus. O meile gali pritraukti tik meile. Kuo maziau meiles, tuo labiau viskas tik blogai. Nes meile viska subalansuoja, viskam priduoda pusiausvyros, prasmes. Reikia suprasti, pagaliau, kad jei nebutu blogio, nebutu ir gerio.

Jei as visai nieko nesuprantu, kas vyksta, kodel vyksta, bet suprantu, kad yra problema, bet kokia, paleidziu tiesiog problema. Nes laisve=meile=oras be kuriu mes niekas gyventi negalime. Problema taip pat negali. Jei as paleidziu problema, ji gali issispresti pati, nes as tikiu ja, pripazistu, myliu ir paleidziu, o ji pati geriausiai zino ko jai reikia. Tik is paleidimo nereikia daryti tiksla, ir negalima mechaniskai, be jausmu, tiesiog atbumbant, nes nieko nebus, tai joks paleidimas, tai isspyrimas problemos von is savo gyvenimo

nu bet man nepasileidzia jokiu budu. ir tuo aprasytu irgi. nu nepasileidzia. as irgi ne aukso gabalas, pasiusti man lengviau nei paleisti, von problema is savo gyvenimo man veikia, bet is kur imti meiles, kurios nera, vat konkreciam diedui priesais gyvenanciam, as jam ivariau baimes kaip atsakyma, nors paskui suzinojau kad ne man vienai cia su juo tokios problemos, jis tiesiog ligonis, su juo taikstosi visa laiptine, nu ok, suprantu, siutas ima virsu, tas pats yra manyje, bet as net kalta nesijauciu, kad jis mano vaika grasino sumust, is veido atrodo, kad tikrai ta gali, nu tada as ji papjauciau perkeltine prasme arba tiesiogine, bet dabar nieko nevyksta, ok, lai gyvena, nemaiso, leidziu tam but, tegul. is kur jus visi dvasingieji imat ta meile?
Taro temoj turiu merginu, kurioms jauciu atjauta, ar ne? net tuo atveju, jei parasau negatyviai, ko pacios prasosi, tai atjauta, as suprantu kame beda ir nieko nereik paleidinet. Tai irgi svetimi nepazistami man zmones, jei i mane spjauna paskui, nu gerai, ta minute nemalonu, kita diena nieko, nes suprantu kodel. Ir vat yra viena, su kuria buvo konfliktas, praejo kiek tai laiko, ji man vel uzduoda klausimus, vadinas konfliktas pamirstas is abieju pusiu, cia yra pfg reakcija, tiek is mano, tiek is jos puses. bet jokiu budu negaliu su tuo patosu apie meile zmonijai. man tai melas ir konkretus melas, spekuliavimas zmogaus silpnybemis. cia bet ka galima apkaltint, kad sergi, nes nemyli pasaulio, kad tau padarde kazkas kazka, nes nemyli pasaulio, pinigu neturi, nes nemyuli pasaulio, taip, as sutinku, kad pasaulis su mumis taip, kaip mes su juo, tai desnis, bet kodel visur kisti ta zodi meile? tai melas. ir netgi Jusu poste as matau mela, kai minite meile.

Neutralumas gali but, geranoriska nuotstata i pasauli apskritai, "leidimas tam buti", taip. tipo as per mazai mylejau negatyvias savo dalis, kad man atejo is isores negatyvas? juk tai spekuliacija, tai demagogija, nu tiesiog netikiu.


nesvarbu cia viskas, as tik nesuprantu to "paleidimo". visiskai nesuprantu. tarkim moteris, kuri man raso, ji iesko meiles, jai nesiseka, jai ten ta ana paleisti savy reik, man nesivercia liezuvis, rankos atsisako spausdint ta zodi "paleisk", nes meluociau. as sakau "spresk", bet ne paleisk. sakau "spjauk", bet ne paleisk. ir jokiu budu ne mylet falsyvai ir dirbtinai. sakau "nereaguok", bet ne "mylek" problema, nes tai vel butu melas.


o del agresyvumo baimes ir tuo budu jo pritraukimo tai vel, cia gali taip kalbet tik tas, kuriam tai nenutiko. tarkim vaikas, kuris patiria smurta seimoje keliolika metu, ane. jis paskui toliau gyvenime turi pamilti ta nuostabia akimirka, kai ji sumusdavo iki samones netekimo ir su meile apgaubti visa pasaulio negatyva beigi paleidineti viska, kas trukdo begalinei smurto meilei, taip? ir pamilti savyje tai, kas isprovokavo ta smurta namuose jam bunant vaiku?

Jus meluojat.


Vat ta moteris su toksikoze treciam menesy nessstumo, jin turi zinoti, jog organizmas jei nebuvo pasiruoses (visom prasmem) pastojimui, tai kudiki priima kaip svetimkuni, pradzioj tas buna, buna kad per visa nestuma eina, vat jos atveju padetu konkreciai meile tam kudikiui, kad tiek jos organizmas, tiek tas kudikis suprastu, jog ju rysys is meiles yra, o ne kazkokias ten baimes paleidinet. va cia tinka tas zodis meile ir jis savo vietoj. nes tai motinos ir kudikio joje rysys.

Pievugele999, Gluosni, Regium ACIU JUMS !
is tikruju turiu polinki del visko pergyventi, nerimauti, i ateiti ziuriu su baime, tai dabar dirbsiu su savimi, mokysiuos naujo mastymo, keisiu senus stereotipus.

Yra daug mokytoju, daug budu, jei netinka paleidimas, galima gyventi ir be jo. Kodel gi ne? Galite ir savo nuosava buda atrasti. As darau taip kaip moku, kaip man gaunasi, kaip man padeda spresti problemas, atrasti save, atrasti savyje meile. Man taip priimtina. Ir meile neateina is niekur, ar is kazkur, viskas manyje, kuo daugiau paleidziu baimiu ir kt. stresu, tuo daugiau savyje randu meiles, visu pirma sau. Bet tai procesas. Nebuna visa laika tik meile arba tik baime. Viskas keiciasi. Tiesiog reikia leisti, kad viskas judetu, nejudanti energija jau pyktis, jau kazka griauna, o sustabdo energijas baimes. O kaip su tom baimem susitvarkyti? Saves ikalbinejimas nepadeda, galima nuo ryto iki vakaro sau sakyti kaip nuostabiai jauciuosi, bet jaustis labai nekaip. Tai ir yra melas sau. O meile nera kazkas super ar vau, tai labai rami busena, tai pusiausvyra, pilnatve, kai matai pasauli kitomis spalvomis, kai nieko netruksta, noru jokiu nera, tiesiog esi. Jei save myli, priimi, tada ir kita salia esanti, tada bet koki kita vyra ar moteri... Kur patosas? Man tai normalumas, normali busena.
Negatyvas tik todel negatyvas, kad jo nesupranti, tiesiog tai neismokta pamoka. Kaip neismokta pamoka gali buti pozityvu? Bet jis negatyvas tik kol neismokai, ismoksi - jau pozityvas. Viskas keiciasi. Is juodo i balta, is balto i juoda. Su gyvenimu nereikia kovoti, priesu sau ieskoti, savyje matyti, reikia perleisti per save. Tiesiog. Jei pats nesi kazkam kliutis, kazkokiai energijai, tai ta energija tau irgi ne kliutis. Atejo, pamoke, paliko tau isminties dalele ir isejo, jei leidai iseiti.
Kodel problema negalima myleti? Priimi problema kaip issuki, kaip isbandyma, kuri iveikes, issprendes, gausi dovana, labai vertinga dovana. Kitais budais negausi, uz jokius pinigus. Ir taip visada buna. Pradejes, pabandes, jau lauki kito isbandymo. Nes tikejimas savo jegomis atsiranda, savimi atsiranda. Ir gali matyti ir nekaltinti saves ar kitu, matai savo klaidas ir leidi sau subresti, turi laiko viskam, skubejimo nera, jauti, kad viskam savas laikas, nebaudi saves del to, jog kazko dar nezinai, dar neismokai, nezinojimas, nemokejimas ne trukumas, ne klaida. Bet ir klaidos- geris, nes is ju zmones mokosi.

patarkite prašau man, ką daryti kaip elgtis, gal kokių knygų paskaityti. Problemų turiu su sunumi, daugiausia mokykloje, jis šiek tiek kitoks, vaikai iš jo šaiposi, varo lauk jei ką nors žaidžia bendrai, prieš mokytoją šaukia(namie irgi taip būna), būna agresyvūs mokykloje,šiaip vaikui įtario aspergerio sindromą, vedu dabar pas visokias psichologes, psichiatres, sunkus jis man buvo nuo mažens, bet yra geros širdies, turi aukštesnį intelektą nei jo bendraamžiai, bet aš asmeniškai jau labai pavargau, emociškai, kaskart girdėti mokytojos pastabas, vaiko isterijas ir agresijas...dabar vasara tai atsipūsiu, bet ji greit prabėgs... vaikas šis mano karminis, per jį savo karma turiu išsivalyti, bet nejaugi turi būti taip sunku, kaip galėčiau padėti jam ir sau

Patarti tai galiu, tik nereikia priimti kito zmogaus patarimu, kai plana vykdymui, ar neginciajama tiesa. Turekit visada savo galva. Cia visiems, ne tik jums.
Tiesa yra ta, kad tevai - vaiko saknys. Kitur (aplinkoje, mokykloje, ir t.t.) priezasciu nereikia ieskoti. T.p. kaltinti save ar vyra irgi nereikia. Visada blogi (pamoka, klaida) reikia suprasti protu, neisijausti labai, nes galima labai issigasti ir bandymai sau padeti prapuls, nes baime blokuoja mastyma, o skausmas samoninguma. Saltu protu, nusiraminus, is anksto paleidus kaltes jausma, pabandykit perskaityti ir suprasti, kurios klaidos gali buti jusu.
Vaikas=mama+tetis. Mamos pareiga myleti visu pirma savo vyra. Tai svarbiausia ir pirmiausia moters pareiga. Kaip ir tevo pareiga myleti visu pirma vaiko mama. Tik jei rasote jus, jus ir pradekit nuo saves. Vaikas ju meiles, ju tarpusavio santykiu kurinys ir atspindis. Mamai reikia visada be isimciu myleti ir palaikyti vyra savo meile. Ypac jei jis klysta ir daro klaidu. Bet kaip myleti, jei nemyli saves, nesupranta pacios, todel nesupranta ir vyro. Moteris nemyli saves, jei nezino kas ji yra, jei dar neatrado saves, savo moterisko prado. Tam reikia perziureti santykius su mama, perziureti mamos gyvenima, atrasti mamos klaidas (be vertinimu blogai/gerai), patikrinti ka peremei pati, kas trukdo myleti vyra (teva), sugrazinti vyrui jo teiseta vieta seimos gyvenime kaip seimos galvai, paleisti savo baimes (manes nemyli, nepriima, nevertina ir pan.), baimes del ekonominiu, finansiniu, materialiu problemu (jei jos yra) nes jos puikios seimos ir meiles griovejos. Visi kaltinimai (baimes, pretenzijos, reikalavimai ir pan.) del materialaus pasaulio problemu pasiekia vyrus, net jei ne jiems adresuoti, nes tai vyru sritis.
Atleisti sau uz viska, ka atrasite, savyje pamatysite ir paprasyti atleidimo is vaiko.
Jei vaikas turi problemu, tai nereiskia, jog jus klystate labiau, nei kitos mamos, kuriu vaikai tokiu problemu neturi. Tiesiog jus pati pasirinkote ismokti butent tokia pamoka, istaisyti butent tokia klaida is meiles savo tevams. Jums jos reikejo, reikejo jos ir jusu vaikui.