QUOTE(smėlioAudra @ 2014 07 17, 18:24)
Turit kuo džiaugtis, lipat iš skolų, dėl to jau pasijutote kitaip. Labai linkiu išlipti ir daugiau nepakliūti į skolų spąstus.
Aciu
Siaip gyvenimas stipriai palengvejo, kai numeciau tikslus ir ambicijas beigi isejau i pati gyvenimo procesa, nebegalvodama apie rezultatus. Pravaliau rata zmoniu, su kuriais bendravau ir kurie mane ede, kad be tikslo gyvenu, tipo sociumas... kurie mete man kaltes jausmus, ir gedos, ir baimes, istrenkiau be gailescio. Is asmeninio gyvenimo. Liko ten tie igimti emociju pasvyravimai, bet is esmes, nuo to momento, kai nusimeciau sociumo ir kitu zmoniu, "norinciu man gero" pretenzijas, galiu pasakyti - as esu laiminga. Tai ne euforija, tai stabilus jausmas, nepaisant krastutiniu emociju, nes jos yra tik pavirsius. "AS ESU" momentas, to suvokimas yra kur kas stabilesnis, jo neitakoja nesamones is aplinkos, is savo pacios minciu, ar mano pacios emociju ar dar kaip nors. Kol kas as dirbu ties tuo, tai padarau ir klaidu, bet man tas tinka ir patinka. O kas tos komunalkes, tik pavirsius ir nebaigti darbai. Bet jie eina i prieki. Ir tai viskas. Kol bandziau save perlauzt ir "pripazinti bei paleisti" visokius ten negatyvius dalykus, beigi itikti sociumui ir visiems gero linkintiems, tol kentejau. Kai nusispjoviau, palengvejo kokiais 99 proc. Kadangi desniai kartais veikia su uzdelsimu, as ramiai laukiu nemigos isejimo is mano gyvenimo ir tai bus dar vienas suolis pirmyn.
Galbut tai kam nors pravers. Reikia atrasti, kas kelia nerima.
rausvos žuvelės
ištirps rytui tekant skausmu
spurdančios širdys