Dvasinės ligų priežastys -14

O aš šiuo metu taip pat turiu vieną galvos skausmą - dukrai 5m.
Dar tas momentas kai bandai ją kalbinti tokios būsenos, mane gąsdina - klausiu ko tu verki, šauki, kas yra. Labai sunkiai sekasi susikalbėti, bet suprantu, kad bijo. bandau išklausti ko bijai, kas. atsakymas - "aš maudausi vonioje ir jis išlenda iš vandens" parvedus į lovą pasakau labanakt, dar labiau pradeda klykti, nu sakau nusiramink, reikia miegoti, ir aš noriu miego. sako "pastovėk dar šalia, kol žvakės dega" Ir dažnai tokie būna mane gąsdinantys svaičiojimai jos, kai ji toje būsenoje. Nu kerta man per pakinklius....

O aš šiuo metu taip pat turiu vieną galvos skausmą - dukrai 5m. Praktiškai kievieną naktį 00-01val tame tarpe (visiškai nesvarbu kada užmigo - 21,22, 23 val) pabunda visa išprakaitavusi ir šaukdama, nelabai orientuojasi aplinkoje, ne iki galo pabunda. sakytum lunatikuoja, bet kažkokį pokalbį užmegzti pavyksta. Į jokius raminimus nereaguoja, kuo daugiau bandai kalbėti tuo labiau įsijautrina, visa kasosi, tamposi, rėkia. Tada palieku rėkiančią ir po kelių minučių nurimsta pati. Visa tai prasidėjo broliui atsiradus. bet tai jau tęsiasi beveik 4 metus, beveik kasnakt. Tik jei būna kad vakare nueina miegoti negėrusi, tada nebūna naktį tokių scenų. Gyd sakė, kad ji pabunda ten kažkokioj tai negilaus miego fazėj, kad taip gali būti. Bet tada tai turėtų vykti maždaug tiek pat laiko praėjus nuo užmigimo? Ir vakar  - po 12 galvoju einu pati pakelsiu į tualetą kol nepašoko šaukdama. Priėjau, pajudinau, pakalbinau, bet net nesujudėjo, ir tokiu kietu miegu buvo įmigusi, iš kvėpavimo girdėjosi, giliai garsiai gerkliniu kvėpavimu kvėpuoja. nu galvoju, nekelsiu, kietai įmigusi. Tik nuėjau į lovą, atsiguliau, girdžiu jau rėkia. kaip??? ką tik buvau, mačiau, kad giliai miega.
Dar tas momentas kai bandai ją kalbinti tokios būsenos, mane gąsdina - klausiu ko tu verki, šauki, kas yra. Labai sunkiai sekasi susikalbėti, bet suprantu, kad bijo. bandau išklausti ko bijai, kas. atsakymas - "aš maudausi vonioje ir jis išlenda iš vandens" parvedus į lovą pasakau labanakt, dar labiau pradeda klykti, nu sakau nusiramink, reikia miegoti, ir aš noriu miego. sako "pastovėk dar šalia, kol žvakės dega" Ir dažnai tokie būna mane gąsdinantys svaičiojimai jos, kai ji toje būsenoje. Nu kerta man per pakinklius....

Manau, šis pasakojimas peržengia temos ribas, nes tai ne liga. Kad mama sužinotų, kas vyksta su jos vaiku naktį, ji turėtų matyti dvasinį pasaulį.

Manau, šis pasakojimas peržengia temos ribas, nes tai ne liga. Kad mama sužinotų, kas vyksta su jos vaiku naktį, ji turėtų matyti dvasinį pasaulį.

O aš manau, kad tai labiau susiję su tema, nei keli paskutiniai puslapiai necenzūruotų svaičiojimų, bet ačiū ir už tai.
Aš tai jau beveik priskiriu ir ligai, nes tai jau tęsiasi beveik 4 metai. Ir gydytojai siūlo jau tai gydyti vaistais, nebe žolelėm.

Dažnam (tokio amžiaus) vaikui panašių naktinių baimių būna. Atsigulkit šaliai dukrytės, kad ir kaip norisi miego pačiai. 

Mūsiškė porą mėnesių šaukė per miegus, pažiūrėjus 3D filmą kino teatre. Sėdėjo salės vidury, t.y. ne pirmose eilėse, kažkoks ten įspūdingas filmas buvo. Linksmas. Bet prasidėjus tiems naktiniams "šaukimams" tik filmui galėjau sumest kaltinimus. Nurimdavo, kai priguldavau šalia, glostydavau, ramindavau. Dažnai į savo lovą grįždavau jau švintant.  Per miegus peržegnoju, paprašau Dievo, kad saugotų dukrytę.  Iš ryto, žinoma, pati nieko neprisimindavo. Bet labai ir pati norėjo, kad "mamytei netektų nemiegot..."

Numanau, kas tai yra, teoriškai žiūrint, padėti galima, praktiškai žiūrint- kadangi tai turėtų daryti tėvai, situacija be išeities... Tai pasibaigs, bet dėl to, kas su ja vyksta dabar, ji užaugs kitokia nei būtų užaugus be naktinių patirčių...

Taip ir darau dažniausiai. Bet tai nepadeda. Miegojom kartu kelis mėnesius. Į kino teatrus su vaikais neinam, jie bijo didelio garso. labai cenzūruojam žiūrimus multfilmus. Labai retai išvis žiūri tv, jokio kompo, telefonų ar dar ko nors. Čia kažkas kita....
Papildyta:
Gąsdinate....

Ji kažką turi tokio ko mes (kiti šeimos nariai) neturime. Dažnai jai išlenda per žaidimą, ar kalbant, kokie nors mįslingi pasisakymai. Vienas iš pvz - kartą svečiuose buvo šeimos draugas, jogos mokytojas. paprašiau, kad palaimintų vaikus. Dukra, po to kai svečias nuėmė nuo jos rankas, atsimerkė ir sako - mačiau save gulinčią karste...

P.S. Per tą laiką kol ji yra, nei šeimoje nei giminėje niekas nemirė. Ji ir nėra buvusi pagrabe, bandau prisiminti, neprisimenu kad išvis būtų kur mačiusi žmogų gulintį karste.

važgante pasakykit ką numanot, mamai gi ramiau bus:) bet pritariu nuomonei, kad tėvai turėtų išmanyti dvaisinį pasaulį

Tada gal ir man galėtumėt parašyti, nes mano dukrai tokie "naktinio siaubo" priepuoliai tesiasi gal 5-6 metus, apie juos rašoma, kad nieko nereikia daryti ir jų bijoti, taip pat, kad apie 7-tus gyvenimo metus iš jų išaugama, bet maniškė dar neišaugo, nors jie jau retesni ir ne tokie baisūs.