Dvasinės ligų priežastys -14

gaila, palaikinti nėra kaip

Dėmesio neieškau, nes jo turiu perteklių...
Šią temą skaitau nuo jos atsiradimo, kurį laiką nerašiau, o parašydavau asmeniškai toms, kurių problema mane sudomindavo. Man įdomu, kodėl žmonės serga, bet šią temą derėtų pervardinti- "Nenorinčių pasveikti klubas"...Sutūpę moteriškės ant laktos ir pletkavoja...

[quote=ponia Lylia,2014 08 10, 19:19]
Apie vaikų nevalgumą, skaitinėjau, radau, pasidalinu:
dekui labai bus idomu pasiskaitineti

1. Mėginu mąstyti logiškai: maistas yra dalykas, reikalingas gyvybiškai. Jei vaikas nevalgus nuo pat gimimo, galima manyti, kad mama atsisako kažkokių jai gyvybiškai reikalingų dalykų. Vaikas mamos emocijas perima iki tam tikro laiko (berniukai iki pirmųjų poliucijų, mergaitės iki pirmųjų mėnesinių). Paauglystėje apetitas turėtų atsirasti, nes vaikas nebegyvens mamos gyvenimo.
2. Visiškai nekonkretus klausimas. Šiaip problemos su kojomis parodo, kad žmogus eina ne savo keliu.

jei ten ne kudikis, tas nevalgantis vaikas, tai isleiskit sportuot ir gryno oro daugiau. Mano gali valgyt, gali nevalgyt, net kudikystej maistu neprievartavau. svoris norm, siek tiek didesnis nei bendraamziu, nes raumenys sveria nemazai. o lasiniu jin neturi. plius yra genetika. man svoris linkes augti, nors niekada jokia apsirijele nebuvau, as uzmirstu ta maista jei ka idomesnio veikiu. o mano sese ryja kaip drakonas, vistiek 40kg ant 174 ugio. o kai vaiks mano kudikystej nevalgydavo, tai kazkaip suvokdavau, kad ne valgyt, o gerti nori arba rubai nepatogus, karsta, salta, nu maza kas, stebet ta vaika, rysi turet ir bus aisku ko jis cia nori ir kodel. drauge turejau tokia, buvusia, dvieju metu vaikas nemokejo pats valgyt, i lauka jin jo niekada visiskai neisvesdavo, net zieminiu rubu neturejo tas vaiks. kai ismoko truputi kalbet, tevas per atostogas isvede i lauka ir vaiks pirmasyk sniega pamate, baisiausiai nustebo, ispudis. kose budavo grudama tiesiog jega, smurtu. nu bet ten ir motka pagerinta buvo. visose sritvse. Su savim vis dirbo, be perstojo, jau niekam kitam nei laiko, nei demesio nei jegu nebelikdavo, po save knisosi iki pat uzdaro psichiatrijos skyriaus ir po to ta pati tese. dabar jau nebezinau kaip gyvena.

Mano draugė labai rūpestinga mama, liepdavo gerai pavalgyti vaikui prieš mokyklą, vaikas nenorėdavo, sykį kažkaip sako: pašildžiau barščių... Manęs vos nesupykino ryte, anksčiausiai pakeltam pradinukui nori sušerti vakarykščius barčius tai čia turbūt nesiskaito, kad blogas apetitas bet yra tokių kūdikių, vaikų, kurie nežinda, nevalgo, jiems į skranduką deda specialų vamzdelį, per kurį supila mamos pieną arba kitą maistą. Žinau, kad kiti su tuo vamzdeliu prabūna iki 6 metų, kol patys pradeda valgyti. Va čia tai jau bėda.

Aha, darosi žeuriai nuobodi

kam kokios bedos, pas mane tai saldytuvas neuzsidaro, jau pradedu slepti saldainius, neduoti miltiniu, aisku genetikam rgi duoda savo, siaip kiek zinau daznas uskandziavimas yra meiles trukumas sau, jei paciaim gera, tai ir uzkandziauti nesinores:ax:

vistide. Vaizgante cia jautesi valdove karaliene, nors Gluosnis irgi sita tema atidarinedavo senai pasibaigus. Vistide yra tos, kurios kalba nesuprantama kalba, vadinas daugiau zodziu turi savo naudojamam zodyne, kelia esminius klausimus, visiskai nesuprantamus ir lyg ne i tema, o ne aklai seka kazkuo, tai kur protas Vaizgantes nurodymu isjungtas kaip netinkamas prietaisas, ten IQ problemos ir "vyskaz ko ash niasūprantū ira blogaj ir vysos shniaka nia y tiama".

nesuprantat apie ka kalba eina, tai vat kaip savo vaikui pasakysiu - lentynas knygu matai pries save - imi ir skaitai, kol prasiples akiratis ir biski daugiau vingiu pilkoj masej ims veikt. nes iki siol naudojamas vienas vingis buvo ir tas vingis buvo atsakingas uz akla sekima kazkokiu autoritetu, kuris pats yra ligonis. skaityt skaityt ir dar karta skaityt. ir karts nuo karto dar nurasyt nuo knygos po kokia pastraipa, padeda tikrai. visom temom skaityt. be atrankos pradziai, kokius tris metus be perstojo maziausiai, tada jau galima bus kriterijus kazkokius issikristalizuot, zodynas prasiples, taps suvokiama kas yra pvz netutralios emocijos, apie kurias cia nekurie "nera girdeje", vat uztat ir negirdeje, nes mato pries save tiesiai kaip ozys, o periferinis regejimas isjungtas, sveiko proto likuciai apipilti savo negatyvo, po kuri knisasi, vat kaip kiaulidej.

galit skust neskust, man vienodai. ko nepernesu, tai riboto intelekto, vat kvailiu nepernesu, matyt anam gyvenime gera durne buvau, beraste greiciausiai.

ir siaip manau, va cia is paskutiniu postu, kad Vaizgante vis tik eina i defekta, nes jau viskas, nebepagauna minties ir i pievas varo, IQ smunka. Neturiu jokio noro is jos ten saipytis ar ka, nes schizofrenija yra baisi liga, bet kiek reik but durnam, kad nesuvokti apie ka cia kalbama isvis dabar... uzkniso jau viusa tos "dvasines priezastys', kurios ne dvasines, o emocines, psichologines ir fiziologines. Tai vat ir uzejo kalba apie dvasinguma ir kur cia vis tik dvasines tos priezastys, o kur ne. Per sunku suprast - nu aisku, IQ smunka. Defektas. Ziuresim kas toliau bus. Kaip suprantu jin nesigydo, tai cia gan greit gali viskas isrysketi visame grazume. Dar pora metu sitaip ir priverstinis gydymas bus.

Taip, aš tave užjaučiu, nes tu puikiai žinai, kokia sunki liga yra šizofrenija ir koks varginantis bendravimas su psichiatrais... Ir ši tema yra tau tinkanti terpė, kur tu gali skųstis, analizuoti savo dukros privalumus, nes čia randi tą kruopelytę supratimo, kurio negauni savo realybėje... O kai pati esi ligonė, visi aplinkiniai tau atrodo ligoniai, o ypač vaižgantė. Mane psichiatrine gąsdina pastaruosiu 15-a metų, jau taip įpratau...
Leidžiu sau būti savimi, man netrūksta pasitikėjimo, žinau, kur einu, ką darau, ir man visi tie gąsdinimai ir mano portreto kūrimai (pasirodo, esu vieniša kaip mano kūrinėlio Elzė ) kelia juoką.
Sėdi šioje temoje jau kiek laiko ir vis vien nesveiksti, nes nenori. Esi tipiška moteris, kuriai patinka sirgti, skųstis ir ieškoti, ant kieno galvos savojo purvyno uždrėbti. Tik ant kito mėgindama uždrėbti save apsidrebi.
Kai tik pasirodau šioje temoje, iškart pradedi pulti. Elgiesi lygiai taip pat, kaip mano kalytė Brendė, kai pamato už save didesnį ir stipresnį šunį. Puoli, nes ši tema yra vienintelė vieta, kur tu gali išsisakyti.

pritariu Amariliai
o kitai osobai galiu tik pasakyti, kad dauguma savotiškai išprotėję, tik vieni gydosi, o kiti kankina aplinkinius/save

Gydosi? Psichinės ligos yra neišgydomos. Amariliai dvigubai kankinsis, kai tas pats prasidės jos dukrai...