Jūsų manumų yra kažkas tokio kaip atsitiktinumas? O gal tikite tuo, jog nieko atsitiktinio nėra ir viskas sudėliota taip, kaip turi būti?
Kokie įvykiai Jūsų gyvenime privertė suabėjoti iki tol buvusia Jūsų nuomone?
Man su atsitiktinumu kažkaip asocijuojasi Angelo Sargo terminas. Kartą su drauge atsisėdom prie staliuko ir smagiai kalbėjomės, laukdamos užsakymų. Stalas buvo didelis ir man dažnai tekdamo palinkti prie draugės, kad tarp viso tavernos šurmulio ją išgirsčiau

Kol jis švytuoklės principu dar lingavo kokią minutę, aš bandžiau atgauti kvapą. Tada ir pagalvojau, jog atsitiktinumų nebūna, nes jei neišsitiesčiau - galėjau gauti su tuo masyvia viduramžio lempa per galvą

Pasidalinkite savo istorijomis, kaip gyvenimas Jus privertė užgniaužti kvapą ar nustebti dėl tam tikros įvykių sekos. Būtų smagu pasiskaityti, kaip keistais kartais gyvenimas mūsų kelius suraizgo.