QUOTE(keturiolika @ 2014 01 17, 17:22)
O man mano anyta yra kaip kokia ameba.
nežinau nesueina su ją kažkaip bio laukai ir nors tu ką.
Ji manęs manau irgi nelabai mėgsta, nes dar nei karto nėra pasakiusi mums, kad ji yra patenkinta, kad mes esam laimingi ir jau daug metu kartu gyvename darniai ar kažką panašaus. na aš nesu per 12 metu išgirdus nieko gražaus savo atzvilgiu.
Manau, kad gal ji kartais pavydi, kad gavau nuostabu vyrą, nes josios alkoholikas, kuris ją visa gyvenimą žemino visaip ir skaudino. Bet ji su juo neissiskyre, mat nenori dalintis turto tai taip ir gyvena kartu- vienas vienam kambaryje, o kitas kitam. Ji turi sese, kuria labai myli ir gerbia, tai jos vienintelis malonumas, tai su sese per dienas su telefonu sneketis. Kol dar nebuvom susituokė, tai nei klausė, nei ką ar tuoksimes ar ne... Vienintele, kuri klausinėjo tai buvo jos sese, nes ana yra labai šneki moteriškė ir jai viskas labai idomu. Kas liečia vaikus tai irgi nėra niekada uzklausus ar planuojam mes jų ar ne, jeigu klausia tai tik jos sese.
Manau, nelabai mes jai rupim- bent jau aš tai jai nerupiu visai, nors ji turi tik vienintelį sūnų- mano vyrą. Siaip mano vyras tai dažnai su ją susirašinėja ir emeilais ir žinutėmis, jie bendrauja tikrai daug ir gražiai, bet kas liečia mane kai su ją susitinkam, tai nelabai mums yra su ją apie ką šnekėtis, man ji visiškai svetimas žmogus, nerandam mes bendru temų, nebent apie maistą snekam arba klausom jos, koks jos vyras tinginys ir alkoholikas. Šaunu tik tai kad retai matomes, nes gyvenam toli vieni nuo kitu. Jeigu tektų su uošviene matytis kiekviena savaitgalį tai turbut nusisauciau, gal būt ir ji taip pat, bet kaip ir sakiau
turbut pas mus abipusė antipatija. Siaip aš kai su ją susipažinau tai iš pradžių ji man labai patiko- džiaugiausi, kad turėsiu tokia miela uošviene, bet laikui bėgant pajauciau, kad jei ji šypsosi man, tai nenuosirdziai ir siaip kažkoks šaltis iš jos puses mano atzvilgiu visada buvo, tad teko ir man tuo pačiu atsakyti. Šias Kalėdas šventeme pas mus namuose ir visi išgėrėme vynelio. Man atsiriso liežuvis ir pirma karta per 12 metu aš jai pasakiau, kad nesu iš jos girdėjusi jokio gero žodžio ir kad ji niekada mūsų niekur nepalaikė. Tai jos atsakymas buvo man- kad gal gi jau tavęs nevijau iš namų su šluota, kad jau aš tokia blogiete ir dar pridūrė, kad ir jos uosviai nelabai ją mylėjo, nes atseit ji buvo iš neturtingos šeimos. Tai taip ir nesupratau, kodel aš jai nepatinku.
Dar kas mane visada labai skaudino, tai tai, kad ji niekada niekur neklausdavo mano nuomones, nei patarimo, užtat ir supratau, kad aš jai nulis. Karta važiavome į Gariunus, ji norėjo pirkti sau kailinius. Tai ji juos matavosi ir klausė ar gerai ji atrodo, bet nei karto nepažvelgė į mane, demonstratyviai klausė tik sūnaus ir savo seses patarimo. Paskui jei nusiperka kokį drabužėli tai irgi rodo tik sūnui.
Tai aš žiūriu taip iš šono ir tyliu. Bet karta kai ji nusipirko akinius juodais rėmeliais paėmiau ir pasakiau, kad man nepatinka juodi remeliai, nes ją labai sendina tai aišku, kad įsižeidė. Tai paskui po savaites, kai aš nusipirkau akinius nuo saules, tai vartydama juos pasake, kad labai jau jie siaip sau.
Tai vat toks pas mus Šaltasis karas su ją. Džiaugiuosi tik kad pagaliau, kas man buvo ant dūšios išsakiau jai per Kalėdas, tegul žino dabar.
Kitos marčios turbūt džiaugtųsi turėdamos tokią anytą, kuri į jų gyvenimą nesikiša. Kad Jūs anytos nemėgstate, akivaizdu, O kad ji Jūsų - tai tik Jūsų spėlionės, ar ne? O Jūsų priekaištai anytai, patikėkite, tikrai juokingi.
Na, garsiai nesako kad džiaugaisi Jūsų santuoka, bet kodėl turėtų? Juk ne visi žmonės yra linkę garsiai išreikšti savo jausmus.
Kodėl turėtų Jums gero vyro pavydėt, juk ji turi
gerą sūnų.
Ir kodėl manote, kad ji privalo Jūsų nuomonės atsiklaust? O jei Jūs jos nuomonės klausinėjate, ji neprivalo elgtis taip pat. Juolab, kad, kaip matosi iš Jūsų aprašytos "akinių istorijos" nelabai mokate taktiškai savo nuomonę išreikšt.
Vienu žodžiu, iš Jūsų post'o man susdarė įspūdis, kad visa anytos nemeilė Jums buvo greičiau Jūsų galvoje, o ne realybėje, bent jau iki tol, kol išgėrusi jai visokių nesąmonių neprišnekėjot ir, manau, tuo ją smarkiai įskaudinot ir šventę sugadinot. Patarčiau ne džiaugtis tokiu savo poelgiu, o atsiprašyt. Sugalvokit kokį nors pasiteisinimą (tik ne girtumą, nes, kaip sakoma, "kas blaiviam galvoje, tas girtam ant liežuvio"), pvz., kad buvote pavargusi, kad turite problemų darbe ar dar ką nors. Žodžiu, ženkite pirmą žingsnį, ir jei Jūsų anyta protinga moteris, manau, atleis.
Beje, o ką apie tokį Jūsų išpuolį prieš jo motiną mano Jūsų vyras?
