QUOTE(k_azu @ 2014 07 13, 15:14)
Gal kas gali padeti suprasti kame problema musu... Suo 14 menesiu. Gyvena su mumis nuo 3.5men ir iki siol vienintelis sugrauztas dalykas buvo telefono pakrovejas pirmosios musu bendro gyvenimo savaites metu. Iki 10 menesiu budavo paliekamas narve kai mes iseje, o veliau as po truputi pradejau palikti narvo duris atviras. Jokiu sunybiu (tik pasidare kiek sargesnis). O problemos prasidejo pries savaite... 3 savaitems pas mus sveciuojasi MB tevu 12metis ale vokieciu aviganis. Abu sunys sutaria gerai - vyresnis pakantus jauneliui, o mazius jau nebe kankina senjoro. Viskas butu puiku jei ne prasidejes namu niokojimas

Jau keleta kartu grizus namo is darbo randam pakrmtytu daiktu - pirmiausia tai buvo tik kazkoks kvitas is parduotuves. Tada suradau keleta apgrauztu ausu krapstuku (buvo isbyreje po kambari ir jis matyt dar kelis surado kazkur po lova). Pries pora dienu neatsakingai ant stalo paliktas popierelis nuo ledu irgi nukentejo. Vakar is kazkur istrauke ir suniokojo voka su laisku. Siandien grizom is parduotuves (buvom isvazeve ne ilgiau nei 2 valandom) ir radom nuo stalo paimtus kelis skalbiniu segtukus, kurie buvo visiskai sugrauzti. Suprantu, kad visa tai buvo palikta suniui pasiekiamoje vietoje tad patys is dalies esam kalti, bet is kur atsirado sitas iprotis? Visada galedavom ramiai palikti kruva popieriu ant kavos staliuko ir niekas musu suns nedomindavo taip, kad jis tikslingai eitu ir imtu kazka nuo stalo tik tam, kad apgrauzti... Ar gali buti, kad jis pavydi antro suns? Demesio skiriame vienodai. Kadangi senolis sunkiai juda, jis tikrai nekrecia sposu ir nenervina musu paauglio. Tiesa siom dienom gavo kiek maziau kruvio, bet ir anksciau budavo tokiu savaiciu, kai tekdavo maziau padirbeti...
Laba diena. Negaliu tvirtinti, kad tai ne dėl to kito šuns, bet galiu pasidalinti istorija, kai prieš kažkiek metų turėjome dar tik vieną kalytę namuose iš viso ir jokio kito gyvūno tuo metu nebuvo. Vienturtė taip sakant

Tai iš pradžių, nors pateko pas mus labai maža tikrai nebuvo nieko, o vėliau nors tiksliai nepasakysiu nuo kelių mėnesių ar net nuo 1 metų kažkur irgi prasidėjo visko pagraužaliojimai. Tai popierių kokį ištempia ir smulkina, tai pieštuką kokį kur randa, dar ir lūpdažius mėgo kaipgi nebus graži

Panašiausia tai buvo į nuobodumą, liūdesį, kad visi išėjo, o ji liko, nes prisipažinsime kad neaprūpindavome šuns žaisliukais, kažkaip supratimo nebuvo tada, kadangi seniai tai buvo. Kiek pamenu, gana ilgokai tas tęsėsi, nors ir pabardavom, kai jau aptikdavom skutelius ir šunį patį susinepatoginusį ir atšliaužiantį kaip šešėlį rasdavom. Galbūt apstojo vėliau dėl to, kad kai labiau subrendo, nuo 2 metų kažkur labai visur šunį kartų imdavome, tai mažai namie ir sėdėjo, nes buvo tikras kompanjonas visur.