Įkraunama...
Įkraunama...

Šunų dresūra, auklėjimas

Sveiki, truputis naujienų:

user posted image

Daugiau čia: http://www.canis.lt/?page_id=187
Atsakyti
Man labai labai sunku ismokyti komandu savo suni,nes nei maistas,nei jokie skaniukai nei tuo labiau zaislai nerupi. O vien klikeris ir komplimentai nepasiteisina.
Vos pradedam pabega pasislept po lova kur nors.
Versti badauti ilgiau nei para bijau,nes jis ir taip vos 1800gr sveria budamas beveik suauges.
Gal kas turi tokios patirties?
Atsakyti
Gal kas galit paaiskinti toki suns elgesi: jei kas nors is seimos nariu (ypac is suaugusiu) atsiseda, atsistoja kur nors tai suo butinai pribeges atkisa uzpakali ir glaudziasi, arba sedasi, jei visas netelpa, tai nors uzpakali ant keliu uzkelia. Ka reiskia suns elgesyje tas uzpakalio nuolatinis kisimas, dejimas ant koju, keliu?
Atsakyti
QUOTE(dilgelyt @ 2014 08 12, 22:13)
Man labai labai sunku ismokyti komandu savo suni,nes nei maistas,nei jokie skaniukai nei tuo labiau zaislai nerupi. O vien klikeris ir komplimentai nepasiteisina.
Vos pradedam pabega pasislept po lova kur nors.
Versti badauti ilgiau nei para bijau,nes jis ir taip vos 1800gr sveria budamas beveik suauges.
Gal kas turi tokios patirties?

badas ir dar karta badas,shuo buna ir 5 paras nieko needa,kol galiausia pramusha skrandi ir supranta,kad reikia esti ir uzsidirbti kasneli.Pasninkas sveika shunims,jei ne dantu keitimosi periodas
Atsakyti
QUOTE(mondioring @ 2014 08 22, 17:33)
badas ir dar karta badas,shuo buna ir 5 paras nieko needa,kol galiausia pramusha skrandi ir supranta,kad reikia esti ir uzsidirbti kasneli.Pasninkas sveika shunims,jei ne dantu keitimosi periodas

1,8kg... Jį traukuliai jau po paros susuks dėl gliukozės trūkumo. Ne tas variantas... Nebent dažnai, bet po mažai ir tik iš rankų.
Atsakyti
QUOTE(karinna @ 2014 08 22, 19:12)
1,8kg... Jį traukuliai jau po paros susuks dėl gliukozės trūkumo. Ne tas variantas... Nebent dažnai, bet po mažai ir tik iš rankų.

Vat as irgi taip girdejus, kad su visiskai maziukais tai pavojinga.
Zinoma yra skaniu skaniuku ir jai ,kuriuos noriai valgo,tad kazkokiu komandu ismokyt jau pavyko. Bet tarkim tokia elementari -Gulet. Rodau skaniuka dedu ant zemes,dedu sau sedint ant zemes po kojoms,neva suo turi siekti, lenktis prie jo. Ji nesilenkia prie jo ,nes jai dzin, ikisiu i burna suvalgys,neikisiu ir nereikia, palys po spinta ir miegos laiminga.
Atsakyti
Sveiki, norėčiau kokios nors konsultacijos. Situacija sudėtinga - prieš 2 metus gelbėta suaugusi kalė, gyvenusi kaip visiškas laukinis šuo, mat buvo išmesta ir palikta pati išgyventi. Pirmas įspūdis - kaip kad šuo gyvenime nematęs švelnumo. Pagauta tik per atvestus vaikus, sterilizuota. Būnant prieglaudoje su kolegomis savanoriais per du metus atstatėm šunį iki pusėtino lygio, pirmosiom savaitėm šuo nelindo iš būdos, vėliau buvo per prievartą tempiama lauk, giriama, glostoma, skatinama, stovėdavo pabrukus uodegą, bet laikui bėgant, pamažu pradėjo noriai išeit, ir jau uodega pakilo, ir su pavadėliu susidraugavo. Na, tam atstatymui reikėjo kokių metų, vėliau situacija nesikeitė, nes nesikeitė šuns gyvenimo sąlygos. Su šunimis sutardavo gerai, neleisdavo lipti sau ant galvos, bet ir neskriausdavo per daug. Yra išauklėjus nemažai paliktų vadų šuniukų, taip pat ir kitų nutrūktgalvių šunų. Tokia Aros praeitis.

Dabartis tokia - jau dvi savaites ji yra paimta iš prieglaudos pas mane (vieną tos prieglaudos savanorių, kuri prie jos ir dirbo), nes mirė mano senasis šuo. Gyvena voljere. Ir aišku, pasikeitus aplinkai baimės pilnos kelnės. Sakyčiau normalu, šuo visgi traumuotas. Tris dienas nieko neėdė, viską suprantu. Yra vedama pasivaikščioti du kartus dienoj, eina ten, kur einu aš, be jokių mokymų eina greta, vis žiūri į mane, seka judesius. Aišku, pamačius dviračius ar daugiau žmonių išsigąsta, pabruka uodegą, bet per daug žymiai nepanikuoja. Dar retkarčiais pacypsi vaikščiodama, kad jai baisu. Į viską žiūriu kantriai, nes žinau, kad mums dar reikės laiko. Jau pradėjo džiaugtis pačiu ėjimo į lauką procesu, man atėjus su pavadėliu vizgina uodegą. Aišku, išėjus daug visokių dirgiklių, bet manau, su laiku pripras. Kas mane neramina? Jai labai sunku apsiprasti voljere :-/ nežinau, gal aš kažką ne taip darau, o gal kažką praleidžiu. Kalytė beveik visą laiką lindi būdoje, retkarčiais išeina apsidairyt, bet tik kai lauke esu aš ar kas iš mano šeimos narių. Jei ateina kas svetimas, jos kaip nėra. Jai trūksta pasitikėjimo savimi. Todėl pagrindinis mano klausimas - kaip būtų galima jai padėti labiau savimi pasitikėti?

Prieglaudoje buvo drąsesnė, galvoju, gal dėl to, kad jautė kitų šunų užnugarį? Nors yra gyvenusi ir viena voljere, bet šalimais būdavo lojančių draugų.
Atsakyti
Sveiki, skaitant Jūsų žinutę visų pirma norisi Jus pagirti už įdėtą darbą ir pasidžiaugti kartu thumbup.gif

Ne kiekvieną šunį galima "atstatyti". Kabutes čia naudoju todėl, kad tai dažniausiai ir nėra atstatymas. Kad ir kaip mums norėtųsi kuo geresnio gyvenimo šuniui, be jį gasdinančių dalykų, o su džiaugsmu ir ramybe, kiekvienas šuo turi savo charakteristikas.
Taip, tam tikros reakcijos gali būti išmoktos, įgytos per gyvenimo patirtį, kartais ir labai skaudžią. Tačiau esminis šuns vidus yra paveldimas: temperamentas, reakcijos į garsus, savigynos instinktas, arba paprasčiau - kokius dalykus šuo laikys "pavojumi" ir į juos reaguos, ir kt.
Kaip šuo reaguoja į pavojų susideda iš dar daugybės dalykų: kada bus pasirenkama aktyvi, o kada reaktyvi elgsena priklauso taip pat nuo daugybės faktorių. Bet bazė, pagrindas, pamatai jau yra šuns galvoje. Taip, tiesa, nemažai galima pasiekti kryptinga, atsakinga ir protinga dresūra, tačiau tikrai ne viską. Deja, kad ir kaip nesinorėtų to girdėti. Daug ką galima bandyti keisti, stiprinti, užtuošuoti, tačiau ekstrinėse situacijose tai visada visada išlįs.

Ką daryti? Tai visada sunku patarti nematant situacijos gyvai, kalbėti apie panašių atvejų konkrečius sprendimus internete - tartum pilstyti iš tuščio į kiaurą. Priklauso nuo to, koks šuo ir ko iš jo tikimasi.
Galima bandyti fiksuoti šuniui tik teigiamus įspūdžius, galima bandyti apsaugos treniruotes - kokybiškos jos stiprina šuns pasitikėjimą savimi.
Tačiau visada reikia žiūrėti į konkretų šunį, visada. Norėdami patarimų tokiam atvejui, geriau kreipkitės į dresuotoją.

Dėl drasumo prieglaudoje, kaip beskambėtų keistai, šuniui tai buvo užtikrinta aplinka, kurioje ji jau buvo apsipratusi, turėjo režimą, turėjo gyvenimo ribas - tai bailesniems šunims irgi padeda jaustis saugiau. Ribos, taisyklės, aiškus bendravimas - visa tai labai svarbu turint nedrasų šunį.
Atsakyti
Taigi, turim 3 metų veimą, klusnus šuniokas, bet nuo pat mažens nemoka gražiai greta eit netempęs. Vedėm pas dresuotojus, taikėm ilgą laiką taktikas (netgi dvi...), bet progreso 0 .. Žodžiu, tada užsirašėm pas dar kitą dresuotoją... Pirma jismane ap šaukė, sugalvojo mums duot smaugiantį (tiksliau duriantį, nežinau kaip pavadint) antkaklį ir nuo to laiko išvis situacija prasta doh.gif
Nėra ten, kad jau tempia kaip arklys, supranta, kad negerai daro, bet pats yra pernelyg energingas. Nebežinau ką daryt, taip noris ramiai pasivaikščiot unsure.gif
Atsakyti
QUOTE(BluBlu @ 2014 09 01, 19:50)
Taigi, turim 3 metų veimą, klusnus šuniokas, bet nuo pat mažens nemoka gražiai greta eit netempęs. Vedėm pas dresuotojus, taikėm ilgą laiką taktikas (netgi dvi...), bet progreso 0 .. Žodžiu, tada užsirašėm pas dar kitą dresuotoją... Pirma jismane ap šaukė,  sugalvojo mums duot smaugiantį (tiksliau duriantį, nežinau kaip pavadint) antkaklį ir nuo to laiko išvis situacija prasta  doh.gif
Nėra ten, kad jau tempia kaip arklys, supranta, kad negerai daro, bet pats yra pernelyg energingas. Nebežinau ką daryt, taip noris ramiai pasivaikščiot  unsure.gif

Tramdoma antsnuki bandet? Petnesas segamas is priekio po kaklu?
Atsakyti
QUOTE(BluBlu @ 2014 09 01, 18:50)
Taigi, turim 3 metų veimą, klusnus šuniokas, bet nuo pat mažens nemoka gražiai greta eit netempęs. Vedėm pas dresuotojus, taikėm ilgą laiką taktikas (netgi dvi...), bet progreso 0 .. Žodžiu, tada užsirašėm pas dar kitą dresuotoją... Pirma jismane ap šaukė,  sugalvojo mums duot smaugiantį (tiksliau duriantį, nežinau kaip pavadint) antkaklį ir nuo to laiko išvis situacija prasta  doh.gif
Nėra ten, kad jau tempia kaip arklys, supranta, kad negerai daro, bet pats yra pernelyg energingas. Nebežinau ką daryt, taip noris ramiai pasivaikščiot  unsure.gif


Aš tokiai savai dedu apynasrį, kur segasi po snukiu. Geras šuo tada palieka. Arba nuvarau valandai į laukus prieš kažkur einant. Kad kažkaip naiviai ir nesitikiu, kad energija trykštantis šokinėjantis šuo bus ramus ir vaikščios gražiai - komanda, trumpam, bet ne viiiisad smile.gif
Atsakyti
O aš noriu paskatinti visus prisijungti prie smagių mokslų - vis tik rugsėjis, metas kibti į darbus smile.gif Turėsime smagią grupę su įvairių veislių jaunais šuniukais - nuo jorkšyrų iki bordo dogų ir kt..
Kursas startuoja jau šį pirmadienį, rugsėjo aštuntą. Daugiau apie kursą ir registraciją čia: http://www.canis.lt/?page_id=187

Kas sakė, kad rimti mokslai negali vykti smagiai? smile.gif
Net ir rimti šunys, kažkada pradėjo nuo pradinio dresūros ABC.
Pvz. "pareigūnės" Baros pirmieji žingsniai valdomo, patikimo ir socialiai atsakingo šuns link prasidėjo taip:
http://youtu.be/8zmHVVVo8fs

user posted image
Atsakyti