Laba mamukai...
Jauciuosi, kaip koks miegantis lokys, kuri pazadino po ziemos miego, bet net ziemos normalios ner...

Nepatinka man tokie orai, oi nepatinka...
O mano mazoji DI, kaip tik po kol kas i geraja puse, tfu tfu tfu, kas neprisikalbejus...

Vakare uzmiega su papu burnoj, po valandeles keliasi pazaisti...tai pakalbam, pazaidziam, pamyluoju as ja ir vel tada praso valgyt ir tada jau visai nakciai.

Atsikelia paryciais, o tiksliau, pradeda ieskot, kur pieno fabrikas...

uzvalgo ir toliau parpia.

Tik va, diena is vis ner kada kazka nuveikti, pasidaryti, nes nori pastoviai bendrauti ir nori pastoviai ant ranku, tai taip ir pranesioju, o miega gal max per diena ne pilna valanda.
Papildyta:
QUOTE(Ann @ 2014 01 08, 12:36)
Tekanti - skaičiau, kad dabar paauglystė anksšiau prasideda (apie 12 metus ) ir vėliau baigiasi (apie 27 metus)
Durnyno ir man turbūt prireiks
Naktis vėl smagumynas - nu kas čia daros su tais vaikais

Miegojo miegojo naktimis - sugalvojo užteks - duok naktį papą kas pusvalandį

Po vidurnakčio nebesikėliau - tai toks triukšmas kilo

- alia po triukšmo nulūžo ir miegojo iki ryto
Dantų dar neturim - norėčiau, kad kuo vėliau jie išdygtų

Kam jie mums dabar
Jezau, negasdink, tikiuosi iki tiek paauglyste nesites...

Cia kazkoks modifikuotas jaunimas...
Papildyta:
QUOTE(OJE @ 2014 01 08, 12:36)
butent - jetus juk tas 14 metu laikas ir taip kvailas- o dar kai tevai pudrina gyvenima .... as rimtai budama tokiu metu bais savo tevus norejau nutrucyti ... ne todel,kad jie buvo blogi... del to kad bais ede nervus su savo kvailu buvimu ... Zodziu, as tikiuos kad mano bernam paaauglyste bus lengva ir kad kaip galima graziai isgyventume .. as nenoriu buti savo vaikam priesas .... as juos gerbiu uz tai kokie jie ten bebutu....svarbiausiai kad nebutu namuose karo ir neapykantos ..o visa kita praeina ... svarbiausia nedramatizuoti visko
Ne jau jus saves nepamente kokios buvot

idealios
Pacios atsakykit kas yra melas is ko jis kyla jusu vaikuose ir ar tai jau tavo patalogija ar tik bandymas isvengti kazko ? ir viskas manau bus aisku ...
Madmuazele- tada ir as su tavim

atsiputus ir nerupestinga ... kad su vaikais kaip su draugais noriu gyventi
eh kalbeciau dar ilgai .. bet jau iskvietimas pareina ... lekiu
p.s siaip labai aciu uz iskeltas temas..nes su jumis gaunas, kad konkreciai susimastau ir perzvelgiu savo poziurio kampus

Manau, kad ir jums taip
O as matyt buvau visai kazkoks kitoks vaikas, nes man buvo viskas dzin, turejau uzsiemimu ir nekreipdavau i nieka demesio.

Aisku, nervindavo, kai pamokslaudavo, o ir siaip maniskiai tokiu senu paziuru...kas ka pagalvos, kas ka pasakys ir t.t., tai uzknisdavo, bet tyledavau. Tylos mena gerai buvau i valdziusi, tampydavau visiems nervus..

Uztat ko gero mano dickis irgi i mane su siuo "menu".

Bet kai palyginu savo vaikyste ir paauglyste, bei savo vyriausiojo sunaus ir visu savo vaiku, tai ner ka ir lyginti, jam (jiems) rojus...viska turi, ko tik isigeidzia, lanko ka nori, eina vaziuoja kur nori, apsokineti apziureti, o ir bendraujam, dalinames ispudziais ir t.t., man taip nebuvo...

Kaip as sakau, mano vaikams tik dangisku migdolu betruksta ir tai mane sugeba pasokdinti jie.
Aisku, meluodavausi ir as, bet tik todel, kad man viskas buvo draudziama, ne taip kaip as saviskiams viska leidziu, tai vat...tai tada pasakyk, kodel meluojasi, jei viska gauna, viska turi ir klausiu pastoviai ir sakau, kad kalbekim spreskim ir t.t. Zodziu, noriu ir as buti drauge su savo vaikais, ko gero kaip ir dauguma tevu, o kaip bus, bus matyt. Tik tiek galiu pasakyti, jog ne visada nusimaudamas paskutinias kelnes ir atverdamas sirdi iki pat gelmiu busi su vaikais draugu, ar jie nores su tavim daznai bendrauti (turiu pavyzdziu), ko gero nuo vaiku ir ju charakteriu daug priklauso. Nes juk buna vienoje seimoje auga keli vaikai, auklejimi taip pat, o skiriasi visi nuo viens kito, kaip diena ir naktis...