Pasiruošimas nėštumui po persileidimo, abrazijos

sveikinimai didziausi tau pirmajai is musu buvusiu balandinukiu pavyko saugok save ir sekmingai augink savo busima kaledini stebukliuka

Papildyta:


sveika daugelis is musu cia panasiai ta pati patyre... laikykis, stiprybes
man t.p. abrazija dare, rugsejo men.. beveik 11sav buvo, nors nesivyste nuo 8sav. bet dare su pilna narkoze, kodel tau tik su vietiniu nuskausminimu?

... as iki dabar vis pagalvoju, kaip galbut galejo buti, kad gal butu buve imanoma issaugoti maziuka.. bet man ne nebuvo jokio kraujavimo, nieko... taip matyt lemta buvo, nepasirinksi deja..

as vis dar nedristu bandyt pastoti vel... kazkokia baime viduje ir nezinau kaip ja nugaleti.

pupele laikykis man ta skausma padejo apmazinti noras kol greiciau vel pastoti, tai nuo kovo vel pradejome bandyt(A dare 12,27), nors suprantame kad vel kad pastociau turi stebuklas ivykti..
o tu issiverk ir vel i prieki

pupele99, stipriai tave apkabinu ... laikykis, jei reikia išsiverk, išliūdėk tai... ir pamatysi, ateis tas laikas, kai vėl norėsis planuoti...
mes praradom vaikutį prieš pat Kalėdas, bet jau baigiu susigyventi su tuo skausmu, nebekankinu savęs klausimais, kas būtų, jeigu būtų... įvyko, kas įvyko... ir jei D duos, nuo kito mėnesio jau bandysim gandrus kviestis...

Kaip tu? deja man neissivale viskas, teko abrazija darytis....


labai sveikinu


laikykis as taip pat is spalinukiu....nustojo vystytis beveik 7 sav...


P.S. o man teko abrazija darytis penktadieni...viskas sviezia...visa menesi gyvenau kosmare...vasario 22d pasake , kad nesivystantis, paskui kitas gydytojas po keliu dienu pasake, kad viskas ok, ateik po 10d, atejau po 10d, pasake, visgi kad tikrai nesivysto....dave 10d laukti kol pati pradesiu ]kraujuoti , pradejau po savaites, deja vel apsilankiau antradieni sia savaite, pasake, kad neissivale, teks daryti abrazija, tad penktadieni po pietu padare....savaijauta....slyksti, neskauda niekur, gal tik galvos skausmai kankina...gal tai narkozes pasekme, nezinau...bet vienintele mintis neleidzia paluzti, kad planuosiu ir vel...kad tikiu, kad greitai leliukas pas mane ateis....nezinau kaip bus, bet as tuo tikiu labai...

Man, laimei, viskas kuo puikiausiai išsivalė, kaip tik prieš kelias dienas žiūrėjo gydytoja su echoskopu, tai viskas idealu, kaip nauja, ir net nustebau, kai pasakė, kad galima planuoti nors ir iš karto, nes kaip tik vienoje kiaušidėje jau subrendę nauji du gražūs folikulai ar kas ten tokie , kas reiškia, kad kaip tik ovuliacija šiomis dienomis...

Užjaučiu dar vieną prisijungusią mergytę iš spalio stebukliukų Svarbu nenukabinti nosies, nes bent mane labiausiai guodžia kito nėštumo laukimas ir šįkart su tvirtu tikėjimu, kad viskas bus gerai! Labai tikiuosi artimiausiais mėnesiais vėl pastoti, kažkaip šis įvykis labai privertė susimąstyti, tiksliau, dabar jau galutinai ir be jokių ilgų bei sudėtingų apmąstymų aišku, kad jau tikrai labai norim vaikučio ir nebėra jokių "bet", tai prioritetų prioritetas dabar

Ačiū Jums visoms, labai malonu jausti Jūsų palaikymą...

Papildyta:
sveika daugelis is musu cia panasiai ta pati patyre... laikykis, stiprybes
man t.p. abrazija dare, rugsejo men.. beveik 11sav buvo, nors nesivyste nuo 8sav. bet dare su pilna narkoze, kodel tau tik su vietiniu nuskausminimu?

... as iki dabar vis pagalvoju, kaip galbut galejo buti, kad gal butu buve imanoma issaugoti maziuka.. bet man ne nebuvo jokio kraujavimo, nieko... taip matyt lemta buvo, nepasirinksi deja..

as vis dar nedristu bandyt pastoti vel... kazkokia baime viduje ir nezinau kaip ja nugaleti.
[/quote]


Man darė tik vietinį, nes buvau neseniai užvalgiusi ir dėl to sakė, negali daryt narkozės bendros. Baisiausi prisiminimai ir yra dėl tos abrazijos, gal būtų šiek tiek lengviau, jei nieko neprisiminčiau.. nors gulėdama ant to stalo jau jaučiu, kad kažkur plaukiu ir galvoju: "kaip gerai, tuoj prarasiu sąmonę ir nebebus manęs bent kelias minutes", bet sesutė jau pamačiusi, kad išplaukiu greit davė amoniako ir teko grįžt su dar blaivesne sąmone..

Pas mane ta baimė dėl kito mažiuko taip pat labai didelė, o jei vėl teks kartoti... na tikiuosi su laiku šiek tiek atsigausiu ir viskas grįš į savas vėžias, nors manau prisiminimai nedings niekad... nes viskas dar labai šviežia.. guliu lovoj ir galvoju: "nebejaučiu diskomforto gulėdama ant pilvo..."

Nors labai liūdna, kad mums teko tai patirti, bet džiaugiuosi, kad ateiname čia palaikyti viena kitą...

Beje, sveikinu vieną mergytę, sulaukusią dviejų brūkšnelių

Papildyta:



taip, po abrazijos savijauta baisinė, nors man kai suleido antibijotikų ir nuskausminamų, fiziškai jaučiausi visiškai gerai, bet emocinė būsena... tiesiog nenusakoma... gulėdama ant to stalo galvojau, kaip moterys ryžtasi savo noru nutraukti tą mažutę gyvybę... visą operaciją baisiai drebėjau (gal dėl to, kad buvo šalta, gal dėl streso), ašaros tiesiog nevalingai plaukė... atleiskit, kad taip pasakoju, gal per žiauriai, bet šviežios mintys tokios...

o tos minties planavimo pas mane dar nėra, turbūt todėl manęs dabar niekas nevaro į priekį, tiesiog gyvenu ir tiek, stengiuosi užsiimti kažkokia veikla, nelikti viena su savo mintimis... linkiu, kad jums greitai pavyktų

Sveikos merginos Jungiuos ir as prie jusu. Norejau paklausti, ar gal kam buvo, kad po P is karto vel pastojote ir viskas baigesi sekmingai? Man persileidimas prasidejo penktoje savaiteje, kovo 4d. Daktare liepe eiti i isvalyma, israse siuntima, bet neejau. nuejau i mokama echoskopija, ir pasake, kad nereikia man jokiu valymu, viskas labai grazu ir svaru gimdoje. Snd padariau NT, ir pamaciau vaiduokliuka, taciau iki mm dar beveik savaite, ir tai po P neaisku kada jos turi buti, tai ir neramu labai. gal zinot koki buda, ar vitaminus kokius patarti, kad zirniukas tvirciau laikytusi? zinau, kad geriasia, tai nestresuot, bet manau zinot ta baimes jausma, kad vel pabegs...praeita karta dar ejau i areobika, si karta jau stengiuosi gulet kuo daugiau, ilsetis...tik kas zin ar pades...neramu, norisi dziaugtis, bet negali atsipalaiduot, nepaleidzia tos negeros mintys

nenoriu nuvilt, bet man P įvyko 01.08, o testas teigiamą rodė dar net vasario pradžioj. viena gydytoją sakė, kad viskas išsivalė, bet kadangi nesijaučiau gerai, ėjau pas kitą gydytoją, tai sakė, kad dar yra likę likučių, skyrė vaistų, bet ir jie nepadėjo, tai vat 03.21 darė gimdos valymą. vis dar teplioją, galvoju, ar ryt eit pas gydytoją ar dar palaukt gydytojas, kuris išsiuntė į ligoninę, sakė, kad turi padaryt lab. tyrimus, ką ten rado, o ligoninėj pasakė, kad buvo likę krešuliukai, tai jokio išrašo nedavė net

Va kad isvengti tokiu dalyku su NT, dariausi kelis po P, kol visiskai isnyko teigiamas rezultatas. Girdejau, kad dar ilgokai gali uzsilikti HCG, o echo daktare man paaiskino, kad turi is karto dingti teigiamas atsakyas. Mano atveju taip ir buvo. Praktiskai po keliu dienu dvieju juosteliu neberode visai. ir dar dariausi pries pusantors savaites, kad isitikinti, tai vel rode tik viena I....nezinau, bijau ir pati nusivit laba...bet norisi tiket stebuklu

linkiu, kad tavo stebuklas issipildytu

Manau tau reiktų nueiti pas gine pasikonsultuot, gal patars, kaip turėtum elgtis, pastiprint organizmą po P. Tikiuosi ir linkiu, kad jei tos II tikrai rodo nėštumą, tai bus viskas gerai pranešk mums visas naujienas. O kiek laiko praėjo po P? Gal ir rašei, bet neužfiksavau...

Kalbant apie save, jaučiuosi jau tikrai geriau, bent jau mąstau blaiviai, keliauju į darbą, grįžtu į normalų gyvenimą. Daug Jums ten prirašiau "ant to karšto"
Papildyta:


va, perskaičiau dar kartą na nežinau, nežinau, ar gali taip greit atsigauti viskas? aišku, stebuklų būna... Na man gydytoja sake, kad po P (man darė ir abraziją), mėnesinės turėtų prasidėti po 4 savaičių (gal šiek tiek kiekvienai skirtingai pagal ciklą, man jis buvo reguliarus, maždaug 28 d.). Tai sakė planuoti galima po 3 mėn kažkur, kai jau atsigauna gleivinė ir organizmas. Dabar stengsiuos stiprėti

As zinok palyginus greitai atsigavau, nors is pradziu galvojau isprotesiu, kai suvokiau, kas vyksta. antradieni man prasidejo kraujavimas, savaitele buvau issiblaskius, bet jau ant savaitgalio atsigavau ir kybau i darbus nepaisant nieko. gaminome is karto po mm, pries O, ir po O. o Savyjauta buvo siaip nebloga, maude kazkiek pilva, bet net maziau, nei per mm, ir kraujavims buvo ne toks gausus, kaip per mm, nemazai aisku buvo kraujo, bet per mm kazkaip daugiau, ir trumpiau kazkiek man pasirode.. dabar raminu save, kad viskas bus gerai, pasidariau dar viena testa kito gamintojo ka tik, juostelini, pradejo vaiduokliaut silpnai, bet per penkias minutes....ziauriai ziauriai tikiuosi, kad ryskesim, ir kad nepabegs si karta mano zirniukas...o kas del daktaru, tiesa sakius man jos cia kazkokios nepatikimos, o kaip dabar gyvenu ten, kur tik viena poliklinika, tai net nezinau kuo griebtis.. kai buvau echo, ji man patare jei vel turesiu itarima, kad laukiuos, ateiti pirma pas ja, o ne pas gine...na dar anksti kalbet, lauksim kitos savaiteles..butinai pranesiu kaip sekas