Sode ką-smagu, tas pats namukas, tas pats katinukas ateinantis pienelio. vakar varinėjau serpantinais

. bet vairuot tai žyyymiai nebaisiau negu kad šalia sėdint. variau nuo kalno ant 80 tarpais
krevetės jo, saldžios jos, taip skaniai saldžios. gi jom ten jokiu prieskonių nereik, nu nebent citrinos užsispaust.
nu ***, Notmiauski,,eisiu žinok ryt ir nusipirksiu, ot specialiai dėl tavęs. ypač dabar

, ir suėsiu. nu 15 neįveiksiu, nes jos čia didelės labai. čia tų mažų net nemačius.
švedas toks anadien pakalbino pardėj. švediškai

, pamanė kad sava

. ale kažkodėl švedai va nepataiko, o gi aš tee pusantro metro

.
lietuvių sutikom, elgiasi kaip nuo grandinės nutrūkę. galvoja čia jų nieks nesupranta, tai garsiai šneka eidami gatve, žodžiu laisvė papūgoms.

vistik skiriasi dar nuo likusio pasaulio. paskui pyksta kad rusais vadina.
mergai bernai praeit neduoda

, nešneku jau apie juodaodžius

. čia ėjo viena kurią dieną, tai sako jau tris syk galėjau susituokt

. bet čia taip nepiktybiškai viskas vyksta, ne koks egiptas.
kalnuose žydi migdolai, tai jausmas ir kvapai lyg gegužė lietuvoj

, vaikščiojom po tokį žydintį sodą, grynai kaip obelys kad žydi, žolė žalia ir kvepia kaip lietuviškas rytas po lietaus.
lipau (durnė) ant tokios uolos

, nežinojau ką pamatysiu, o ten žvilgt - bedugnė, nusirist kaip du pirštus apm..... net bloga pasidarė. nu o merga aišku ant tos uolos keteros atsigulė-faina mat jai
tiek žinių iš sodo. namo nenoriu, tik tiek kad likusi šeima