Dėl vaistų, jei veikė, tai gal ir veiks. Tiesiog vistiek gal pramuša kiek stresas, nerimas ir baimė...
Laikykis ir mergiotę laikyk nors biškį, nors kaip nors..
Pas psichą pradėjo eit?
Dėl sinusito- geras. Reiks pasidomėt. Nebuvau to dar girdėjus...
QUOTE(fucked-up @ 2014 02 05, 11:31)
Tokią operaciją daro S.Vaitkus Klinikose, tipo mikrochirurginė, randų nelieka
nors jau prieš antrą operaciją galvojo, kad teks kaktoje kaulą skelti ir valyti ertmes, kad kaulas negestų ir į smegenis nepereitų, bet vistik pasisekė per nosį prieiti ir pagaliau sėkmingai 
O mergina tai pradėjo eiti pas psichę, sakė balas priverkia, na gl kaip nors, bandau kaip galiu palaikyti. Bandysiu į sanatoriją prastumti (pasiūlė psichiatrė, nes į ligononę nalabi norisi, nors bando įkalabėti, bet kažkaip nedrąsu jai). koks š visas tas gyvenimas, bet kiekvienam matyt savas kryželis
Ačiū už balionėlius. Ir tau nuo manęs
QUOTE(Laukine_ @ 2014 02 04, 20:05)
Galvoje turejau tavo niko evoliucija.
O siaip tai jo, jauciasi daugiau stuburo, tapai lyg ir atsparesne. Kiek mano kavos tirsciai rodo..
QUOTE(Pirlimpimpim @ 2014 02 05, 15:28)
Galvoje turejau tavo niko evoliucija.
O siaip tai jo, jauciasi daugiau stuburo, tapai lyg ir atsparesne. Kiek mano kavos tirsciai rodo..
O siaip tai jo, jauciasi daugiau stuburo, tapai lyg ir atsparesne. Kiek mano kavos tirsciai rodo..
nelabai dar su tuo stuburu, ir ribas kartais leidžiu peržengti
čia ne forume, o realybėje. Anksčiau tai labai jautri buvau kitų nuomonei , dabar - mažiau.Elgiuosi kaip laukinė kartais, savo labui.
Ir bijau senėjimo
Stengiuosi suprasti kada ką reikia laiku paleisti, nelaikytis įsitvėrus per negaliu, vis dar skaitau daug psichologijų, nes labai įdomu.
Kartais pasidžiaugiu, kad dukra moka pasakyti "ne", turi savo nuomonę.Kai kuriuos nuopelnus sau prisiskiriu, nes domėjausi kaip auklėti.
Už kai ką sunku sau atleisti. Na, kad vaikystėje mažai skyriau dėmesio, buvau egoistė.
Pirlimp, ačiū kad pastebi , malonu vis tik
QUOTE(ikiuke @ 2014 02 05, 10:58)
O mergina tai pradėjo eiti pas psichę, sakė balas priverkia, na gl kaip nors, bandau kaip galiu palaikyti. Bandysiu į sanatoriją prastumti (pasiūlė psichiatrė, nes į ligononę nalabi norisi, nors bando įkalabėti, bet kažkaip nedrąsu jai). koks š visas tas gyvenimas, bet kiekvienam matyt savas kryželis
Sėkmės.
Kai pačiai depresija baisu, bet kai vaikui dar blogiau. Aš galėčiau, tai visas savo vaikų ligas sau pasiimčiau.Mano merginai padeda išlaikyti dvasinę pusiausvyrą sportas ir nuolatinė veikla taip, kad neturi nei minutės laisvos. Pati savo iniciatyva taip susidėliojo.Ji sako, kad jai taip geriau, kad iš nuovargio neliktų jokių minčių galvoje.Papildyta:
QUOTE(Laukine_ @ 2014 02 05, 17:49)
Anksčiau tai labai jautri buvau kitų nuomonei , dabar - mažiau.Elgiuosi kaip laukinė kartais, savo labui.
Ir bijau senėjimo
Ir bijau senėjimo
Aš irgi išmokau atsispirti kitų nuomonei, išsakyti savąją.
Senti nebijau, bijau ligų.
QUOTE(mansunku @ 2014 02 05, 17:54)
Sėkmės. Kai pačiai depresija baisu, bet kai vaikui dar blogiau. Aš galėčiau, tai visas savo vaikų ligas sau pasiimčiau.Mano merginai padeda išlaikyti dvasinę pusiausvyrą sportas ir nuolatinė veikla taip, kad neturi nei minutės laisvos. Pati savo iniciatyva taip susidėliojo.Ji sako, kad jai taip geriau, kad iš nuovargio neliktų jokių minčių galvoje.
Kai pačiai depresija baisu, bet kai vaikui dar blogiau. Aš galėčiau, tai visas savo vaikų ligas sau pasiimčiau.Mano merginai padeda išlaikyti dvasinę pusiausvyrą sportas ir nuolatinė veikla taip, kad neturi nei minutės laisvos. Pati savo iniciatyva taip susidėliojo.Ji sako, kad jai taip geriau, kad iš nuovargio neliktų jokių minčių galvoje.Man taip greitai bėga laikas, metai. Vakar tai akimirką pagalvojau, kad aš negyvenau kokį dešimtmetį, dėl savęs kaip ir nieko...Intensyviausiai jaučiau, kad gyvenu, kai ėjau į mokyklą. Tada buvo tikėjimas savo jėgomis, savimi, kad gražiausia dar bus.
Neseniai sapnavau apleistus vaikystės namus, pievas, toks tuštumos ir nykumo jausmas.
Pradėjo patikti skaityti autobiografinius romanus. Neseniai perskaičiau
http://www.knyguklub...5417010606.html
autoriaus mama sirgo depresija ir mirė perdozavusi migdomųjų.
Nerekomenduoju skaityti labai jautrioms.
Nes aš išsigandau depresijos, iš šono autoriui, dar vaikui, mano nuomone, ji atrodė šiurpiai Bet tada nebuvo psichoterapijos, tai gal todėl taip blogai baigėsi.
http://www.knyguklub...5417010606.html
autoriaus mama sirgo depresija ir mirė perdozavusi migdomųjų.
Nerekomenduoju skaityti labai jautrioms.
Nes aš išsigandau depresijos, iš šono autoriui, dar vaikui, mano nuomone, ji atrodė šiurpiai
Bet tada nebuvo psichoterapijos, tai gal todėl taip blogai baigėsi.
QUOTE(Laukine_ @ 2014 02 05, 19:26)
Intensyviausiai jaučiau, kad gyvenu, kai ėjau į mokyklą. Tada buvo tikėjimas savo jėgomis, savimi, kad gražiausia dar bus.
As irgi panasiai. Ir mokykloj, ir univere. Nors budavo ir labai sunkiu momentu, atrode net sunkiai isgyvenamu. Bet visada sviete ta viltis, kad ateity dar viskas gali pagereti, ar siaip visko daug ivykti. Dabar labiausiai ir zlugdo mintis, kai dabartis nedziugina, vis pamenu kad ateities kitokios jau gali nebebus, ir laiko nelabai yra.
QUOTE(Tapyras @ 2014 02 07, 14:02)
Kas butu didele geda, galas ir grabas.
Einu per darbo pokalbius. Nu dyvu dyvai. Dar biski ir busiu priversta parasyti knyga...
QUOTE(Pirlimpimpim @ 2014 02 07, 14:38)
Einu per darbo pokalbius. Nu dyvu dyvai. Dar biski ir busiu priversta parasyti knyga...
Knyga ir as norejau rasyti kai dariau 3 dienas darbuotoju atranka. Po to karto atsizadejau tokiu keliu dienu atranku maratono.
QUOTE(ladySheep @ 2014 02 07, 16:21)
Knyga ir as norejau rasyti kai dariau 3 dienas darbuotoju atranka. Po to karto atsizadejau tokiu keliu dienu atranku maratono.
Moka uz nepilna etata, o sueda visa gyvenima. Tipo zinai kada tavo darbo diena prasideda, bet niekada nezinai, kada ji baigsis.
Pagal darbdavio poreikius.Iseigines irgi gal turi, gal neturi.
Sita vergove vadinasi "lankstumu".
Darbo skelbima tai graziai suredagave, visai skaniai atrode. Zino, kad parasius tiesa nieks nesikreips.
Pirma karta gyvenime kreipiausi kazkur del darbo, mane norejo imti, o as atsisakiau.
