
kas tiesa, tai tiesa, kad Lietuvoj isvis retenybe uzeit i parduotuve, kur vaikai butu mielai pageidaujami su savo norais, oziais ir pageidavimais. Maniskiai zino, kad imti negalima, jei ne musu ir niekas neleido. Vyresnele visada pasiklausia ar galima. Mazulis sustingsta vietoj, jei pasakau "Ne" (nepagalvokit kad is isgascio). Taciau buna vaikams ir kitokie periodai, kuomet nesinori klausyti, arba taip norisi kazko, ko negalima, kad net neberupi mamos draudimai. Tas pozytivus auklejimas mane labai domina. Gal jame rasciau atsakymu, kuriu taip ieskau. Ir isvis, per nezinojima kaip elgtis vienoj ar kitoj situacijoj, galima ir vaika traumuoti. To labiausiai bijau...

QUOTE(Dzimute @ 2007 09 26, 13:06)
kas tiesa, tai tiesa, kad Lietuvoj isvis retenybe uzeit i parduotuve, kur vaikai butu mielai pageidaujami su savo norais, oziais ir pageidavimais. Maniskiai zino, kad imti negalima, jei ne musu ir niekas neleido. Vyresnele visada pasiklausia ar galima. Mazulis sustingsta vietoj, jei pasakau "Ne" (nepagalvokit kad is isgascio). Taciau buna vaikams ir kitokie periodai, kuomet nesinori klausyti, arba taip norisi kazko, ko negalima, kad net neberupi mamos draudimai. Tas pozytivus auklejimas mane labai domina. Gal jame rasciau atsakymu, kuriu taip ieskau. Ir isvis, per nezinojima kaip elgtis vienoj ar kitoj situacijoj, galima ir vaika traumuoti. To labiausiai bijau... 

Kaip bebutu gaila,bet taip jau yra dauguma parduotuviu.
O as kai dirbau norejau irengti parduotuveje vaikams kampeli,na zaisliuku padeti,piestuku,juk daug nekainuotu.......deja valdzia nepatvirtino



nepykit mamos, bet tie knyginiai auklėjimai labai juokingai skamba. Aš gal ir netobula mama, bet auklėju savo sūnų taip, kaip širdis sako. Visko pas mus būna - ir pykčių ir gražių akimirkų. Ir per užpakaliuką kartais gauna, bet ir pagirti neužmirštu ir daineles kartu dainuojam ir žaidžiam. Vaikas turi būti pratinamas prie suaugusiųjų taisyklių - negalim jam leisti daryti VISKĄ , juk po to gyvenime bus pačia sunku.
Na nemanau,kad sakom,kad viska galima
O knygos tam ir rasomos,kad nors kruopelyte isminties ir kiti pasiskaitytu


man kyla labai daug abejonių ar tie autoriai patys augino vaikus taip, kaip rašo. Sutinku, kad bendrais patarimais remtis galima, pvz - kaip maudyti kūdikį, kaip maitinti, bet auklėjimas - subtlus ir individualus dalykas ir su knyga paskui rėkiantį vaiką nepalakstysi, juolab, kad kai užeina pykčio priepuoliai ir tėvų kantrybės ribų tikrinimas - tai dažniausiai protingų dėdžių ir tetų patarimai mažiausiai rūpi.
Su knyga lakstyti nereikia,juk kiekvienas atsirenkam savo vaikui tinkancius patarimus
O kai uzeina pykcio priepuolis vaikui,tam ir reikalingas susitvardymas,kad per ta laika priimtu geriausia sprendima savo vaiko elgesiui
nes skubotas uzrekimas ar pliaukstelejimas per uzpakali juk nieko neisspres.........na tam kartui........gal

O kai uzeina pykcio priepuolis vaikui,tam ir reikalingas susitvardymas,kad per ta laika priimtu geriausia sprendima savo vaiko elgesiui


QUOTE(japoska @ 2007 09 26, 15:36)
nepykit mamos, bet tie knyginiai auklėjimai labai juokingai skamba. Aš gal ir netobula mama, bet auklėju savo sūnų taip, kaip širdis sako. Visko pas mus būna - ir pykčių ir gražių akimirkų. Ir per užpakaliuką kartais gauna, bet ir pagirti neužmirštu ir daineles kartu dainuojam ir žaidžiam. Vaikas turi būti pratinamas prie suaugusiųjų taisyklių - negalim jam leisti daryti VISKĄ , juk po to gyvenime bus pačia sunku.
Bet juk pagal knygas ir nera leidziama VISKAS. Knygos pritaria, kad vaikas neturi uzlipti ant galvos, kartu parodydami kelia, kaip vaikui nubrezti ribas, parodyti kad mama ir tetis yra seimininkai, be konfliktu, musimu per uzpakaliuka ir pan. dalyku.
QUOTE(japoska @ 2007 09 26, 15:49)
bet auklėjimas - subtlus ir individualus dalykas
butent, todel jo ir reikia mokytis. be to, tai sunkiau negu ishmokti elementariu buitiniu igudzhiu, nes pirmiausiai reikia susidoroti su savo vidinemis problemomis, daryti samoningus ir apgalvotus pasirinkimus, keisti savo bendravimo iprochius ir pozhiuri i vaika.
man tai idomu apskritai ivairius auklejimo budus zinoti, del saves pacios, del isprusimo, del teisingu galutiniu sprendimu, auklejant vaikelius. O geresnio kelio priimti teisinga sprendima nera, nei palyginus visus imanomus budus

QUOTE(Raideles @ 2007 09 26, 11:14)
Ką daryti tokioje situacijoje?
Aš nieko ne daryčiau, manau riekiama buvo siekiant dėmesio, vaikai ne matydami mamos šalia galvoja, kad "kažkas ne gerai mane paliko", gal užtektu tik pasirodyti, o riekimą ignoruoti arba reaguoti ramiai be juokių moralų. Tai sunku ausų bugneliams, bet veikia. Kai vaikas bus ramus tada ir pašymas, kad "reikia kviesti" bus suprastas ir išgirstas. Kai vaikas žinos, kad riekimu nieko nepasieks, tada žinos, kad tai nebeveikia.
QUOTE(Dzimute @ 2007 09 26, 13:10)
sutinku, kad del tevu ivaizdzio sugadinimo kvaila barti vaika. Bet gyvenam civilizuotoj visuomenej, norisi, kad ir vaikai ismoktu elgtis civilizuotai ir mandagiai, bent tose vietose, kuriose "priklauso". Man atrodo, kad kuo anksciau vaikas prie to pratinamas, tuo jam greiciau ir paprasciau viska suvokti. Gal as ir klystu, maniskiai dar pakankamai mazuciai, gal dar daug kur jie mane nustebins, bet vis tiek jauciu, kad elgiuosi teisingai juos sudrausmindama ir paaiskindama, kad dabar ne laikas rekauti ar rodyti ozius. Pastebejau, kad vaikams labai veikia aplinkiniu pastabos, kokie jie begedziai, kaip saukia ir pan. Nepatinka man tokios kalbos, bet gi zmoniu nepakeisiu
As asmeniskai, visada i viska stengiuosi reaguoti su jumoru, nukreipti demesi kitur.
Ivertinti laika kada galima vestis vaika i parduotuve, kada- ne, per didele prabanga... produktu reikia, o vaikai mano, tad kartu einam apsipirkti, ir mokomes drausmes
Norisi tik vieno- rasti aukso viduriuka.

Ivertinti laika kada galima vestis vaika i parduotuve, kada- ne, per didele prabanga... produktu reikia, o vaikai mano, tad kartu einam apsipirkti, ir mokomes drausmes

Manau kad ne reikia galvoti kada vesti kada ne, na bent jau ne visą laiką taikytis, nes tai jau reiškia, kad veda tave. Greeną pacituosiu "Vaikai valdantis tėvus patys tampa ne valdomi"... Ir ne manau, kad drausmė kažką pakeis, nes pasiektas tikslas ne "Elkis gražiai" , o "Elkis gražiai, nes aš taip noriu"... Moralų efektingumas to momentu kada vaikas jau "be stabdžių" lygus 0. Jų reik tada kai vaikas ramus ir sugeba mastyti...Ir ne moralų, o prašymo kitą kartą elktis gražiai.
O kodėl vaikai rodo ožius ne tinkamu momentu? Tai jau kitas klausimas. Turi būt ne tik prevencija, bet ir profilaktika...
QUOTE(japoska @ 2007 09 26, 14:36)
nepykit mamos, bet tie knyginiai auklėjimai labai juokingai skamba.
Man tai ne juokinga, o liudna dėl tokios nuomonės...
QUOTE(japoska @ 2007 09 26, 14:49)
man kyla labai daug abejonių ar tie autoriai patys augino vaikus taip, kaip rašo. Sutinku, kad bendrais patarimais remtis galima, pvz - kaip maudyti kūdikį, kaip maitinti, bet auklėjimas - subtlus ir individualus dalykas ir su knyga paskui rėkiantį vaiką nepalakstysi, juolab, kad kai užeina pykčio priepuoliai ir tėvų kantrybės ribų tikrinimas - tai dažniausiai protingų dėdžių ir tetų patarimai mažiausiai rūpi.
Reik bent vieną knygą perskaityt ir tada diskutuot...Daug abėjonių atkristu...O atsirastų dar daugiau, dėl minėto auklėjimo būdo, nes metodu to nepavadinsi...
QUOTE(jolita.martyna @ 2007 09 26, 15:01)
nes skubotas uzrekimas ar pliaukstelejimas per uzpakali juk nieko neisspres.........na tam kartui........gal 

Parodis vaikui kaip reikia elgtis tam tikrom situacijom ir siekti tikslą... Vaikai mūsų kopija, mūsų veidrodys...
tiesa sakant, knygu esu tiek prisiskaicius, kad kažin ar dar daugiau jų skaityti reiketu, mano darbas su švietimu yra susijęs . Jeigu atvirai, tik neįsižeiskit, kai paskaitau kokių rašybos klaidų daro kai kurios mamos forume, tada imu suprasti, kad knygas joms skaityti būtina.

QUOTE(japoska @ 2007 09 27, 09:35)
tiesa sakant, knygu esu tiek prisiskaicius, kad kažin ar dar daugiau jų skaityti reiketu, mano darbas su švietimu yra susijęs . Jeigu atvirai, tik neįsižeiskit, kai paskaitau kokių rašybos klaidų daro kai kurios mamos forume, tada imu suprasti, kad knygas joms skaityti būtina. 

Todel ir skaitome, ir dalinames mintimis. O ne didziuojames ir niekiname kitus, kad daug knygu perskaiciau ir visi kiti tik juokingi
