QUOTE(žemuogienė @ 2010 01 18, 18:56)
sveikos. mano patirtis su gerais darbais kitokia. tiksliau su vienu atveju - net nežinau, kaip tinkamai elgtis. pernai atidaviau nemažai savo merginos daiktų vienai šeimai. lovytę, drabužių ir t.t. bendraujam su jais per skype. tik vat pastoviai gaunu tokias sms iš jų: Kaip sekasi? Atrašau, kad ačiū neblogai, kaip jums? Tai gaunu atsakymus, kad o mes sėdim be maisto, arba kas nors liepa skolą grąžinti, nervinuosi nieko nevalgau ir t.t. Dabar gavau sms - kaip jūs - mes gyvenam be elektros ir krūva paaiškinimų. Kelis kartus buvau pas juos, nuvežiau maisto, bet tikrai nesu nusiteikusi mokėti už jų elektrą ir t.t. Tuo labiau - vyras išėjęs tėvystės atostogų, nes jį grasino atleisti. Jinai darbo neranda. kaip mandagiai pamokyti, kad vyras galėtų eiti bent kokio neoficialaus darbelio ieškoti, o ne sėdėti kiauras dienas prie kompo? Nesmagu man, kad žmonės neturi ko valgyt - pati sunkiai augau, žinau, bet nesmagu ir todėl, kad jaučiuosi savotiškai reketuojama ir negaliu jų remti visą gyvenimą, tuo labiau, kad yra tokių, kuriems dar labiau reikia paramos. Nebežinau kaip elgtis
ikisiu ir cia savo trigrasi.
nezmoniskai gaila to vaikiuko. o ypac dabar, kai suzinojau kad ta mama is vaiku namu... viskas tuo ir pasakyta, kad kitaip gyventi ko gero ir nemoka. o su darbais, dabar visiems sunku, tai turbut graziuoju to vyriskio neikalbesite

, tikrai ras pretekstu atsikalbinejimui...
kazkas minejo, kad tas vyriskis turi giminiu kaime, tai gal vertetu laikinai jiems ten prisiglausti, vis valgyti duonos kasnis bus, ypac jei patys dirbti netinges, o sita buta isnuomotu, kad kas nors komunalinius mokescius bent jau moketu...
pasikartosiu, bet vaikucio tikrai labai gaila, jo niekas net i lauka pasivezinti neisveza. tupi tarp keturiu sienu. i poliklinika karta i kelis men nuveza ir tiek...