Kaip nusprendžiau padaryti gerą darbą

tik kalbėjau su pačia mama,paskambino padėkoti,šiek tiek papasakojo daugiau.
prieš 2mėn.sudegė jų namas,nebuvo draustas,tad gavo tik 1000lt.apie vyrą pasakė,kad buvo labai apdegęs ir užsikirto,atsiprašė,pasakiau,kad nereikia pasakoti man kaip buvo.žmogus iš Biržų leido gyventi už priežiūrą savo sodyboje Pasvalio raj.Pajuodžio kaime.kaip supratau tame kaime tik 2 vienkiemiai,tai vieno vienkiemio gyventojas paprašė pagalbos giminaičių padėti.tie žmonės kur paėmė daiktus,pas juos kiti vaikai 1,2,4m.jei neapsirinku toks amžius vaikiukų,mama su jais nėra pažįstama,tiesiog padeda.dabar pati mama su tik gimusią mažylę Vilniuje ligoninėje.dar nematė savo būsimų namų,tie žmonės ją parveš į naujus namus,nuveš lovą,daiktų parinks.tie žmonės man sakė,kad ten galima sakyti namelis miške kai mama pasakė,kad dar nežino kaip gyvens be vyro man net ašaros pabiro
džiaugėsi,kad turės kur vaikutį paguldyti.
kažkodėl su ja pakalbėjus tikiu,kad visa tai tiesa,bandau įsivaizduoti,kai ji su vaikiukais atsidurs toje pamiškėje,dar visi tokie mažiukai.jei ten tik du vienkiemiai parduotuvės nebus šalia,neaišku kaip iš vis tas namas atrodo,gal ten vėjai švilpia
gal nebūtų sakiusi žmonių,kurie paimė daiktus adreso,pasirodo jie šalia manęs gyvena.pasakiau,kad dar parinksiu daiktų,nejaukiai pasijaučiau kai paklausiau ko labiausiai jums reikia,mama atsakė,mes visiškai nieko neturime,viskas sudegė.

Gaila, jau nebeturiu kuo padėti, viską išdalinau. Stiprybės tai šeimai.

skaitau cia apie paramas. bet gal kas turi patirties kaip is tikruju suprasti ar prasanciam pagalbos zmogui jos is tikro reikia? cia neseniai perskaiciau skelbima, prase mamyte padovanoti rubu jai ir dukrytei. dukrytei neturejau, bet mamytei mano dydis kaip ir butu tikes. tai paklause ar rubu daug nezino ar su masina vaziuot ar su autobusu. pasakiau, kad ne tiek jau ir daug, kad su autobusu nusiveztu.. tai taip ir dingo ta mamyte. tai matyt taip ir reikejo... ir kaip vat suprast ar tikrai padedi zmonems, ar tiesiog siekia tave kazkas isnaudot? ypac kai ir pats turi ne per daugiausia ir pinigeliai tie nesimeto, tai norisi padeti kazkam, kam tikrai blogiau negu tau.

Tokias prasytojas viesinti reiketu , nes daug cia etatiniu

paskutini kart buvo bendradarbiai Alytaus "sutrikusio vystimosi kudikiu namuose" sake verkt norejo. Ten pagalbos tikrai reikia!!!
Papildyta:
jus saunuoles kad padedat, bet tikrai reikia zinot kam, nes kitu atveju tiks skatinsit juos ir toliau nedirbt

Čia kaip loterija- kai kurie net ačiū nepasako ir nusodina bet kokį norą toliau kažką remti:(

Turiu ir geros patirties, ir nelabai. Bet palikim tai mamyciu sazinei, negi cia aiskinsies del padovanoto rubelio ar smulkaus daikciuko, ar tikrai jo neisgali nusipirkt, ar paeme nes dovanojo

Manau kad tik prasancius pinigines pagalbos butinai reiketu tikrint, cia jau kazkas siule - prasyti pateiki visas pazymas - apie liga, pajamas ir t.t., asmens dokumeto kopija, paskelbi visus savo duomenis. Tada jau norintys padeti gales spresti ar pagalbos tikrai reikia ar ne. Jei zmogus atsisako - reiskia tiek ir reikia tos pagalbos. Parasyti kad sunkiai gyvena ar serga teoriskai gali kiekvienas. Cia yra nemazai mamu kurios ir pacios nelengvai gyvena, bet vis tiek stengiasi padeti, kartais gaunasi kad jos "padeda" geriau uz pacias gyvenancioms.

Agha- man irgi idomu
Nesakau, kad labai blogai gyvenu, bet ir ne per geriausiai
Stengiuosi padeti kiek leidzia mano galimybes
Kartais susiduriu su situacijomis, kai zmogus praso, o matai, kad ne taip jam ir reikia.
kazkaip... nelabai smagu, kai zinai, jog aplink yra daug daug sunkiau gyvenanciu...
Laukiu daugiau istoriju apie patirtis

Mano prigimtis tokia-visus šelpti.Niekad nesigilinau,kaip ir kam panaudos daiktą,rūbą ar pinigus.Buvau šventai įsitikinus,kad jei žmogus prašo,reiškia,jam reikia.Pas mus dažnai lankydavosi tokia ubagė.Produktų atsisakydavo,prašydavo nors kelis baltus centus.Kartą,pavasariop,supratus,kad patys uogienių neįveiksim,pasiūliau.Atsakė,kad visi tik uogienes ir siūlo-jai jau širdis apsalo,o ir tampyti sunku...Po kelių dienų žiūriu-ogi sėdi babulė mxm ant suolelio ir kerta pyragaitį už tris litus.Žinot,nebeįsileidžiu aš jos ir baltų centų net nebeduodu.Kažkaip skaudu paliko,nes aš sau tokio pyragėlio nenusiperku,nes kai paskaičiuoju,kiek kainuotų visai šeimai,ir kad vaikai kaip smakai prarytų ir nepajaustų...
O su rūbais dar geriau-padaviau SM skelbimą,kad dovanoju.Kad pasipylė žinutės...Nei dydžiai svarbu,nei kas-tik duok.Paskui kitos mamos,kurios jau susidūrę,paprotino,kad yra imančių pardavimui...Bet parduot aš ir pati galiu.Norėjau padėt,kam tikrai reikia,kas gal neįperka net labdaryne po litą...
Išsirinkau vieną mamą ir atidaviau visą 100' maišą.Susibendravom.Žinau,kad ji irgi dovanojo nemažai savo daiktų.Tiesiog vyksta tokie gerumo mainai
Bet kartais ir dovanojančios yra pilnos arogancijos.Sirgo trys mano vaikai.Su aukštom temperatūrom.Kaip tik radau skelbimą,kad dovanoja vaikiškus vaistukus.Parašiau.Pasirodo,dovanojanti mama gyvena rajone.Atsakiau,kad man keblu iki jos atvažiuot,nes savaitgalis,prastas susisiekimas.Pasiūlė atsiųst.Padėkojau,kad nereikia.Na ir papylė ji-kokia aš pasikėlus,kokia išranki it tt ir pan...O aš nemiegojus kelias naktis,nusivarius nuo kojų,vyras dirba,vaikų nėra su kuo palikt,kelionė su persėdimais,tai užtruktų ir kainuotų dar brangiau,nei tie vaistai verti,o jei siųstų paštu,tai kol ateitų,gal jau ir nebereiktų,be to,siuntimas ir banko mokestis,vėl-ne visai dovana.Juk tikrai paprasčiau nueiti į greta esančią vaistinę.Matyt nuovargis ir baimė dėl vaikų,bet pati blioviau kaip vaikas,kai taip sudirbo.Tada galvojau,kad daugiau niekad nesinorės dovanų...

o vat as nusprendziau sms skambuciais paremti pet tv transliuotus labdaros renginius "parenkime vaikus" , "padovanok sriubos lekste". po men gavau skambuciu isklotine. mano skambuciu skaicius buvo stebuklingai padvigubintas. labai susierzinau, ne del kiek apgaule isviliotu pinigu, o del pacios apgaules. idomu, ar tai tel kominikaciju "klaidele" ar labdaros rengeju suktybe

Laba, noriu patarimo Maža bėda, bet.. Įdėjau skelbimą, kad dovanoju rūbus, viena mamytė paliko savo nr. "public fotki", klausdama ar dar turiu rūbelius, aš jai paskambinau, sakė, kad rūbeliai tikrai reikalingi, dar paklausiau ar turi vaikų, pririnkau ir jiems rūbų, žaislų..Sakė atvažiuos pirmadienį. Kadangi nesulaukiau jokių žinių, šiandien pati paskambinau, prižadėjo vakare atvažiuoti. Susirašėm, laukiau, neatvažiavo. Parašiau ar dar laukti, parašė, kad vyras negrįžo ir negali atvažiuoti, atsiprašė. Bet neparašė ar atvažiuos ir kada..Man laukti, ar pasiūlyti rūbus kitoms mamytėms? Nes kažkaip ji taip abejingai reaguoja, o aš skambinėju, rašinėju žinutes

Manau kad nebelaukit, tiek ir reikia turbut tu rubeliu, jei prizada ateit ir nei ateina, nei paraso kada ateis...