Knygų skaitytojų klubas, 88 laida

Forget, su tortadieniu

ačiū už ekskursiją

Forget, ačiū Ekskursija nuostabi Ech, koks nepaprastas būtų studijavimas ten..
Visad labai laukiu tavųjų ekskursijų

na ir kur prapuolėt visos? SKAITOT???

Perskaičiau J. Irvingo 'Viename asmenyje'. Mėgstu Irvingą, šita knyga irgi nebuvo prasta, bet tema man tokia.. tolima. Nesu homofobė, tiesiog tiek tolimi man gėjai ir translyčiai, kad net ir skaitant viskas kaip per stiklą atrodė - žinau, kad yra, bet tartum kitoje dimensijoje
O dabar 'įkritau' į L. Keplerio 'Hipnotizuotoją'. Labai man patinka šitas detektyvas

Cia mes, cia! Naaa, tik ne visos skaito... Tiesa pasakius, siais metais DAR neperskaiciau NEI vienos knygos ( ), uztat, si savaitgali Dorifores deka pagaliau igyvendinau savo knygyni uzsakyma, su bent puse metu deliotu krepseliu, kai kuriu knygu galutiniu "isnykimu" is pardavimo ir netiketu kai kuriu veikalu paskutines minutes atradimu... O kaip panorau ikristi i koki romana! (manau, jog tai pavyks neuzilgo, nes uzsakymas jau issiustas )

***

Tai tiek apie knygas. Nors siuo metu ju neskaitau, kaip tik vakar paziurejau viena tiesiog fantastiskai realizuota ekranizacija - SEDEVRAS ir ne kitaip! Is pradziu uzsikabinau kaip uz paprasto filmo - geras siuzetas, realistiski personazai, nepriekaistinga vaidyba... Ne drama, bet ir ne komedija. Juokiausi balsu. Isriedejo asara... Geras gero filmo perziuros jausmas (paskutiniu metu tesugebu susikaupti tik serialams, nes perlipus valanda tiesiog isgaruoja kantrybe), su, deja, "per greit" po poros valandu atejusia pabaiga, per kuria apsireiske sestasis jausmas, jog cia ne siaip filmas, o kokio nors romano ekranizacija ir, akurat, spejimai pasitvirtino!

Knygos neskaiciau, bet filma rekomenguoju visiems - K.Stockett "Pagalba"

Sveikos gyvos! Aš šiuo metu įnikusi į Aksel Sandemose "Kas pranykę - sapnas". Iš pradžių trikdė teksto nuoseklumo trūkumas, šokinėjimas per laikmečius ir kartais "pamesdavau", kur kada apie kurią pagrindinio herojaus meilę rašoma. Bet įpusėjus knygą susigaudžiau, kad teksto nuoseklumas čia visai net nebūtinas. Siužetinė linija čia - ne esmė! Graži knyga. Labai jaunoms skaitytojoms gal nepatiks. Džiaugiuosi, kad neskaičiau jos prieš keletą metų (nors savo eilės lentynoje ji laukė ne mažiau, nei 5 metus). Tai yra knyga, kuriai reikia subręsti. Nereklamuota. Nesulaukusi ažiotažo. Jei pavyktų rasti knygynuose - ieškokite prie amžinai nukainuotų knygų. Labiausiai įsiminusi citata: "(...) praėjusią naktį aplankė keistas sapnas. Prie mano lovos stovėjo Dievas ir aš pasakiau: - Eik šalin, aš tavim netikiu. Tada Dievas mąsliai į mane pažvelgė ir atsakė: - Išties tu nuolatos klysti, nes tai juk aš netikiu tavim."

oho, tai bent užsakymas turėjo būti Per pusę metų labai jau apgalvotas ir nušlifuotas turėjo gautis Musėt, vieni grynuoliai tave pasieks

***
Knygą skaičiau, paliko įspūdį O apie filmą turbūt kad nė negirdėjau Jei pasitaikys po akim, būtinai pažiūrėsiu.

Mes visos labai jaunos, bet sudomino aprašymas labai

Pagalbos, turiu knygą, tai specialiai nežiūriu filmo, ne snorisi pirmiau knygą paskaityti.

Sveikos

[quote=klopedija,2014 03 20, 17:37]"Didžiojo Getsbio" neskaičiau, tai sunku vertinti, bet filmas patiko. Pavadinčiau "pramogine" drama.
Prie to paties: pažiūrėjau "Volstryto vilkas". Pats filmas nepatiko. Toks įspūdis, kad ir literatūrą, ir kiną apėmęs sekso virusas.

<{POST_SNAPBACK}>

[quote]

Filmas "Didysis Getsbis" man irgi patiko, nepaisant to, kad neradau jame Ficdžeraldo Knygą skaičiau seniai, bet pamenu visai kitą nuotaiką, kurią ji kūrė..Filme centre meilės istorija, kuri aplamai net buvo išgaravus iš galvos..Knygos ašis man buvo visai kita-istorija žmogaus bandančio nesėkmingai nusipirkti statusą visuomenėj...Nepaisant visko, filmas intriguojantis dėl kitų dalykų-sena istorija pateikiama šiuolaikinėmis priemonėmis (tiek muzika, tek ypatinga kompiuterinė grafika), žodžiu gražus reginys..
O "Volstryto vilkas", tai nelabai-prikišta visokių šlikštybių ir jokio "moralo"


Pagal forumo rekomendacijas perskaičiau Jo Nesbo "Gelbėtojas"..Gerai susivalgė-turi žavesio skandinaviški detektyvai...Bet tik šitam detektyvų kontekste..Šiaip nei ten labai įtikino, nei pasakyčiau, kad labai gera literatūra, bet jei reikia knygos užsimiršimui, tai pats tas..Lenda greitai ir skaniai

Ant skandinavų bangos užšokus nutariau "palopyt" senas spragas su Peter Hoeg "Panelės Smilos sniego jausmas" Pamenu savo laiku visi svaigo dėl tos knygos..Kas patiko, tai neabejotinai savita rašymo maniera..Jau teko skaityt "Moteris ir beždžionė", tai ir čia neblogiau..Daug įdomių minčių, bet pati istorija kažkokia tolima-šiaurietiška..Negaliu pasakyt, kad labai kabino, bet visumoj savotiška knyga, nesigailiu, kad skaičiau..

Na, o dabar išskirtinė padėka klopedijai , nes tikrai nebūčiau ryžusis skaityt, jei ne jos rekomendacijas..Henri Milerio "Ožiaragio atogrąža".. Pristatoma kaip pornografinė knyga, tai vat ir ėmiausi vietoj "pilkų atspalvių"..
Keisčiausia, kad iki pornografijos labai ilgai teko kastis ir net ją atradus, kažkaip perdaug nešokiravo..Keista knyga-sunkiai apibūdinama, sakyčiau pornografiškai filosofinė..Vis mintis sukosi, kad amerikonai ją buvo uždraudę toli gražu ne dėl porno scenelių, juk ten ištisinė Amerikos kritika per visus galus-pradedant santvarka baigiant architektūra..Skaitėsi klampokai, vietomis prasideda tokios "lankų lankos", kad jau nebesupranti kur randiesi..Bet šiaip dedu pliusą-knyga neabejotinai verta dėmesio..
Įdomu kaip "Vėžio atogrąža" -koks pošlybių ir filosofijų santykis, jei panašus, tai po kiek laiko imčiau..

[quote=klopedija,2014 03 22, 21:04]
Ateinu pasiguosti tuo pačiu.

Leidau sau tinginiaut visą dieną. To [i]pasėkoje http://vlkk.lt/lit/341 perskaitytas Margaret Atwood "Tarnaitės pasakojimas". Neįtikino manęs ši distopija, nesukėlė jokių įspūdžių, išskyrus susierzinimą pabaigoje: "ai, padarysime ją dar ir futuristine".
Vienu žodžiu, nesiplėsiu.
[/quote][/I]

Dabar pailsėjimui skaitau "Tarnaitės pasakojimą"...Gal čia po Milerio, bet irgi atrodo kol kas skystokai...

Mane taip pat domina ši knyga.

Aš pati jauniausia.

Filosofijų netrūksta, pošlybių "vėžy" gal kiek daugiau nei "ožiaragy".
Dabar sugalvojau apibūdinimą Henrio Milerio knygoms: seksualinis egzistencializmas.

O skaitau David Crystal, Kalbos mirtis. Knyga mokslinio pobūdžio, puiki dalykinė rodyklė besidomintiems lingvistika. Skaityti lengva, net smagu, nes kalbų išnykimo problemos gvildenamos ne tik moksliškai, bet ir entuziastingai, emocingai. Man kelia daug minčių, viena jų - lietuvių kalba nyksta ne tik nuo technologijų "sušveplėjusių" mokinių galvose, bet ir mano pačios... Pykstu, kai mokiniai nežino geldos, girios ar šėmo jaučio, bet pati burbu: "ir kam čia reikia mokykloje lietuvinti tas kompiuterines programas, kai visur kitur susiduri su en-glų kalba?.."
Pajauta, nemanai, kad ši knyga ir Tau patiktų?

mano vaikis pagal šią knygą dešimtoj klasėj kalbą lietuvių egzaminui rašė, tai ir aš susipažinus

"Pagalba" noresiu kazkada paziureti, knyga skaiciau,labai patiko. Aciu uz rekomendacija, tikiuosi, filmas nenuvils.
Siuo metu letai skaitau "Amerikos dievus", nors zadejau atideti juos neribotam laikui. Parsisiunciu angliskai, nes rusiskas vertimas buvo ispeiktas komentaruose. Skaitosi gana idomiai, tik nezinau, kada as juos baigsiu. Isvis pastebejau, kad siuo metu labai suletejo skaitymas (kovo men tik 3 knygos ne paties sudetingiausio turinio ), ilgai blaskausi, kol issirenku ka skaityti, o ir kompiuteris nemazai laisvalaikio suryja. Klausau dabar knyga apie pinigus (The ascent of money), tai irgi letai juda viskas, nes amziais nuplaukia mintys ir atsukineju atgal. Zodziu, siuo metu neturiu kuo pasigirti. Ir dar, visai nebetraukia popierines knygos. Net pasiskolintas turiu prisiversti skaityti. Sugedau
Uztat paziurejau neilga, bet labai nebloga seriala "True detective". Va kam nei laiko, nei noro nepritruksta

O aš noriu pasigirti. Perskaičiau kažkada knygą, o kitą dieną pasižiūrėjau filmą, kuris vėlgi buvo ką tik pasirodęs Man šiuo atveju vis tik knyga buvo geresnė, bet tikrai nekritikuočiau ir filmo. Tiesiog kas pirmesnis, tas ir laimi. Aišku, jei tas pirmasis nėra visiškai raišas. Šiuo atveju varžybos buvo apylygės.
,,Amerikos dievus" skaičiau baisiai seniai. Iš pradžių buvo labai smagu, bet paskui... tų dievų tokia gausybė..., kažkaip nusibodo tie žaidimai.... Perskaičiau, bet tai ne ta knyga, kurią norėčiau iš naujo atsiversti. Ne mano knyga.