
na, mūsiškiai net nežino, kad buvo vaikų namuose, jie tai įvardija, kaip grupę, kurioje buvo daug vaikų ir kur mes atėjome jų pasiimti. Nežinau, bent jau šiai dienai esu tos minties, kad nesakyti mokykloje ir turbūt taip padarysim
o jeigu vaikai patys ims kalbėti apie grupes su daug vaikų, tai visi darželiuose yra grupėse su daug vaikų ir laukia vakarais tėčių. Vat aš, visgi, tos nuomonės, kad kuo mažiau aplinkinių žino tuo geriau, labai bijau, kad jų kažkokias zbitkas ar nesėkmes nenurašytų iš anksto vaikų kilmei. Na, nebursiu į ateitį.

QUOTE(šeimos kaklas @ 2014 05 07, 12:08)
na, mūsiškiai net nežino, kad buvo vaikų namuose, jie tai įvardija, kaip grupę, kurioje buvo daug vaikų ir kur mes atėjome jų pasiimti. Nežinau, bent jau šiai dienai esu tos minties, kad nesakyti mokykloje ir turbūt taip padarysim
o jeigu vaikai patys ims kalbėti apie grupes su daug vaikų, tai visi darželiuose yra grupėse su daug vaikų ir laukia vakarais tėčių. Vat aš, visgi, tos nuomonės, kad kuo mažiau aplinkinių žino tuo geriau, labai bijau, kad jų kažkokias zbitkas ar nesėkmes nenurašytų iš anksto vaikų kilmei. Na, nebursiu į ateitį.

kiek jie laiko dar nesupras, kokia tai grupė ir kuo skiriasi nuo įprastų
Nežinau gero sprendimo - sakyti ar nesakyti. Viena vertus, kuo daugiau tėvų apie tai atvirai kalbės, apie tai žinos mokyklose, darželiuose, tuo daugiau keisis pati visuomenė ir priims tokius vaikus.
Juk yra daug atvejų, kai viskas sekasi kuo puikiausiai, bet niekas nežino, kad vaikas ir vaikai įvaikinti. Kita vertus - kai yra problemų, dažnai kreipiamasi pagalbos ir sužino.
Kažkada prieš daug metų šiame forume rašiau. Buvo darželyje (ar pradinėje - nebepamenu) labai daug sutrikimų turintis vaikas - apie tai, kad jis įvaikintas ir apie jo problemas kalbėjo visi - tėvai, darbuotojai ir jų pažįstamų pažįstami. O kad tą pačią įstaigą lankė dar keletas įvaikintų vaikų - niekas ir per daug nežinojo ir nekalbėjo. Su jais didesnių problemų nebuvo.
Ir koks rezultatas? -taigi visi savo akimis mato kas būna įsivaikinus...
Formuoja tai nuostatą, ar ne?
Bet savo vaiko saugumas irgi labai rūpi...
Juk yra daug atvejų, kai viskas sekasi kuo puikiausiai, bet niekas nežino, kad vaikas ir vaikai įvaikinti. Kita vertus - kai yra problemų, dažnai kreipiamasi pagalbos ir sužino.
Kažkada prieš daug metų šiame forume rašiau. Buvo darželyje (ar pradinėje - nebepamenu) labai daug sutrikimų turintis vaikas - apie tai, kad jis įvaikintas ir apie jo problemas kalbėjo visi - tėvai, darbuotojai ir jų pažįstamų pažįstami. O kad tą pačią įstaigą lankė dar keletas įvaikintų vaikų - niekas ir per daug nežinojo ir nekalbėjo. Su jais didesnių problemų nebuvo.
Ir koks rezultatas? -taigi visi savo akimis mato kas būna įsivaikinus...

Bet savo vaiko saugumas irgi labai rūpi...
QUOTE(Ute @ 2014 05 08, 09:23)
Nežinau gero sprendimo - sakyti ar nesakyti. Viena vertus, kuo daugiau tėvų apie tai atvirai kalbės, apie tai žinos mokyklose, darželiuose, tuo daugiau keisis pati visuomenė ir priims tokius vaikus.
O kad tą pačią įstaigą lankė dar keletas įvaikintų vaikų - niekas ir per daug nežinojo ir nekalbėjo. Su jais didesnių problemų nebuvo.
Ir koks rezultatas? -taigi visi savo akimis mato kas būna įsivaikinus...
Formuoja tai nuostatą, ar ne?
Bet savo vaiko saugumas irgi labai rūpi...
O kad tą pačią įstaigą lankė dar keletas įvaikintų vaikų - niekas ir per daug nežinojo ir nekalbėjo. Su jais didesnių problemų nebuvo.
Ir koks rezultatas? -taigi visi savo akimis mato kas būna įsivaikinus...

Bet savo vaiko saugumas irgi labai rūpi...
Blogiau yra tai, kad vaiką iš karto nurašo . Mano vaikas kieme labai nesutaria su viena mergaite. Kalbamės su mama: "na, gal netgi mano vaikas turi kokių problemėlių..." ir nukanda sakinį. Taip, tavo vaikas irgi turi problemų, normali devynmetė nespardo darželinukams nei į galvą, nei į klyną, kad reiktų kveisti greitąją... bet antspaudas uždėtas "tavo vaikas vat toks, todėl jeigu kieme abi draskosi - čia tavo vaiko problema...
mūsų mergaitė labai problematiška. bet kokia ji atėjo į mūsų į šeimą ir kokia yra dabar - tai dangus ir žemė
ir aplinkiniai mato ir supranta, kad didelių pastangų, gero pavyzdžio ir begalinės meilės dėka tas sužlugdytas paukštelis vėl gali skristi
pradžioje mažei buvo prognozuojama spec mokykla, o dabar ji paruošiamojoje klasėje yra tarp geriausių mokinių



manyčiau, kad nuo visuomenės nuostatų niekur nepabėgsime ir vaikams teks su tuo susidurti įvairiais pavidalais. Net kruopščiai slėptas istorijas sužino...turiu pavyzdį šalia (viena iš studenčių)[COLOR=yellow]. Niekas nežino: kaip senais laikais - pakeitė įtėviai miestą, visą sociokultūrinę aplinką, o vat išlindo į mano ausį visiškai per aplinkui aplinkui...
Net labai saugant niekas nėra apsaugotas.
Manyčiau, kad geriau iš karto su vaiku apkalbėti susidariusią situaciją ir mokyti elgtis. Mano aukščiau aprašytu atveju dičkis paaiškino jį "užjautusiam" draugui, kad tokia užuojauta nereikalinga ir žeidžia. Jį įtakojusios aplinkybės nuo jo nepriklauso.
Kaip ir dauguma aplinkybių kurios įtakoja visus vaikus. Vaikiui išaiškinau primityviau ir pateikiau pavyzdžius iš jo aplinkos. Gi galima sakyti: ei, jis toks, nes tėvai išsiskyrė, tėvas geria...ne mažiau žeidžia ir skaudu. Tiesiog netaktas ir tiek.
Papildyta:
Nieko tai nekeičia. Užteks sureaguoti į ką nors jautriau ir bus pastebėta, nes...žmonės taip sprendžia savas problemas. Vieni pastebi įdėtą darbą ir džiaugiasi kartu, kiti ieško savo nesėkmėm atramos ar randa netinkam,ą būdą pasijusti saugesniais. Tam pasipainioti gali ne tik mūsų vaikų "išskirtinumas". Panašias traumassėkmingai galima kolekcionuoti ir be įvaikinimo/globos fakto, kaip ir galima sėkmingai (daugiau mažiau) kompensuoti įvaikintam/globojamam vaikui.
Net labai saugant niekas nėra apsaugotas.
Manyčiau, kad geriau iš karto su vaiku apkalbėti susidariusią situaciją ir mokyti elgtis. Mano aukščiau aprašytu atveju dičkis paaiškino jį "užjautusiam" draugui, kad tokia užuojauta nereikalinga ir žeidžia. Jį įtakojusios aplinkybės nuo jo nepriklauso.
Kaip ir dauguma aplinkybių kurios įtakoja visus vaikus. Vaikiui išaiškinau primityviau ir pateikiau pavyzdžius iš jo aplinkos. Gi galima sakyti: ei, jis toks, nes tėvai išsiskyrė, tėvas geria...ne mažiau žeidžia ir skaudu. Tiesiog netaktas ir tiek.
Papildyta:
QUOTE(emilinta @ 2014 05 08, 09:48)
mūsų mergaitė labai problematiška. bet kokia ji atėjo į mūsų į šeimą ir kokia yra dabar - tai dangus ir žemė
ir aplinkiniai mato ir supranta, kad didelių pastangų, gero pavyzdžio ir begalinės meilės dėka tas sužlugdytas paukštelis vėl gali skristi
pradžioje mažei buvo prognozuojama spec mokykla, o dabar ji paruošiamojoje klasėje yra tarp geriausių mokinių 



Nieko tai nekeičia. Užteks sureaguoti į ką nors jautriau ir bus pastebėta, nes...žmonės taip sprendžia savas problemas. Vieni pastebi įdėtą darbą ir džiaugiasi kartu, kiti ieško savo nesėkmėm atramos ar randa netinkam,ą būdą pasijusti saugesniais. Tam pasipainioti gali ne tik mūsų vaikų "išskirtinumas". Panašias traumassėkmingai galima kolekcionuoti ir be įvaikinimo/globos fakto, kaip ir galima sėkmingai (daugiau mažiau) kompensuoti įvaikintam/globojamam vaikui.
QUOTE(Sunute @ 2014 05 08, 09:55)
Manyčiau, kad geriau iš karto su vaiku apkalbėti susidariusią situaciją ir mokyti elgtis. Mano aukščiau aprašytu atveju dičkis paaiškino jį "užjautusiam" draugui, kad tokia užuojauta nereikalinga ir žeidžia. Jį įtakojusios aplinkybės nuo jo nepriklauso.
Kaip ir dauguma aplinkybių kurios įtakoja visus vaikus. Vaikiui išaiškinau primityviau ir pateikiau pavyzdžius iš jo aplinkos. Gi galima sakyti: ei, jis toks, nes tėvai išsiskyrė, tėvas geria...ne mažiau žeidžia ir skaudu. Tiesiog netaktas ir tiek.
Kaip ir dauguma aplinkybių kurios įtakoja visus vaikus. Vaikiui išaiškinau primityviau ir pateikiau pavyzdžius iš jo aplinkos. Gi galima sakyti: ei, jis toks, nes tėvai išsiskyrė, tėvas geria...ne mažiau žeidžia ir skaudu. Tiesiog netaktas ir tiek.
Jeigu vaikas geba gintis. jeigu aplinkiniai sureaguoja, kad vaikas 'stumiamas'.
Emilinta



o šiaip - kai vaikas silpnesniu intelektu, visi gynimaisi, taip pat ir taisyklių įsisavinimai - einasi daug sunkiau.
Spec. mokykla buvo prognozuojama, mokosi su spec. pedagogu dabar. ir papaildomai - mokytis trukdo asmeninės savybės - poch**izmas, aplaidumas 'bus gerai" arba "man per sunku" ir amžinas blaškymasis,,,
bet va - darželyje 4 eilučių eilėraštis buvo per sunku, o 3 klasėje - skaitovų konkurso laureatė mokykloje. pasitaikė geras, emocingas eilėraštis.
Dažnai pamąstau, kaip apskritai sunku tokiems vaikams mokykloje. Visą laiką matyti ir jausti, kad kiti protingesni ir gabesni už tave. Kaip sunku motyvuoti save, jei žinai, kad kiek bedirbtum niekada nepasivysi tų, kurie gabesni ir dirba net gerokai mažiau už tave. Nerandu atsakymo kokia turėtų būti mokykla, kad toks vaikas jaustųsi gerai. Net nežinau kuri dalis tokių savybių, trukdančių mokytis gali atsirasti dėl vidinio protesto prieš tokį pasaulį.
QUOTE(Karusia @ 2014 05 08, 10:58)
o šiaip - kai vaikas silpnesniu intelektu, visi gynimaisi, taip pat ir taisyklių įsisavinimai - einasi daug sunkiau.
Spec. mokykla buvo prognozuojama, mokosi su spec. pedagogu dabar. ir papaildomai - mokytis trukdo asmeninės savybės - poch**izmas, aplaidumas 'bus gerai" arba "man per sunku" ir amžinas blaškymasis,,,
Spec. mokykla buvo prognozuojama, mokosi su spec. pedagogu dabar. ir papaildomai - mokytis trukdo asmeninės savybės - poch**izmas, aplaidumas 'bus gerai" arba "man per sunku" ir amžinas blaškymasis,,,
QUOTE(Ute @ 2014 05 08, 23:08)
Dažnai pamąstau, kaip apskritai sunku tokiems vaikams mokykloje. Visą laiką matyti ir jausti, kad kiti protingesni ir gabesni už tave. Kaip sunku motyvuoti save, jei žinai, kad kiek bedirbtum niekada nepasivysi tų, kurie gabesni ir dirba net gerokai mažiau už tave. Nerandu atsakymo kokia turėtų būti mokykla, kad toks vaikas jaustųsi gerai. Net nežinau kuri dalis tokių savybių, trukdančių mokytis gali atsirasti dėl vidinio protesto prieš tokį pasaulį.
Dėl šios priežasties su baime laukiu mokyklos. Mūsų daželio grupė itin gabi, labai daug stropių ir "pasikėlusių" mergaičių. Nebesuprantu, ką šiai dienai turi mokėti penkiametis. mūsų grupėje jau daug skaito ir rašo

Sunkiausia, kai ateini ir auklėtoja sako, kad labai verkė, nes nepavyksta taip, kaip kitiems. kiek dar jis norės stengtis, kai nepavyks ir nepavyks?
O dėl kilmės, tai jis seniai viską žino, bet tik per pastarąjį pusmetį įsisąmonino. Man tik neramu, kad ta informacija, kad jis įvaikintas iš darželio su byla keliaus į mokyklą. ar aš klystu?
Mano Vyšnia ...na,buvo pasiūlymai adaptuot,modifikuot ir kitaip iškraipyt programą,sudarant vaizdą,kad vaiką moko.Samdžiau 3mėn privačiai.Buvo labai baisu ir liūdna.Nes mergaitė nelankius nei darželio,nei priešmokyklinės grupės,praktiškai neturėjus rankutėj pieštuko,atsidūrė pirmoj klasėj po naujametinių atostogų.Mokykla sustiprinta programa,klasiokai jau rašė puslapio diktantus.Maniškė cypdavo susisukus embriono poza,raudodavo ir gaikčiodavo,kad nieko nesupranta,kad jai neišeis ...Ačiū PPT,kad įsiklausė į mano rūpestį ir davė sutikimą likti antrus metus.Dabar mano dukrytė trečiokė,viena geriausių klasės mokinių
Mokosi savarankiškai,daug skaito ir aplamai užaugo spindulėlis.

Pirmoje klasėje tokie didžiuliai išsilavinimo skirtumai tarp vaikų beveik visada bus nepriklausomai nuo darželio. Juk ir namuose labai skiriasi sąlygos. Vieni knygos neturi, o kiti žiūri per petį porą metų vyresniam broliui ar sesei, kuris pusbalsiu bando skaityti ar skaičiuoti, dar su kitais močiutės ar auklės dirba ir pan.
Kai ėjo vyresnioji į pirmą klasę, tai skirtumai jos klasėje jie buvo kaip reta dideli (įskaitant kelis vaikus kurie mažai ką suprasdavo ką mokytoja sako, nes namie pvz. kalbėjo tik rusiškai). Maniškė (ėjusi į darželį) buvo arčiau galo tame sąraše ir normaliai skaityti išmoko tik vasarą tarp pirmos ir antros klasės. Viskas susitvarkė (visiems išskyrus vaikus su mokymosi sutrikimais).
Tačiau jei pradinėse klasėse gera mokytoja, jei padedi vaikui įsivažiuoti namie, tie dalykai išsprendžiami. Kartais ir per antrus metus kaip Germinė rašė.
Vis tik didžioji problema yra ne išsilavinimo skirtumai pradinėse klasėse, o tai, jei vaikas iš tiesų turi rimtesnių mokymosi sutrikimų. Tada jau kiek besivytum....
Kai ėjo vyresnioji į pirmą klasę, tai skirtumai jos klasėje jie buvo kaip reta dideli (įskaitant kelis vaikus kurie mažai ką suprasdavo ką mokytoja sako, nes namie pvz. kalbėjo tik rusiškai). Maniškė (ėjusi į darželį) buvo arčiau galo tame sąraše ir normaliai skaityti išmoko tik vasarą tarp pirmos ir antros klasės. Viskas susitvarkė (visiems išskyrus vaikus su mokymosi sutrikimais).
Tačiau jei pradinėse klasėse gera mokytoja, jei padedi vaikui įsivažiuoti namie, tie dalykai išsprendžiami. Kartais ir per antrus metus kaip Germinė rašė.
Vis tik didžioji problema yra ne išsilavinimo skirtumai pradinėse klasėse, o tai, jei vaikas iš tiesų turi rimtesnių mokymosi sutrikimų. Tada jau kiek besivytum....

QUOTE(rutikė @ 2014 05 09, 07:11)
Dėl šios priežasties su baime laukiu mokyklos. Mūsų daželio grupė itin gabi, labai daug stropių ir "pasikėlusių" mergaičių. Nebesuprantu, ką šiai dienai turi mokėti penkiametis. mūsų grupėje jau daug skaito ir rašo
, o dar net ne priešmokyklinė, auklėtoja orientuojasi į gabiausius, deja, kaip visada. Jei saviškio nemokyčiau namie papildomai, tai nežinia ar mokėtų raides. Maniškis irgi jau skaito trumpus žodelius, rašo trumpus žodžius. Bet šiais laikais mokymosi tempas nenormalus.
