Karusia, mūsų merginai 6,5 m. Kartu gyvename jau metai. Du kartus per savaitę turi profesionalią psichoterapiją, tačiau rūbų plėšymas, daiktų laužymas ir namų niokojimas nesiliauja. Isterijos priepuoliai su griuvimu ant žemės ir spardymusi taip pat. Suplėšytus rūbus liepiu pačiai siūti. Siuva visą dieną, kai tuo metu visa šeima pramogauja. Tuo metu veikia, liūdi, supranta savo elgesio pasekmės, kremtasi dėl to, bet po kiek laiko vėl tas pats. Gėdos jausmo nėra. Su suplėšytais arba pačios susiūtais rūbais kartais eina į mokyklą. Nulis emocijų. Veikia, kad su tokiais rūbais nesivedu jos po mokyklos pietauti ar kur kitur, nes man gėda. Tada liūdi. Bet visos pasekmės labai trumpalaikės. Susinervina visada, jei yra ne pagal ją ir tada pirmyn į darbą nagus ir dantis. Niokojimas vyksta niekam nematant. Susidrasko save. Psichologė nuleido rankas - vaikas su emociniu sutrikimu, kurį labai sunku atkoreguoti...
Gal dar kas turėjote tokios patirties? Kaip elgtis?
Karusia, atsiųsk prašau nuorodą tų nuotraukėlių, gal ir mums suveiks 
QUOTE(Gytukė @ 2014 04 28, 13:52)
Sveikos, jei viena psichologė nuleido rankas, gal kita nenuleis ir padės.... Kantrybės mamukai.
Būtent, emilinta, ieškokite kitos psichologės. Įvairovė netokia maža
. Turi mano dičkis mažų tokių niuansėlių, bet ne taip ryškiai ir jie baiginėjasi. Jam užteko tik dažniau apkabint. Aš jį, niokokjantį, apkabindavau ir įvardindavau - tau negera, suprantu...pikta, pakalbam, dėl ko...dažniausiai pratylėdavo. Vėliau prasidėjo: pakasyk nugarą, man negera...Su mažuoju sudėtingiau - yra paslėptos agresijos - kai mes nematom, skriaudžia šunį, kartais žiaurokai. Šventasis mūsų šuva tik paurzgia. Mažasis labai slepia tą "tamsią mėnulio pusę", bet lyginasi ir mažėja jam augant.
Papildyta:
QUOTE(emilinta @ 2014 04 28, 11:07)
Nežinau, ar verta gėdinti...juk taip išreiškiamas dar sunkesnis jausmas, kurio vaikas ir pats bijo (tiesiogiai nereiškia) ir neįsisąmonina, o čia dar gėda užkraunama. Paviršinė elgesio korekcija, nežinau, ar gali būti iš esmės veiksminga...
Manyčiau reikėtų priimti tas baimes ir tą klaikų jausmą, kuris verčia niokoti daiktus (sudėtingiau, jei tai sulipdyta su dėmesio siekimu). Bandyčiau, kažkaip išreikšti supratimą, kad vaikui labai pikta ir sunku ir pratęsti apgailestavimu ir pasekme, kurioje išbūčiau kartu (neisim papietauti, nes taip neetiška eiti pasižmonėti (man su tokia Tavimi gėda - nevartočiau - man tai su išdavimo atspalviu) - liksime abi be malonesnio vakaro).
QUOTE(Sunute @ 2014 04 28, 14:04)
Būtent, emilinta, ieškokite kitos psichologės. Įvairovė netokia maža .
Aš jį, niokokjantį, apkabindavau ir įvardindavau - tau negera, suprantu...pikta, pakalbam, dėl ko...
.Aš jį, niokokjantį, apkabindavau ir įvardindavau - tau negera, suprantu...pikta, pakalbam, dėl ko...
įvairovė - priklausomai nuo to, kur gyvena....
matai Sunute, jeigu matai, kad pradės siautėti, niokoti, gali stabdyti, gali apkabinti. o kai randi tik pasėkmes? ir dar nežinia kada vykdytas?
QUOTE(Karusia @ 2014 04 28, 15:12)
matai Sunute, jeigu matai, kad pradės siautėti, niokoti, gali stabdyti, gali apkabinti. o kai randi tik pasėkmes? ir dar nežinia kada vykdytas?
Karusia, maniskis lygiai taip pat, randu tik pasekmes
QUOTE(Karusia @ 2014 04 28, 14:12)
įvairovė - priklausomai nuo to, kur gyvena....
matai Sunute, jeigu matai, kad pradės siautėti, niokoti, gali stabdyti, gali apkabinti. o kai randi tik pasėkmes? ir dar nežinia kada vykdytas?
matai Sunute, jeigu matai, kad pradės siautėti, niokoti, gali stabdyti, gali apkabinti. o kai randi tik pasėkmes? ir dar nežinia kada vykdytas?
iki įvairovės tik 200 km.
Ir su pasekmėmis, manyčiau, panašiai: kiek pastebėjau, maniškiai puikiai atsimena jausmą su kuriuo vykdė "nusikaltimą". Kažkaip sukuosi: "tikriausiai buvai labai įsiutęs...ar šiaip smaginaisi..." - iš tų var. paprastai maniškiai pasirenka. Kartais sako, ne, tiesiog netyčia... po to "plukdau" nuostolių kompensavimo mechanizmą. Man visada labai svarbu, kad jie žinotų, jog ir su juodais jausmais ir iškrovomis juos myliu. Suprantu, kad man lengva rašliavoti, kai tokios iškrovos nėra labai stiprios ir dažnos, o pati pradžia buvo gan anksti, nors ir žymėta savęs žalojimu (daiktai jau lengvesnis etapas).
Per tuos forumo nesklandumus nemačiau atnaujinimų
O giluminė neprieinama, aktyviai priešinasi etctr.
Supranti, jeigu vaikas pripažįsta, kad tai vyko su juo, jog jo darbas ar pan. o kai aktyviai priešinasi? "ne, ne aš kirpau, tu su broku nupirkai" "ne, čia katė nudrąskė tapetus, o kompiuterio monitoriaus nei mačiau nei girdėjau" - išraižytas aštriu daiktu. Ir fotoaparato aš nedaužiau, bet jei tu nusipirkai naują - nedrįsk man jo neduoti, aš tau tokį skandalą ištaisysiu, kad kaimynai kraups.
QUOTE(Sunute @ 2014 04 28, 14:10)
Nežinau, ar verta gėdinti...juk taip išreiškiamas dar sunkesnis jausmas, kurio vaikas ir pats bijo (tiesiogiai nereiškia) ir neįsisąmonina, o čia dar gėda užkraunama. Paviršinė elgesio korekcija, nežinau, ar gali būti iš esmės veiksminga...
O giluminė neprieinama, aktyviai priešinasi etctr.
QUOTE(Sunute @ 2014 04 28, 14:50)
iki įvairovės tik 200 km.
Ir su pasekmėmis, manyčiau, panašiai: kiek pastebėjau, maniškiai puikiai atsimena jausmą su kuriuo vykdė "nusikaltimą". Kažkaip sukuosi: "tikriausiai buvai labai įsiutęs...ar šiaip smaginaisi..." - iš tų var. paprastai maniškiai pasirenka. Kartais sako, ne, tiesiog netyčia...
Ir su pasekmėmis, manyčiau, panašiai: kiek pastebėjau, maniškiai puikiai atsimena jausmą su kuriuo vykdė "nusikaltimą". Kažkaip sukuosi: "tikriausiai buvai labai įsiutęs...ar šiaip smaginaisi..." - iš tų var. paprastai maniškiai pasirenka. Kartais sako, ne, tiesiog netyčia...
Supranti, jeigu vaikas pripažįsta, kad tai vyko su juo, jog jo darbas ar pan. o kai aktyviai priešinasi? "ne, ne aš kirpau, tu su broku nupirkai" "ne, čia katė nudrąskė tapetus, o kompiuterio monitoriaus nei mačiau nei girdėjau" - išraižytas aštriu daiktu. Ir fotoaparato aš nedaužiau, bet jei tu nusipirkai naują - nedrįsk man jo neduoti, aš tau tokį skandalą ištaisysiu, kad kaimynai kraups.
Pas mus niokojimas pasireiškia santykių su bendraamžiais gadinimu. Žaidžia gražiai kurį laiką, po to pradeda: griauti pilį, atimti ir bėgti slėptis, mėtyti daiktus. Žino apie pasekmes, bet vis vien tą patį kartoja. O draugų reikia mirtinai. tik tie draugai tai prisimena kas buvo prieš dieną, o maniškiam kaip iš naujo, lyg niekur nieko. Neveikia nei natūralios pasekmės, nei mano sukurtos: vakaras be TV, dviračių pasivažinėjimo ir skanumynų. kaip voverė užburtam rate. Mūsų psichologė sako, kad vidinę destrukciją perkelia į išorinius santykius - kuria atstumiantį santykį, tai, ką pats patyrė.
Menka iš manęs patarėja, bet aš už tai, kad ne gėdinti vaiko, neužkrauti jam kaltės bet susitapatinti su jo skausmu, "bėda" ir akivaizdžiai parodyti kad aš tai suprantu. Kažkada pasinaudojau Alfijos patarimu kai vyresnėlis engė mažiukus ir demonstravo nenorą būti su jais (šalia jų) esu gal tik porą kartų pasakiusi jam "Man labai gaila, kad tau mūsų kompanija per prasta ir aš negaliu taves vežtis kartu valgyt ledų (ar į kiną ar pan.)" Ir mes išvažiuodavom, o jis likdavo. Užteko man rods poros kartų. Šis ir kiti metodai mums padėjo pereiti adaptacijos periodą, suprantu, kad Karusia pas jus ne tas atvejis, bet gal vertėtų pabandyti pakeisti kaltinančią/gedinančią strategiją parodant apgailestavimą ir "atjautimą" "Man labai gaila, kad negalėsiu nupirkti tau tos suknelės kur labai labai norėjai, nes tą ir tą sukarpei, bet aš tikiu kad tu išmoksi suvaldyti savo pykti ir išreikšti jį kitais būdais ir tuomet mes eisim kartu jos pirkti, o pasipuošusios eisim..." ir t.t.
Ir dar kaip suprantu tu jos klausi "Ar tu padarei/sukarpei/sulaužei?" Neklausk taip, nes juk pati žinai kad ji - tiesiog konstatuok faktą, akivaizdžiai parodydamą apmaudą " Kaip gaila kad tu padarei/sulaužei/sugadinai ir man labai gaila kad turėsiu/negalėsim ir pan" Pabandyk tokį variantą. Kartais mes nesuvokiam kad žodžiai ir jų išdėstymas arba pakeitimas negatyvios informacijos į pozityvią gali nuversti kalnus
Ir dar kaip suprantu tu jos klausi "Ar tu padarei/sukarpei/sulaužei?" Neklausk taip, nes juk pati žinai kad ji - tiesiog konstatuok faktą, akivaizdžiai parodydamą apmaudą " Kaip gaila kad tu padarei/sulaužei/sugadinai ir man labai gaila kad turėsiu/negalėsim ir pan" Pabandyk tokį variantą. Kartais mes nesuvokiam kad žodžiai ir jų išdėstymas arba pakeitimas negatyvios informacijos į pozityvią gali nuversti kalnus
QUOTE(Getter @ 2014 04 28, 21:13)
Menka iš manęs patarėja, bet aš už tai, kad ne gėdinti vaiko, neužkrauti jam kaltės bet susitapatinti su jo skausmu, "bėda" ir akivaizdžiai parodyti kad aš tai suprantu. Kažkada pasinaudojau Alfijos patarimu kai vyresnėlis engė mažiukus ir demonstravo nenorą būti su jais (šalia jų) esu gal tik porą kartų pasakiusi jam "Man labai gaila, kad tau mūsų kompanija per prasta ir aš negaliu taves vežtis kartu valgyt ledų (ar į kiną ar pan.)" Ir mes išvažiuodavom, o jis likdavo. Užteko man rods poros kartų. Šis ir kiti metodai mums padėjo pereiti adaptacijos periodą, suprantu, kad Karusia pas jus ne tas atvejis, bet gal vertėtų pabandyti pakeisti kaltinančią/gedinančią strategiją parodant apgailestavimą ir "atjautimą" "Man labai gaila, kad negalėsiu nupirkti tau tos suknelės kur labai labai norėjai, nes tą ir tą sukarpei, bet aš tikiu kad tu išmoksi suvaldyti savo pykti ir išreikšti jį kitais būdais ir tuomet mes eisim kartu jos pirkti, o pasipuošusios eisim..." ir t.t.
Ir dar kaip suprantu tu jos klausi "Ar tu padarei/sukarpei/sulaužei?" Neklausk taip, nes juk pati žinai kad ji - tiesiog konstatuok faktą, akivaizdžiai parodydamą apmaudą " Kaip gaila kad tu padarei/sulaužei/sugadinai ir man labai gaila kad turėsiu/negalėsim ir pan" Pabandyk tokį variantą. Kartais mes nesuvokiam kad žodžiai ir jų išdėstymas arba pakeitimas negatyvios informacijos į pozityvią gali nuversti kalnus
Ir dar kaip suprantu tu jos klausi "Ar tu padarei/sukarpei/sulaužei?" Neklausk taip, nes juk pati žinai kad ji - tiesiog konstatuok faktą, akivaizdžiai parodydamą apmaudą " Kaip gaila kad tu padarei/sulaužei/sugadinai ir man labai gaila kad turėsiu/negalėsim ir pan" Pabandyk tokį variantą. Kartais mes nesuvokiam kad žodžiai ir jų išdėstymas arba pakeitimas negatyvios informacijos į pozityvią gali nuversti kalnus
Kažkaip panašiai mąstyčiau: žinau, kad tu sukarpei, suprantu, kad kažkas tavo širdutėje buvo labai negera, bet myliu tave ir su tuo negerumu...jei galėsi, papasakok, gal galėsiu padėti (mes tirpdydavom leduką širdelėje, kartais ir dabar tenka), o dabar near suknelės, sriabiam pasekmes...
Tik pykčio tvardyti nesiūlyčiau...daug geriau jį išreikšti pakenčiamai: turėjom sofos kampą, kurį buvo galima daužyti, galėjom trepsėti kojom, staugtui, kaip liūtai...šiuo metu jau moka pasakyti vietoj "tu durnas" "aš pykstu, aš įsiutau, man bjauru,,,", dar galima klykti, trepsėti.
Papildyta:
QUOTE(Karusia @ 2014 04 28, 20:30)
Per tuos forumo nesklandumus nemačiau atnaujinimų
O giluminė neprieinama, aktyviai priešinasi etctr.
Supranti, jeigu vaikas pripažįsta, kad tai vyko su juo, jog jo darbas ar pan. o kai aktyviai priešinasi? "ne, ne aš kirpau, tu su broku nupirkai" "ne, čia katė nudrąskė tapetus, o kompiuterio monitoriaus nei mačiau nei girdėjau" - išraižytas aštriu daiktu. Ir fotoaparato aš nedaužiau, bet jei tu nusipirkai naują - nedrįsk man jo neduoti, aš tau tokį skandalą ištaisysiu, kad kaimynai kraups.
O giluminė neprieinama, aktyviai priešinasi etctr.
Supranti, jeigu vaikas pripažįsta, kad tai vyko su juo, jog jo darbas ar pan. o kai aktyviai priešinasi? "ne, ne aš kirpau, tu su broku nupirkai" "ne, čia katė nudrąskė tapetus, o kompiuterio monitoriaus nei mačiau nei girdėjau" - išraižytas aštriu daiktu. Ir fotoaparato aš nedaužiau, bet jei tu nusipirkai naują - nedrįsk man jo neduoti, aš tau tokį skandalą ištaisysiu, kad kaimynai kraups.
Aišku priešinasi...gi skauda, kai krapšto...ir dar kaip. Aš priimu, kad "kažkoks juodukas širdelėje" tai padarė ir prigfalvodavau krūvas ritualiukų juoduko jaukinimui.
Net menkiausiam šantažui stengiuosi nepasiduoti (ne visada pavyksta)...tegul kraupsta tie kaimynai...reakcijos nebus, nebebus ir ko kraupti.
Brač, kaip nelengva Tau, kaip per kokį degantį durpyną sėlinti...galima nudurnėt...suprantu, kad kartais norisi saugia nepažeidžiama tankete važiuoti.
QUOTE(Getter @ 2014 04 28, 21:13)
bet gal vertėtų pabandyti pakeisti kaltinančią/gedinančią strategiją parodant apgailestavimą ir "atjautimą" "Man labai gaila, kad negalėsiu nupirkti tau tos suknelės kur labai labai norėjai, nes tą ir tą sukarpei, bet aš tikiu kad tu išmoksi suvaldyti savo pykti ir išreikšti jį kitais būdais ir tuomet mes eisim kartu jos pirkti, o pasipuošusios eisim..." ir t.t.
panašiai ir būdavo iki tam tikro laiko - kaip gaila, kad sukarpei geriausius savo džinsus, dabar teks tik kokį skudurėlį pirkti, nes nebeturėsiu naujiems pinigėlių. Kaip gaila, kad nudraskei tapetus, nebegalėsi draugės atsivesti į namus". manai veikia? nei velnio. Prieš dvi? tris savaites, apsidžiaugusi, kad pėdkelnės originaliai atrodo prie striukės ir batų - originalus derinys, vakare atnešė su skundu "matai, kaip blogai, kad tokios nepatvarios, suplyšo' - pade didžiulė iškirpta skylė. Ėmėm iš jos santaupų ir ėjom pirkti naujų. pėdkelnių, vietoj norimo žaidimo. Liūdesys ir graužatis. Po savaitės sukarpė palaidinę.
Sunute - aš tiesiog pavargau. Progreso nėra.
