Onkologines ligos 45, Viltis šalia

Oj, jau būna tokių giminių, kad tas kuris prižiūri , slaugo, vežioja tą ligonį ttampa blogas, nes va užsukant karts nuo karto ir paguodžiant labai daryt kaip ir nieko nereikia, ir atsakomybės nėra. Pašnekėjai, pagailėjai - ir aš sau geras.... kelinta chemija tėvukui ir kiek liko (gal ir rašei kažkur, bet nepamenu, praeita savaitė man truputį pratryne mano "kietą diską")?

2 praejo, dar liko 4

Na va gal ir nebus taip blogai kaip galvojot.o jau apie kasos vezi skaitet ir metus skaiciavot....Isaiskes diagnoze.griebsites gydymo ir viskas bus gerai.Laikykites

Tai,kad pradzia ir buvo tokia,kad vyrui kasos vezys ,o isgyvena tik 5procentai iki metu-tai ir skaiciavom tuos menesius,o paskui dar visokiu veziu itarinejo,kol galiausiai nustate skrandzio limfoma. Gydomes Santariskiu konsultacinej poliklinikoj pas gyd Pakstyte,bet buvo vis tiek neaisku del tos dgn,tai konsiliume taresi,taip supratau, visi hematologai,nes ir skrandzio biopsijos atsakyme kazkokia reta skrandzio limfomos forma,gal del to taip sunkiai buvo nustatoma,o ji gali numigruoti i bet kuri organa,todel turbut ir skyre kompa,nes kai gruodi buvo kompas darytas tai aprasyme buvo metastaziu prirasyta plauciuose ir kt.,bet ne Vilniuj tada dare. Dar tie neaiskumai su kojom. Na,nieko,svarbu judam i prieki,diagnoze aiskeja,tikeki bus gerai!

Laba diena, ikišiu ir aš savo trigrašį. Nors anksčiau buvau uzsiminusi, bet dar kartą pasakysiu savo nuomonę dėl Jūsų giminių. Aš Jus labai suprantu, kadangi esu turėjusi panašios patirties-slaugiau sunkiai sergantį tėtį, ne onkologine liga, bet esmė panaši. Dauguma man liepdavo palikti tėvą ramybėje, nekankinti ir t.t. Tada iš tiesų jausdavausi nesmagiai, nes tėtis pats negalėjo apsispręsti, ar gydytis-jis buvo neadekvatus po buvusio insulto...atsakomybė kaip ir tekdavo man. O Jūsų atveju nuoširdžiai patariu siųsti tuos gimines kuo toliau ir negadinti sau nervų. Juk Jūsų tėvelis sąmoningas ir PATS gali nuspręsti, ar gydytis. Ir jei pats žmogus sutinka, daktarai imasi gydyti, tai niekas neturi teisės slopinti vilties, kam svarstyti tokius klausimus? Jei tėtis poasakys-viskas, daugiau nebegaliu, ar gydytojai nieko neskirs, tada nieko nepadarysi, o dabar-stiprybės Jums ir sveikatos. Reikia padaryti viską, kas įmanoma.
Dėl savęs galiu trumpai pasakyti. Man kruties vėžys, beveik nepasiduodantis gydymui, prognozės, kiek suprantu, nekokios... Atlaikiau 8 chemijas, vienas lengviau, kitas sunkiau. Būna taip sunku, kad negali pasijudinti, buvau kartą net nualpusi, o po vieno vaisto tokie beprotiški kaulų skausmai atsirado, kad, atrode, neištversiu...šaltas prakaitas pylė nuo skausmo, bet mintyse sau kartojau-aš privalau tęsti, tai mano šansas išgyventi, tegul ir nedidelis, bet niekada negali žinoti...Ir tikrai nenorėčiau iš artimųjų išgirsti-gal tu nesikankink, nutrauk tas chemijas, pagyvenk lengviau tą likusį laiką...
Dėl Neupogeno, man įvairiai būna, reikia ne vienodai kiekvieną kartą.
Jei tėtis blogai jausis arba kraujo rodikliai nespės atsistatyti, nepergyvenkit. Jei reikės, chemiją nukels vėlesniam laikui, kai atsistatys organizmas.
Atsiprašau, kad aš čia taip išsiplečiau, tik norėjau pasakyti, ką galvoju. Laikykitės.



Papildyta:


Gal galėtumėt parašyti, kaip reikalai su DLV? Man labai įdomu, nes ir man pradėjo knibždėti mintis apie tai...tik nieko nežinau. Galvoju pakalbėti apie tai su savo gydytoja, bet norėtųsi žinoti nors kažką, nuo ko pradėti Kiek supratau, jie reaguoja neigiamai? Bet vis dėlto pavyko įtikinti, jei važiuosite priduoti kraujo? Ką jie dabar sako?

Viskas gerai, atsiprasineti nereikia, nes paraset visa tiesa As esu tik uz gydyma ir tik uz kova, pati esu kovinga
Laikykites, mergaites, svarbiausia, kad nezlugtu viltis, o visokius "patarejus" meskim per borta

Ir dar visoms padekoti noriu, kurios nupasakojat, kaip jauciates, kokius simptomus jauciat. Tik cia pasiskaicius, susigraibius nuraminu ir teti, ir mama, sakau, taip turi buti, taip buna. Ir dabar kai pakilo temperatura nebepuolem i panika, atvirksciai, buvom issigande, kad vezys kur nors komplikavosi ir del to jam silpna O cia pakilusi temperatura-tai net lengviau atsikvepem, suprantam, kad chemijai "dekoti" turim.

Pas ligonius reikia kuo mažiau negatyvių lankytojų. Sesės palatos kaimynės būklė rimta, nevaikšto, praktiškai nekalbėjo. Atėjo aplankyti draugė ir sako "Asta, Tu GALI", o ji tarsi pro rūką "GALIU, GALIU, GALIU..." Palaikymas, tikėjimas, viltis be galo reikalinga, o ne įkalbinėjimai pasiduoti. Stiprybės visoms.

Šiandien eisiu pas Dr.Striogą. Jau vakar rašiau, kad mano daktarė informavo apie mano mintis skyriaus vedėją, sušaukė konsiuliumą ir priėmė sprendimą leisti. tad gavau nurodymus skubiai susisiekti su dr.Strioga, vat šiandien ir paskyrė laiką. Tikiuos, kad ims kraują, bet ar tik tyrimamas, ar jau visus 300ml tai nežinau. Žiūrėsim.

Ačiū. Sėkmės Jums šiandien Jei nesunku, parasykit, kaip sekėsi pas Dr. Striogą. O kaip Jūs jį suradot? Būtent pas jį reikia kreiptis dėl šio metodo?

Praeitoj temoj, kur visa mano įdėta info apie DLV yra jo kontaktai. Daugiau nežinau, kad kas nors kitas tuo užsiimtų. O dėl gydymo pirmiausia (arba tuo pačiu metu, nes tai buvo vienas paskui kitą sekantys skambučiai) kreipiausi pas savo chemikę ir jį.

Ačiū, reikės dar peržiūrėti praeitą temą. Gal ir man reikėtų pabandyt pasidomėt šitais dalykais

Pirmiausia aišku pakalbėkit su gydančiu gydytoju, bet tuo pačiu planuokitės vizitą pas Striogą.
Aš iš pradžių jam siunčiau išrašus iš ligoninės, bet šiuo gydymu pradėjau domėtis prieš gerus 1,5 metų, kai jau buvo pradėta chemoterapija. Pats Striogs liepė baigti chemija, transplantaciją , švitinimą ir tik tada pas jį atvažiuoti. Viskas užsitęsė. O dabar kadangi yra įtarimas dėl recidyvo, nori prieš pradedant chemiją susirinkti kraują.


Pradžiai ima tyrimams:ŽIV irt.t. ir pažiūrės arimuninė ir kraujas reaguoja, taip kaip reikia.


Strioga minėjo, kad Klaipėdoj dar yra , bet pavardės tikrai nežinau.