Įkraunama...
Įkraunama...

Super retriveriai

QUOTE(Gabe @ 2014 06 20, 11:42)
ir dėl displazijos stresuoju. Bedokumentė, tai negaliu pasakyt kaip tėvų sveikatos. Vis stebim kaip vaikšto, sėdi, bet ką ten matyt? bėga, kliūna, griūna, vėl lekia laiminga, atseit čia taip turėjo griūt.. sėdi lyg normaliai, bet kai judri, tai malasi ištisai - sekundę sėdi, žiūrėk jau ant klubo, tai jau guli, vėl bėga, jau žiūrėk gėles knist taikosi, pradedu šaukt - jau bėga vėl kažkur  doh.gif o pavargsta, plumt kur papuola ir miega

O jūs jau pirkdami apie displaziją susimastėt ir vistiek bedokumentį pirkot? Aš tai dūra parsinešiau iš kaimynų tą atiduotą šuniuką net nežinodama dorai koks čia šuo... paskui sužinojau kas tai yra veislė, o dar vėliau kas tai yra displazija.
dabartinį šunį be proto myliu, bet antrą kart nei už ką nesirinkčiau bedokumenčio šuns, kurio tėvai nebuvo tinkamai tirti.... širdis plyšta į savo ligoniuką žiūrint.
Atsakyti
QUOTE(Purkelis @ 2014 06 19, 06:16)
2 metai, bet ji man mazyte smile.gif


tai jusu dar tikrai mazyte,maniskei 6 metai- o ji man mazute mergyte ir viskas lotuliukas.gif

Gabe sveikinimai su nauju draugu 4u.gif del priemimo tai mes iki Albos turejom kate,deja ji neprieme jos ir,snypsdavo,stresavo.. teko rinktis ir atiduot unsure.gif
o del jorksyro nezinau,matyt bijo gabaritu speju,arba tiesiog irgi del savo teritorijos nepriima.. juk ten jo namai,o cia atsikrauste milzine su savo norais biggrin.gif pasitarkit su specialistais kas ismano tokius dalykus,kad gyvunams netektu stresuot. 4u.gif
Papildyta:
QUOTE(Gabe @ 2014 06 20, 09:42)

ir dėl displazijos stresuoju. Bedokumentė, tai negaliu pasakyt kaip tėvų sveikatos. Vis stebim kaip vaikšto, sėdi, bet ką ten matyt? bėga, kliūna, griūna, vėl lekia laiminga, atseit čia taip turėjo griūt..

o gali 2 menesiu suo turet jau displazija? nemanau unsure.gif gal tiesiog is to lebediskumo vaikisko griuvineja? ar griuvinejimai nenaturalus? g.gif
Atsakyti
QUOTE(Paradoksualė @ 2014 06 20, 12:05)
o gali 2 menesiu suo turet jau displazija? nemanau  unsure.gif gal tiesiog is to lebediskumo vaikisko griuvineja? ar griuvinejimai nenaturalus?  g.gif

displazija yra įgimta, tik ji tokiam amžiuj dar nepasireiškia. šuniukas gimsta toks pat kaip ir visi, tik vystantis vyksta visokios negerovės tam tikruose sąnariukuose. va man reikėjo 5 metų, kad suprasčiau, kad kažkas negerai, kitiem ir metų nesulaukus aišku pasidaro...
Atsakyti
dėl dokumentų - "dovanotam arkliui į dantis nežiūrima", neišmesiu gi jos lauk, kad be popierių.. kiekvienas gyvūnas turi savo istoriją. Nemanau, kad turint dokumentus labiau mylimas tampa arba bedokumentis - ligų maišas ax.gif

o dėl displazijos tai aš į ateitį stresuoju blush2.gif žinau, kad anksti dar, bet.. na, žiūrėsim, kelio atgal nebėra, tikiuosi viskas bus gerai. Kiek veterinarė visą iščiupinėjo, sakė kol kas priekaištų jokių neturi.

Jūs papildomai duodate be sauso pašaro ką nors?
Atsakyti
QUOTE(Gabe @ 2014 06 20, 13:12)
Jūs papildomai duodate be sauso pašaro ką nors?


Mes duodam kramtalų (ausų, vištos kojų, skrandukų ir pan.), kartais kokių grikių duodu vietoj sausiako, kartais ir žalios mėsos gauna.
Atsakyti
Na,kas liečia displaziją-jei rinksiuos kada kitą šunį,jei veislinį,tai būtinaižiųrėsiu,kad tos bjaurasties nebūtų kuo tolimesnėj kartoj,nes kas tai per brudas liga,tfu tfu tfu nuo tokios kuo toliau unsure.gif Dabar,kai smegenų šiuo klausimu jau daugiau,tai negaila būtų ir brangiau už šunį pamokėt,kad tik sveikus genus turėtų 4u.gif
Atsakyti
Gabe-labai svarbu ką jūs darot kai jorkas ir katė isterikuoja?
Atsakyti
ahoy,

mes atitolę buvom, bet vasara, vaikai atostogose, darbai nesibaigia, bet mums viskas gerai smile.gif
Juli, sveikinu
mes tą pačią dieną klaipėdoj mano brolį apženijom, mačiau ve.lt puslapy jūsų foto, mano brolis irgi tą pačią dieną santuokų rūmuose, tik jie iš ryto, nesulaukėm jūsų, būčiau tikrai pažinus

aš tai už dokumentinius šunis, nes ne dėl to, akd aš čia pasikėlus ar čia įsivaizdinu, o tiesiog dėl to, jog noriu žinoti, kažkaip užtikrinčiau, žinau, kad ir dokumentai tai nėra garantas į sveiką šunį, bet aš kartais kaip pasiklausau ar prisižiūriu kaip bilekaip sukergia o paskui trina makaronus, kad tik prakišt, kad neužsiliktų šuniukai unsure.gif
jei be pinigų norėčiau tai palaukčiau kol kokį fainuolį pasiklydėlį arba dovanojamą užtikčiau, jų būna labai nemažai, tai kartu ir gerą darbą padarai ir pjnigų neišleidi, arba ten minimaliai.

Man patinka mano veisėja, labai daug važinėja su šunim, per parodas vienur kitur ir į užsienius, matosi, kad šunys ten didelę dalį gyvenimo užima, net jeigu kartais ir su jų teorijomis auginimo šunų nesutampa, aš džiaugiuosi, kad pas juos pirkau šunį, savo nusipirkau biggrin.gif

a jum nebūna, kad tas šuo žiūri kartais ir toks vaizdas, kad jis sako:"noriu būti tau pats geriausias, betką padarysiu" ir tos akys, nu arba aš prisisvaigus, bet apsikabinu aš tą šunį, atsitraukiu, žiūriu toliau, nemeluosiu, nu tikrai šuo mąsto, kad kuo labiau įtikt, kad kuo geresniu klusnesniu būt. Vaikšto iš pąskos, slampinėja, žiūri, seklys morka, nepaleidžia manęs iš akių

user posted image

user posted image

user posted image
Atsakyti
QUOTE(meduolia @ 2014 06 21, 21:56)
ahoy,

Juli, sveikinu
mes tą pačią dieną klaipėdoj mano brolį apženijom, mačiau ve.lt puslapy jūsų foto, mano brolis irgi tą pačią dieną santuokų rūmuose, tik jie iš ryto, nesulaukėm jūsų, būčiau tikrai pažinus

Ačiū smile.gif
O dėl žvilgsnio ir noro įtikti man ir taip dažnai atrodo.... Ypač, kai jis kažko nori, nu atrodo iš kailio išsinertų, kad tik įtikti.... Aplamai jo toks meilus man žvilgsnis atrodo, kad kaskart pažiūrėjus prieinu apkabinti ir į kaktą pabučiuoti blush2.gif
Atsakyti
QUOTE(Tutikutė @ 2014 06 18, 21:16)
Eiryn, o jums daznai tie priepoliai budavo? mums veterinare sake, kad gali ir isvis tik vienas priepolis buti per gyvenima, o gali pradeti kartotis daznai, tai ziuresim kaip bus, bet apie migdyma, tai net kalbos negali buti schmoll.gif  cia vaiku suo ir nezinau kas jam turetu darytis, kad migdyt pasiryztume, nebent priepoliai kasdien ir ne ne po karta unsure.gif
Be to mes aisku tikimes geriausio, kad jis musu "myzniukas" tiesiog kazko issigando, nes tas begimas pries priepoli, lyg nuo kazko begtu unsure.gif



Pradžioj buvo taip, kartą priepuolis, irgi sakė gali nesikartoti o gali ir pasikartoti, žodžiu stebėjimas ir t.t., vėliau pasikartojo po poros mėnesių, tada sėdo ant vaistukų, pavartojom irgi sako dabar bandysim nutraukinėt yra tikimybės kad nereiks vartoti jų daugiau ir priepuoliai nesikartos, kita medalio pusė jeigu priepuoliai pasikartos reikės vartoti vaistus kasdien. Nutraukus po poros savaičių vėl priepuoliai, po to likom draugaut su vaistais jau ilgesnį laiką, tada vėl sako pabandykim nutraukinėt gal nebereiks, nutraukinėjom, vėl priepuoliai, liko aišku kad su vaistais gyvensim visą likusį gyvenimą. Aplamai aplink nebuvo gyvenančių su epilepsija ilgai, visi kalbėjo apie mėnesius, gal maximum metus ar du, o gyvenom tikrai ilgai Argai šią vasarą turėjo sueiti 6 metai. Pradžioj būdavo kartą dienoj tam tikrą dozę phenoberbitalio. Paskutiniu laiku jau reikėjo 4 kartus dienoj tikrai didelę dozę nuo kurios ji būdavo apsvaigus beveik visą laiką... O priepuolių istorija tokia ilga kad turbūt visų prisiminti net neįmanoma, jų buvo tikrai daug, du kartus jai buvo tiek ir tokie stiprūs priepuoliai kad visiškai prarado atmintį iki mažo šuniuko ir vėl iš naujo viskas, kartą priepuoliai kartojosi dvi paras lygiai lygiai kas tris valandas, žiūrėdavom į laikrodį, prieidavom ir pasiruošdavom dar vienam nes tuoj tuoj bus, nieko kito padaryti nebuvo kaip reikėjo kad phenoberbitalio susikauptų tam tikras kiekis organizme, o yra tam tikros maksimalios dozės kokias per parą galima duoti, taigi nieko kito neliko kaip tik laukti, padėti atsigauti po kiekvieno priepuolio. Buvo tokių kartų kai buvo agresyvi po priepuolių, puldavo, kasdavo Aurimui. Buvo priepuolių kurie ištikdavo automobilyje iš niekur nieko bevažiuojant, tų priepuolių buvo daug ir kaskart vis tekdavo kažkiek didinti vaistų dozes kad priepuolius bent kiek kontroliuoti. Dabar į galą jau buvo toks atvejis kai priepuoliai buvo tik du su maždaug 6 valandų tarpu, bet tokie stiprūs kad po jų jį negalėjo išsišlapinti ir išsituštinti, antroj paroj užsimigdėm, kateterizavom, išspaudėm viską kad nesipūstų, kad nesprogtų, galvojom gal padės na gal, po to vėl parą nieko nedarė, antroj paroj jau buvom pasiruošę vežti migdyti bet pakalbėjom, šoko iš mašinos ir viską padarė. Nepaminėjau to kad visą tą laiką jinai kaukė ir cypė, paguldydavom ją per jėgą ir staigiai ant šono nes raumenys buvo tiek įsitempę jog negalėdavo atsigulti, toks buvo priepuolio palikimas, bet praėjo ir praėjo, vėl kurį laiką gyvenom lyg jau ir ramiai bet žinodami kad vartojam didžiausią galimą dozę ir 4 kartus dienoj ir jeigu vėl kartosis... O paskutiniu metu ji pasidarė agresyvoka, toks jausmas kad jai skaudėjo, tik neaišku ką. Priepuolius mes nujausdavom, per tiek metų jau sugebėdavom pastebėti menkiausius elgesio pasikeitimus, dažniausiai priepuoliai būdavo pilnaties metu, taigi prieš kiekvieną pilnatį irgi atitinkamai reaguodavom. Taigi nerimas jos jautėsi jau kurį laiką, pakitęs elgesys, kol galiausiai vieną vėlų vakarą viskas prasidėjo, vėl preipuoliai, stiprūs ir gausūs, vienas, kitas trečias, iki ryto atrodė taip toli, o jie vis kartojosi, ryte dar vienas, šuo kankinasi, 7 valandą ryte jau skambinau veterinarei su klausimu ką daryti... Dėja ką daryti jau nebeliko... Baisiau ir būti negali kai turi vežti savo mylimą augintinį į paskutinę kelionę, bet ji po priepuolių buvo nebe ta, matėsi kad nebeliko Argos nežinia kur giliai pasamonėje ji dar buvo ar nebuvo, bet net akys buvo kitokios, žvilgsnis kitas, ten jau jos nebebuvo. Tikrai nebuvo bet širdžiai neįsakysi nemylėk čia ne ji. Žodžiu buvo baisu visomis prasmėmis, verkiu iki šiol ir dabar irgi. Bet kankinti jos ilgiau jau nebebuvo galima. Nereikėjo jos kankinti tiek ilgai aplamai. Visi priepuoliai palieka vienokius ar kitokius reiškinius smegenyse... Tiesa buvod ar toks kartas kai irgi buvo be galo daug priepuolių jau niekas nebepadėjo, irgi galvojom viskas paskutinioji artėja bet galiausiai suradom tokius straipsnius apie maitinimą, sudėjom viską į krūvą ir suvokėm kad Arga turi būti maitinama tik raw, nes jokių grudinių kulturų jai negalima. Tada aš buvau nėščia ir mane baisiai pykino nuo betkokių mėsų ir jas maitinau sauseku. Milkai aplamai nuo mėsos nešdavosi ausys ir prasidėdavo ausų uždegimai o Argai pasirodė jog negalima maitinti sauseku tik mėsa, taip ir maitinom abi atskirai, tarp kitko net ir geras tikrai geras sausekas kuriame ale nebuvo grudų buvo blogis Argai. Taip kad siūlau iškart pasidomėti tuo, kažkur yra tema apie epilepsiją ten ir mūsų pasisakymų šiek tiek būdavo iš anksčiau, ir ten kykutė yra įdėjusi tą straipsnį apie epileptiko šuns maitinimą, susiraskit. Tiesa dar toks dalykas esam darę n visokių tyrimų, visi tyrimai be pakitimų, nesvarbu ar daryti prieš priepuolį ar iškart po jo ar tada kai priepuolių nebūdavo. Mes gydėmės vetviloje kaune, kykutė (veterinarė Kristina) mūsų veterinarė ir ji turi tikrai didelę patirtį epilepsijoje ir susidūrusi su tokiu atveju kaip mūsų ir ne tik, pabandykit pasikreipti į ją. Iš esmės net sunku viską papasakoti visko buvo labai daug, jeigu nori dar plačiau ar daugiau, rašyk man až, susiskambinsim ir papasakosiu ką norėsi žinot 4u.gif
Papildyta:
Va radau tą temą http://www.supermama...?...959398&st=0
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Eiryn: 23 birželio 2014 - 10:17
užjaučiu Eiryn...
Atsakyti
QUOTE(Gorada @ 2014 06 23, 12:58)
užjaučiu Eiryn...


Visada mylėjau ir visada mylėsiu, jas abi verysad.gif Bet gyvenimas eina ir dabar... džiaugiuosi Toruku wub.gif
Atsakyti