Alimentai - 5

4xmama-jus, kiek pamenu ne teisininke . Jus pati ir klaidinates. Straipsni reikia skaityti sistemiskai. Pirma dalis ir sako, ar graziuoju nutare, pas ka vaikas gyvens.
Klause nare-ar vaikas gali buti "padalinamas"'- reiskia jau gincas yra ir tai spres teismas, klausia ar buna "dalinamas". Sutartyje privaloma nurodyti , su kuo vaikas gyvens. Taipogi ja tvirtins teismas. Mano "ciupineti" du konkretus atvejai-vienas-sutartis, kurios teismas netvirtino, kitas-ginco sprendimas, kur buvo paskirta pas viena is tevu. Ciupineti-reiskia visa procesa maciau/skaiciau/rasiau/zinau/konsultavau. Kiek teke skaityti praktikos-irgi nebuvo tokiu atveju. Abiem kartais teismas grinde teisetais vaiko interesais.

Realesne, paskutiniame poste prieštaravau Jums, kad tai niekaip neįmanoma įteisinti.

Civiliniame kodekse nėra tokio draudimo, kad vaikas negali gyventi pas abu tėvus.
CK 3.169 str. 1d., taip pat nenurodyta, kad tėvai turi sutarti su kuriuo iš tėvų gyvens vaikas.

Sakot sistemiškai vienam. Na, ir logiškai žmogus turi tik vieną deklaruotą gyvenamąją vietą.
Sakot ginčo atveju- teismas nustatytų su vienu. Mes nežinome aplinkybių Fabianos aplinkybių. Ir nesigilinim. Teoriškai pasvarstom. Gal žmonės vienam bute gyvena kambarius pasidalinę (arba mano pavyzdžiu vienam name gyveno).
Norit pasakyti- teismas į šitai neatsižvelgtų? Adresas vienas, vaikas tiek su mama, tiek su tėvu gyvena. Todėl tokia kategoriška nebūčiau.

Ir jei tokios teismų prakitkos nėra, nereiškia, kad jos nebus. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi lygias teisės ir lygias pareigas savo vaikams. CK 3.169 str. 1d.- draudimo nėra. Tai principingai einant iki LAT, manyčiau turėtume ir tą praktiką, kurios Jūs pasigendante.

Teismas pirmiausia siekia taikiai spręsti visas situacijas. Tvirtinant sutartį abiems tėvams sutarus, protingom aplinkybėm tikrai patvirtintų. Na, sakykim teismas irgi žiūrėtų sistemiškai - kad tik vienam tėvui priskirti vaiką. Taigi galima sutartimi numatyti- deklaruot vaiko gyv. vietą pas vieną, bendravimo tvarką nustatyti, kad pas vieną gyvens dvi savaites ir pas kitą dvi savaites ir atitinkamai dėl išlaikymo. Ar čia nebūtų tas pats padalinimas?

Taip nesu teisininkė, bet pati save atstovauju 12 byloj. Tai jau šiokią tokią patirtį turiu. Ir žinau, kad kartais galima pasiekti norimų sprendimų lanksčiai. Kaip sakant jei ne per duris, tai per langą įlipti. Įdomu ir tai, kad skirtingi advokatai- skirtingai pataria. O kartais nei vienu advokatu nesivadovaujant ir rašant-prašant pagal save, priimamas sprendimas neturintis praktikos.

Saziningai -NETIKIU, zinant gerai teismu ir VTAT politika vaiku klausimu. Gi VTAT ne i kalbas nesileidzia, jei vaikas "ne jo" -t.y. pagal priskirta teritorija.
Be to- gyvenamosios vietos deklaravimo istatymas. As i ji nesu isigilinus, bet mano kukliomis ziniomis jis leidzia viena deklaruota vieta.
Siaip netgi galeciaus lazintis-kas teismai jokios instancijos to nepadarytu.
Jusu pamineti atvejai kai gyvena padalintame bute-neatitinka aptartos situacijos, taciau ir tokiu atveju gyvenama vieta nustatytu su vienu, o islaikyma-is kito.
P.s. su advokatais neturiu nieko bendo.

VTAT į kalbas nesileidžia? leidžiasi ir politika būna įvairi. Kaip ir teismų sprendimai.

Taip. Viena karta puse dienos tampesi tarpusavyje-kieno vaikas, kam reaguoti -nes vaikas nedeklaruotas.

Butu idomu pamatyti nors viena teismo sprendima aktualu aptariamai temai ;)

1. Deklaruota vieta gali būti tik viena. Tą rašiau aš ir jūs.
2. Jūs sakot, nėra teismų praktikos, kad vaiką padalintų po lygiai abiems tėvams. Aš sakau, kad jei nėra- tai gali būti suformuota, jei kas nors eis iki LAT (pvz. atvejais gyvena vienam bute, name ir pan.). Juolab kitose šalyse tai yra daroma, ir pas mus buvo keltas šis padalinimo klausimas 2012m.
3. Jūs žiūrit į tą padalinimą tiesmukai- niekaip jokiu būdu negalima. Aš žiūriu lanksčiai ir rašiau, kad gali būti deklaruota vieta nustatyta su vienu, o bendravimas po dvi savaites paeiliui. Klausiau ir neatsakėt- ar tai nebūtų padalinimas? Praktiškai taip. Jei vieta (vienas butas, vienas namas)- toks bendravimas laisvai būtų nustatytas net ir ginčo teisena. Jei vietos tarkime dideliu atstumu skiriasi- ginčo teisena neaišku kaip išsispręstų, bet jei tėvai teiktų susitarimo sutartį- tokia patvirtinta būtų. Todėl, kad teismas pirmiausia nori taikai išspręsti situacijas.
4. Kodėl tėvai galėtų norėti padalinimo? emociniai dalykai ir išlaikymas. Vėlgi, jūs rašote net ir aptartoje situacijoje, deklaruota vieta būtų nustatoma su vienu- o išlaikymas iš kito. Aš apie išlaikymą rašiau, kad "atitinkamai". Atitinkamai- tai reiškia kaip tėvai sutars. Gal sutars abu skirti po lygią sumą vaikui kas mėnesiui, gal sutars skirtumą damokėti daugiau uždirbantis, gal sutars išvis tuo metu kai vaikas gyvena su kuriuo tėvu tas ir išlaiko ir pan. Ir tik nepradėkite aiškinti, kad išlaikymas būtinai iš kito turi būti nustatytas. Visada atsižvelgiama į aplinkybes, tėvų pozicijas ir išlaikymas priteisiamas, kai kitas tėvas vengia išlaikyti vaiką.
5. Mano paskutinis postas buvo apie tai, kad tiek VTAT pozicijos, tiek teismų sprendimai būna įvairūs, nes atsižvelgia į aplinkybes. O jei ir būtų identiškos aplinkybės, niekas negarantuoja koks bus galutinis teismo sprendimas. Todėl advokatai niekada ir neduoda jokių garantijų kaip pasibaigs byla.
Pvz. Ginčo teisenos byloj, dalyvauta ir VTAT, tėvas vengia išlaikyti vaikus. Teismo nutartis priimta, kad mama atsisako išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo.
Dar kitas pvz. Tėvas neuždirba nei minimumo, turi du naujus vaikus. Teismo sprendimas: seniems dviems vaikams priteistas periodinis išlaikymas dvigubai tiek kiek tėvo mėn. alga.
6. Dėl VTAT reagavimo. Tarkim pvz. mama gyvena kokiam Skuode, vaikai deklaruoti Skuode ar nedeklaruoti niekur, vyras pasiėmęs vaikus į Lazdijus ir ten juos skriaudžia. Arba vaikų pasidalinimas vyksta, na kokia norint situacija. Ir VTAT sėdi ir galvoja, kuriai VTAT Skuodo ar Lazdijų tas vaikas priklauso, kam reaguoti? Reaguoti turėtų tas, kurio apylinkėj tuo metu yra vaikas. Apie ten dirbančių specialisčių (ne visų) kompetencijas gal nesigilinkim- liūdna pasidaro man.

del 3p. Jus ziurit zmoniskai ir lanksciai-as tiesmukai, nes teisiskai.

Del to kai gyvena vienam padalintam bute-ne apie tai daina, bet vistiek mano manymu butu priteista gyvenamoji su 1 is tevu, is kito islaikymas.

Labai butu idomu pamatyti teismo sprendima-imeskit koki bylos nr., kur mama atsisako islaikymo, o teismas patvirtina.
Mano praktikoj tokie atvejai pasitaike tik tada, kai islaikymas iskaitomas paliekamu turtu (pvz puse buto). Nes istatymas leidzia islaikyma skirti tiek turtu, tiek ismoka.

Bendravimo tvarkos nustatymas ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymas nera tapatus dalykai. Net ir nustacius bendravimo tvarka su vienu 2 sav, su kitu 2sav, butu nustatoma gyvenamoji vieta su vienu is tevu. Teisine prasme tai nebutu vaiko "padalinimas" abiems tevams.
Jei padalinimo noretu abu tevai? Nezinau, gal, bet manau tai priestarautu vaiko interesams.

Su tuo, su kuriuo nustatoma gyvenamoji vieta, islaikymo vaikui suma teismo sprendimu nenustatoma. Siuo metu teismu praktikoje, net jei nenori islaikymo, teismas gindamas vaiko interesa, ji nustato. Jei kokiam mazesniam teisme jis nebuvo nustatytas (lb noreciau pamatyti toki sprendima), tai nereiskia, kad nepriestarauja suformuotai teismu praktikai. Daznai pateke i LAT, priesstaraujantys suformuotai teismu praktikai yra kardinaliai keiciami.

Ir dar. Teismas priteisia islaikyma ne todel, kad vengia islaikyti. Uz vengima yra numatyta baudziamoji atsakomybe, kuri sunkiai praktiskai veikia.

VTAT yra prasciausiai man zinoma institucija, praktiskai beveik nefunkcionuojanti, ir rasinejanti popieriukus

Dėl išlaikymo- teismas priteisia ne automatiškai, o pagal prašymą- jei nemoka arba moka, bet nori įteisinti. Ir jei bus kreiptąsi tik del gyv. vietos nustatymo- teismas ir nagrinės tose ribose, o ne pradės dar keisti ieškinio dalyką ir pats priteis išlaikymą, nes taip reikia.
Jei ginčo dėl išlaikymo nekyla- tokių klausimų niekas ir nenagrinėja. Ir čia nesvarbu didelio ar mažo miesto teismo.
3.196 straipsnis. Išlaikymo forma ir dydis
1. Teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus.
Dėl vengimo išlaikyti priteistą išlaikymą yra BK 164 str. Kaip tik dbr šituo užsiimu, galėsiu pasidalint patirtimi.

Jei abu tėvai sutars dėl bendravimo po dvi savaites, o deklaruota vieta bus pas vieną, tai nereiškia, kad turi būti priteistas išlaikymas iš kito. Netgi nenustatant bendravimo tvarkos per pusę laiko, dėl išaikymo galima tartis kaip tik norit. Iš vieno priteisiama, kai jis nepadeda išlaikyti- tenka visa našta mamai. Ir tai teisme pirmiausiai, nustatomi bendri vaiko poreikiai, tėvų pajamos ir tik tada praporcingai pagal tėvų galimybes nustatomas kokia bus kiekvieno tėvo išlaikymo dalis.
Teismo nutartis:
http://liteko.teisma...89-c7344324e6f2

Mėgstat ginčytis Taip, teisiškai tai nesivadins padalinimas, bet praktiškai tai bus padalinimas. Ir dar kartą, jei nėra tokio atvejo teisiško padalijimo, tai reiškia tik vieną- niekas dar iki galo nėjo, kad būtų toks sprendimas.
Iki LAT nuėję teismo sprendimai arba keičiami pagal suformuotą praktiką, arba formuojama nauja praktika. Sakyčiau daugiau antras atvejis, nes į LAT bylos patenka tik galima sakyti išskirtinės.
Ir gal jau jūs daugiau tos praktikos žinodama pasakykite, kiek bylų dėl vaiko padalinimo yra pasisakęs LAT ar kiti teismai? Todėl ir negalima sakyti, kad suformuota praktika šiuo padalinimo atveju. Pagal bendražmogiškus, visuomenei priimtinus principus, kad geriausias variantas vaikui gyventi su vienu tėvu, todėl ir praktikos tokios nėra, nes tokių bylų turbūt vienetai. Ateina tėveliai pas teisininkus, o tie sako ne negalima- tai tuo ir pasibaigia padalijimas.
Beje, dėl vaiko padalinimo aš pritarčiau tik mūsų aptartais atvejais, o dėl to, kad tampyti vaiką per pusę miesto ar Lietuvos, sakyčiau neprotinga.

Jusu pateiktoj nutarty tevas isipareigoja teikti islaikyma vaikams geranoriskai tai ir esminis dalykas, del ko sutartis taikos patvirtinta.
As kalbu apie santuokos nutraukimo pasekmiu sutarti, kuria tvirtinant privalu nurodyti, aptarti islaikyma vaikams. Sakykim, jis cia aptartas. Mano nuomone, priesingai formuojamai praktikai.


LAT kartais savo iniciatyva perziuri tam tikros rusies pirmos instancijos bylas.

Taip, megstu bet tik argumentuotai.

taip ir galvojau, kad pasakysit.
Kadangi tai asmeniška situacija- parašiau į až.


Apie LAT savarankiškai peržiūrimas bylas girdžiu pirmą kartą. Kokiu tikslu jie tai daro, jei niekas dėl bylos nesikreipia į LAT? Kur galima būtų paskaityti apie tai?

Atrasiau . Jie tiesiog daro apzvalga. Siu metu apzvalgoj sitas kl neapzvelgtas

Nemoku per tel. Ikelt.

https://www.google.l...9MXqZM03-580REw

Bet cia TIK LAT nagrinetu. Esu tikra, kad skaicius ir apylinkes teismu.

LAT kasmėnesinės savo bylų apžvalgos yra informacinis leidinys teisininkams. Bet pirmos instancijos bylų savo iniciatyva LAT nenagrinėja- neperžiūri
Pirmos instancijos teismai rašo tik ataskaitas kiek, kokių bylų išnagrinėjo, neišnagrinėjo, bet savo sprendimų nedemonstruoja, neapžvelgia taip kaip LAT.