As vazinejau gana daug visuomeniniu. Iki 6 menesio i paskaitas ir egzaminus, bet tik po dvi dienas per savaite, is ju viena diena anksti ryte kartu su visu dirbanciuju srautu - tada buvo sunkiausia, nes buvo ziema, pavasaris, pilvo nesimate, be to su striukem paltais visi buvom,tai nieks ir nesiulydavo atsisesti, tvanku, bloga darydavosi. Bet isgyvenau. Vasara, rudeni vaziuodavau nebe piko metu, tai ramiau budavo, pilvas jau matesi. Galiu tik kelis kartus minet, kai nieks nepasiule atsisest. Siaip beveik visada uzleisdavo. Daugiausia moterys. Buvo karta net tokia bobule pati vos pastovinti, tai as jau garsiai sakiau, kad man cia tik kelios stoteles, aciu nereikia, o salia manes stovinti moteriske piktai pareiske, kad jei jau siulo, tai ko cia maivausi ir nesedu

nu zodziu

Kita karta tai moteriske mane vos ne pati ir pasodino, nors man tikrai vos kelios stoteles, o ji mane primigtynai pasodino
Bet siaip gana baisu visuomeniniu vazinet, pilva vos ne apsikabinus budavau, atsirasdavo kas nelabai mato, be to nevisada ir pamatysi, buna ir nepastabiu zmoniu

baisu buvo, kad neuzkliudytu.
Manau, kad situacija vaziuojant visuomeniniu su vaiku yra prastesne nei

Kazkaip man rodos i

daugiau demesio atkreipia, o jau kai su vaiku kas ilipa, tai nelabai ir reaguoja