musu mazasis labai sunkiai pradejo eiti i darzeli...visus metus leidau tik iki pietu (nuo 9.30 iki 11.30). tenai nieko nevalge ir negere. psichologe liepe nenukabinti nosies, tureti kantrybes ir bandyti toliau. praejus vasarai (namuose), viskas visiskai pasikeite -pasiliko visai dienai be jokiu asaru.
QUOTE(Levander @ 2009 07 14, 15:21)
mes pradejom leisti lygiai suejus 3 metukams, kazkaip neleidau anksciau, nes manau kad vaikas tikrai dar nera psichologiskai pasiruoses atsiskirti nuo mamos visai dienai, nors mano vyresnelis buvo kitoks - jis pats labai norejo eiti i darziuka ir ji isvedziau jau nuo 2.5, aisku buvo tik iki pietu ir problemu nebuvo, bet jis nebuvo tiek prisirises prie manes, jis pasilkdavo ir pas mociute ir su teciu - Milda ne
QUOTE(Kriiste @ 2009 07 12, 23:38)
Ttie du tik pasiziuri vienas i kita ir vel rekia "noni mama" - niekur neina is tos vietos kur buvo palikti, neskaitant kad nevalgo, nezaidzia, aukletoja skambino mamai - kad pirmai dienai gana - ta atreze - jusu toks darbas, o as dirbu ir pasiimt negaliu - tipo tvarkykites kaip norit -
o man sirdis plystu, mesciau viska, visu darbus nezinau..paimciau neapmokamu..neteisiu tokiu mamu,tiesiog ju nesuprantu...
Maniskis eis i darza nuo rugsejo pirmos, jam bus 3.3-visas dickis jau..tai pastoviai nerimstu, vis galvoju kaip, kas,svarbiausia kad aukletoja supratinga butu nes mano mazius prie judriu, aktyviu...del vaiku nepergyvenu, nes mano mazius tarp vaiku kaip zuvyte vandenyje
jam kad ir astuonmeti uzkalbinti ne problema...tik va nesupranta kodel tas astuonmetis i ji nulis emociju 
vaikas visada labai norejo eiti i darzeli, tiesiog lauke tos dienos, nes jam truko vaiku su kuriais galetu zaisti. O as ,kaip mama ,tos dienos laukiau su nerimu, nes darzeli pradejom lankyti ne LT. Buvo nerimas del kalbos barjero, kad vaikas tiesiog nesusikalbes.Bet nuo pat pirmos dienos vaikas dziaugiasi, kad eina i darzeli ir jeigu ateinu jo pasiimti anksciau, visada sako, kad kita diena taip anksti neatvaziuociau 
QUOTE(Tavo_Mano @ 2009 07 17, 01:34)
Maniskis eis i darza nuo rugsejo pirmos, jam bus 3.3-visas dickis jau..tai pastoviai nerimstu, vis galvoju kaip, kas,svarbiausia kad aukletoja supratinga butu nes mano mazius prie judriu, aktyviu...del vaiku nepergyvenu, nes mano mazius tarp vaiku kaip zuvyte vandenyje jam kad ir astuonmeti uzkalbinti ne problema...tik va nesupranta kodel tas astuonmetis i ji nulis emociju
jam kad ir astuonmeti uzkalbinti ne problema...tik va nesupranta kodel tas astuonmetis i ji nulis emociju vaikai daznai darzely buna kitokie nei namie - kazkokie labiau sukalbami ir klausantys - mat ten yra taisykles ir ju laikosi visi, ten lengviau isbut "geriems" (manau beveik visi vaikai yra geri ir ju nelausymai - tai musu nusileidimas netinkamu metu netinkamam poelgiui, daznai jie mus patys isaukleja kaip nori - zodziu auklejimo klaidos, bet is dideles meiles
)
man didžiausias nerimas buvo, ar sveiką maistą gauna, ar nebus grupėj sergančių, ar mokės apsigint. 
QUOTE(-simona- @ 2009 07 22, 23:38)
man didžiausias nerimas buvo, ar sveiką maistą gauna, ar nebus grupėj sergančių, ar mokės apsigint.
Darželyje ne tik apsigint išmoksta... Ten tenka paragauti įvairių "pamokų". Daug kas priklauso nuo grupės auklėtojų ir jų bendravimo su vaikais, jų dėmesio jiems. bet ir neprilakstysi prie kiekvieno vaiko, kai jų grupėje 20...
Visada reikia tikėtis geriausio.
O aš nebetikiu daržais. Nepykit,kad taip išsilieju ir galbūt sustiprinu jūsų nerimą. Aš dukart bandžiau save apgaut,įteigt,kad viskas bus gerai. Su vaiku kalbėjau. Abu kartus žiauriai nusivyliau. Mūsų darželiai netikę,sistema netinkama,pagalbos mamai ir vaikui jokios. Kapstykis kaip išmanai. Nebent pakliūtum pas gerą auklėtoją(kurių vienetai) arba turi pažįstamą. Žinoma jūs galvokit,kad aš netikusi mama ir mano vaikas kaprizingas bei išlepintas.
Jūsų vaikai protingi,mamos superinės. Pasiruošit,nusiteiksit ir jums pasiseks
Viltis juk miršta paskutinė
Jūsų vaikai protingi,mamos superinės. Pasiruošit,nusiteiksit ir jums pasiseks
Viltis juk miršta paskutinė
Nerimą dėl darželio teko patirti ir mums Pradžioje nerimas buvo vienoks, labiausiai nerimavome dėl adaptacijos, kaip prisitaikys, ar norės lankyti, kaip bendraus su bendraamžiais, ar valgys, miegos ir t.t. Vėliau sekė nerimas dėl ligų.
Kai pradėjome leisti nuo 2 metukų, tai nepavyko niekaip priprasti prie darželio
Nors gal ir mums, tėvams, pritrūko kantrybės, pagailo kas ryt verkiančio vaiko...Nuo 3 metukų išleidus į darželį - viskas ibuvo šiek tiek kitaip, nerimavau mažiau - žinojau, kad turėsiu dirbti, o kitos išeities nebuvo, kaip neleisti į darželį...Rytai su ašaromis buvo pirmąjį mėnesį...Kantrybės ir ištvermės nepritrūkome, o be to ir auklytės labai geros, kurios padėjo vaikui adaptuotis, priprasti...Po mėnesio, jau laukdavau po pusvalandį, nes iš darželio nenorėdavo eiti namo.
Kiekvieną dieną vesdavau dukrytę su nerimu dėl ligų, jei tik sužinodavau, kad yra grupėje kosinčių, sloguojančių vaikų - nerimaudavau, kad jau reikia nusiteikti, kad gali ir maniškė susirgti...Taip tęsėsi visus metus...O pasveikus, vėl - apie tą patį sukdavosi mintys...Juk sunku atšaukti suplanuotus darbus, pasakyti vėl darbdaviui, kad vaikas serga...teko kelis kartus vešti pas tėvus, nes darbai nelaukia...
Nerimas dėl valgymo pas mus buvo mažiausias, nes žinojau, jei bus alkana, tikrai valgys, o auklytėms pasakiau, kad jei nevalgys, tegu ir nekiša...norės - pavalgys...Pradžioje sunkiai adaptavosi prie darželio maisto, bet laikui bėgant - pradėjo valgyti...
Pradžioje nerimas buvo vienoks, labiausiai nerimavome dėl adaptacijos, kaip prisitaikys, ar norės lankyti, kaip bendraus su bendraamžiais, ar valgys, miegos ir t.t. Vėliau sekė nerimas dėl ligų. Kai pradėjome leisti nuo 2 metukų, tai nepavyko niekaip priprasti prie darželio
Nors gal ir mums, tėvams, pritrūko kantrybės, pagailo kas ryt verkiančio vaiko...Nuo 3 metukų išleidus į darželį - viskas ibuvo šiek tiek kitaip, nerimavau mažiau - žinojau, kad turėsiu dirbti, o kitos išeities nebuvo, kaip neleisti į darželį...Rytai su ašaromis buvo pirmąjį mėnesį...Kantrybės ir ištvermės nepritrūkome, o be to ir auklytės labai geros, kurios padėjo vaikui adaptuotis, priprasti...Po mėnesio, jau laukdavau po pusvalandį, nes iš darželio nenorėdavo eiti namo.Kiekvieną dieną vesdavau dukrytę su nerimu dėl ligų, jei tik sužinodavau, kad yra grupėje kosinčių, sloguojančių vaikų - nerimaudavau, kad jau reikia nusiteikti, kad gali ir maniškė susirgti...Taip tęsėsi visus metus...O pasveikus, vėl - apie tą patį sukdavosi mintys...Juk sunku atšaukti suplanuotus darbus, pasakyti vėl darbdaviui, kad vaikas serga...teko kelis kartus vešti pas tėvus, nes darbai nelaukia...
Nerimas dėl valgymo pas mus buvo mažiausias, nes žinojau, jei bus alkana, tikrai valgys, o auklytėms pasakiau, kad jei nevalgys, tegu ir nekiša...norės - pavalgys...Pradžioje sunkiai adaptavosi prie darželio maisto, bet laikui bėgant - pradėjo valgyti...
Nerimas dabar jau ir pas mus yra... darzelis laukia nuo rugsejo as su savo panele pradejau kalbeti ta tema, tai jai kol kas patinka ta mintis, kad vaziuos kur yra vaiku. Pradejau pasakoti, kad as ryte ja atvesiu, o po pietu pasiimsiu, kad ji zais, valgys, eis i lauka su vaikuciais. Turbut ir save raminu jai viska pasakodama. Tikiuosi, kad viskas bus gerai 
as su savo panele pradejau kalbeti ta tema, tai jai kol kas patinka ta mintis, kad vaziuos kur yra vaiku. Pradejau pasakoti, kad as ryte ja atvesiu, o po pietu pasiimsiu, kad ji zais, valgys, eis i lauka su vaikuciais. Turbut ir save raminu jai viska pasakodama. Tikiuosi, kad viskas bus gerai
QUOTE(ingutera @ 2009 07 26, 15:26)
Nerimas dabar jau ir pas mus yra... darzelis laukia nuo rugsejo as su savo panele pradejau kalbeti ta tema, tai jai kol kas patinka ta mintis, kad vaziuos kur yra vaiku. Pradejau pasakoti, kad as ryte ja atvesiu, o po pietu pasiimsiu, kad ji zais, valgys, eis i lauka su vaikuciais. Turbut ir save raminu jai viska pasakodama. Tikiuosi, kad viskas bus gerai
as su savo panele pradejau kalbeti ta tema, tai jai kol kas patinka ta mintis, kad vaziuos kur yra vaiku. Pradejau pasakoti, kad as ryte ja atvesiu, o po pietu pasiimsiu, kad ji zais, valgys, eis i lauka su vaikuciais. Turbut ir save raminu jai viska pasakodama. Tikiuosi, kad viskas bus gerai Na svarbiausia, kad neidelizuotumete per daug darželio, t.y. kad bus puiku, smagu ir t.t.
Vaikas susikurs vaizdą, o jei tas vaizdas pasirodys kitoks
