QUOTE(Leksa @ 2016 01 16, 12:51)
na, as tai nieko cia antgamtisko neizvelgiu. Gyvunai jacia, bet ne kazkokiu stebuklingu jausmu. Kad ir ziurkes jaucia, kad laivas skiles. O gal tas jausmas butent per ju jautrias ******, jautria klausa? Zmones seniai jau prarade daugeli sugebejimu, kurie vis dar like pas gyvunus. Zemes drebejimas velgi. Gyvunai geriau jauciazeme, jos signalus, grasusu, kuriu musu ausiai neisgirst. Bet tai ne nuojauta, kazkoks mistiskas jausmas. Tai vis dar neprarasti sugebejimai.
Tai visa ir esmė, kad dalis žmonių jaučia tą patį. Pasąmoningas balsas sulaiko ar liepia kaip tik greičiau nešdintis, žiūrint kur ir koks įvykis. Arba tiesiog įvyksta kažkokios nesėkmės, kad kažkur nespėtumei. O po to pasirodo, kad tai buvo sėkmių sėkmė, nes nežuvai. Ar dar kas nors.
Čia jau nei uoslė, nei rega. Gyvūnai juk irgi jaučia jausmus, žmonių mintis, žmonių jausmus, ne tik savo. Šuo ar katė tai žino kada žmonės džiugūs, kada jiems kažkokia netektis. Taip pat pvz., šuo, kuris imlus, gyvena su žmonėmis, jis žinos kada tu paimsi rankšluostį sau ir neši jį į vonią praustis pats ir kada tu paimsi rankšluostį gyvūnui iš to paties stalčiaus ir neši į vonią, kad po to gyvūną susukti į jį. Ir ne rankšluosčio spalvose ar didyje esmė. Gyvūnas būna kitame kambaryje ir net nemato. Gali būti netgi tas pats rankšluostis, kurį naudoja kartu tiek žmogus, tiek gyvūnas. Gyvūnas tiesiog perskaito tavo mintį, intenciją, kad šį kartą bus plaunamas jis ir bėga pasislėpti. Nor snet nežiūrėjai į gyvūną ir absoliučiai nieko nesakei. Ir nėra taip, kad visada plaunamas tuo pačiu metu ir sakykime įsiminė laiko intervalus. Būtent, kad ne.
Viskas daug sudėtingiau ir įdomiau