Pranašingi ženklai

Rivjera, Jusu parasas visai neatsispindi realybej

pas mane buvo pranasiskas zenklas, kuri ignoravau, bet net nuojautos cia nereikejo, labai prikisamai. Pries nutrukstant santykiams, kuriu pati niekaip nevaliojau nutraukti, negalejau nusimesti bereikalingos ir padidintos atsakomybes uz kito gyvenima, del savo pacios prisirisimo prie to zmogaus, kai jau mano pagalba virto meskos paslauga... Va paskutinikart iseinant is to zmogaus, mane tris kartus uzpuole gatvej sunys vienos ir tos pacios rusies, vieninteles, kurios as bijau. Kiaunes tokie mazi, kvaili ir n eprognozuojami. trys is eiles. Ir poros dienu begy likimas patvarke taip, kad tie santykiai nutruko isvis. tai jau ne ant karstuju rasau, praejo laiko nemazai ir buvo kada pamastyti.

Riviera Maya dabar parašys: ne tavo šunys, todėl ir užpuolė

ne nu jie manes nebuvo uzpuole nuo 18kos metu ir nebuvo, kad viename kieme ir 100 metru iki stoteles trys seimininkai vienu metu isvestu butent sitas kiaunes ir visos kiaunes be pavadeliu Ir visom kiaunem as buvau idomi. nu ok, pirma kiaune gal susidomejo ir kitom buvo gal idomu del to, kad as JAU bijojau, bet vistiek daugokai cia man ju. o siaip ne mano sunys manes nepuola, jei kita veisle, manes sarginiai vilkai nepuola ir as pereinu ju teritorija pries tai pagarbiai aptarusi reikala, kaip ir priguli su trecia akim ir t.t. bet jo, idomus butu argumentas.

Kai rasomi paprasti dalykai ir priskiriama kazkam ipatingam, tai jau bandymas susireiksminti, demesio noras, "makaronu kabinimo " pradziamokslis. Cia nereikia ne intuicijos tureti , tai matyti


na tie mazuliai tryse labai drasus pasijuto

[quote=Riviera Maya,2015 03 09, 13:47]

nuuuu... tegul dziaugiasi zmogus kad Pajuto kazka netaip .. pries Tai suzinant. Viskas cia ok

Tegul dziaugiasi , gi labai pasidziauge !!! Tada galime aplamai viska priskirti intuicijai, visas klaidas taipogi Jeigu kazkas megsta dziaugtis is klaidu? Ar tada netaip? Gal tada ir is kitu bedu yra grazu dziaugtis, nes zmogus gi klysta...?Mes cia visi ateiname kad bendrauti, as prie jos kibti nepradejau tikrai, o ir dabar nekimbu, parasiau paaiskinima, lygiai taip kaip ji turi lygiai tokia pat teise aiskinti sapnus, lygiai taip pat kaip kiti raso, ka raso, tik kai matai kaip bandoma zmonems "pudrinti mazgus" - vieni tyli ausis suglaude, o as parasau Lygiai kaip tau nepatiko mano parasymas ir tu isikisai, nes tai tavo teise As turiu lygiai tokia pat teise

Kazkieno tarpusavio nesutarimai manes nelabai domina..

Pati esme - tai kad nuojauta gali reikstis ir smulkmenose ar kasdieniuose nedideles reiksmes nutikimuose. Tai yra realu.

As sioje temoje irgi esu parasiusi savo nuomone apie intuicija, zinoma , kad realu, tik ne visi aprasyti atvejai

Galiu pasidalinti savotiksa patirtim. Visada tikejau zenklais, bet nevisuomet gilinausi ar mokejau intepretuoti. Manau zenklai kiekvienam zmogui gali buti ir kaip asmenine zinute. Taigi si rudeni guledama nakti lovoj pajutau, kad lyg kas plauku kirpciukus liestu...perbraukiau pirstais plaukus...nemalonus jausmas, et galvoju vaidenasi. Po dienos ar pora (tiksliai nepamenu), tapiau palinkusi prie molberto kai vel pajutau lyg kas liestu plaukus. Perbraukiau vel ranka, ir pazvelgus i ranka pamaciau didziuli vora, ilgom kojom...Gyvename bute, todel tokiu padaru pas mus nera, voratinklius nuvalome, isvaikome. Taigi labai greitai susirgau ir buvusi pries tai sveikas ir energinga kokius pora menesiu vos pavilkau kojas. Abejoju ar cia koks sutapimas. Paprastai vorai zmoniu galvom nevaiksto

Ar megstate parkus, miskus? Is ten labai lengva parsinesti vora plaukuose, vejas draiko voratinklius, draiko plaukus

Kazkada MB skaite kazkieno sudaryta statistika, kiek voru zmones miegodami suvalgo Nesijauciu , kad kada miegodama galejau suvalgyti

As iki siol noriu tiketi, kad vorai nesa laime gal man tokiu sutapimu daugiau istikruju ir buvo

Megstu gamta, pievas, laukus, miskus , sodus Vora ant savo galvos pakartotinai du kartus (nakti) ir vakare pajutau spalio menesio gale, kai i miskus su augintiniu jau nebevaikstome, nes buna teslyneliai, ir skirtingai nei rugseji voratinkliai nebesidraiko Jis is kazkur atejo i namus. Neteigiu tvirtai, kad tai zenklas apie liga. Is kitos puses pagal mano gyvenimo filosofija ir supratima gyvenime nera atsitiktinumu ir sutapimu. Voru visada nemegau ir bijojau nuo vaikystes. Kuri laika uzmusinedavau, po to suaugusi, subrengusi ir susamoningejusi susivokiau, kad neturiu teises atimineti net ir mazos gyvybes, todel isvaikydavau ar pagavusi ismesdavau. O jeigu valai voratinklius, kampus, tai jie ir patys issibegioja ir namie ju retai pamatysi.
Idomu tai, kad ligos eigoje (o ji buvo sunki ir fiziskai ir dvasiskai) daktarai niekaip negalejo nustatyti kas man yra. Net rimti ivairus tyrimai, keliu daktaru apziuros ir isklausymai nedave rezultatu. Tuomet sirgdama sapnavau sapna ...kad as ant greitkelio tilto, panasaus kaip buna amerikoj, tik tas tiltas turi krasta (pabaiga), o as kybau kazkur ant jo per viduri ir nei pirmyn sliauzti, nei atgal. O apacioj tilto juodas juodas gilus vanduo. Buriausi taro didziaisiais arkanais ir krito pagrindine korta "pakabintasis", kuri reiskia, jog tiesiog reikia islaukti, zmogaus rankos suristos. Nevisada tikiu kortomis, juo labiau savo gebejimais jas interpretuoti. Taciau viskas issipilde.

O tiketi, kad kazkas nesa laime puiku, kiekvienam zmogui kiekvienas dalykas turi kitokia simbolika, kitokia prasme. Nesame stampukai, o individualybes kita vertus visi esame pagal Dievo paveiksla

Mirabela, voru antpuolis buvo pas mus visur tada, kai prasidejo fatalines nelaimes seimoje. Mano tetis tada, tuo momentu izenge i toki klystkeli, kuris tuo momentu dar sviesia ir grazia autostrada atrode, kad nuvede paskui visa gimine kapuosna. Cia zinai, netaikyk sau, Pakabintas ten tada suvaidino lemiama vaidmeni. O tie vorai irgi kabo. Nuo virsaus nusileidzia, nuo lubu. Tais metais visur jie kabejo. As pries ieidama i patalpa kokia prozektorium sviesdavau pries save, nes klaikai ju bijau visa gyvenima. Labiau nei tu sunu - kiauniu.
Dabar kai taip pasakei, tai turbut kaip nors isijungus garsiai muzika, kad klyksmo nesigirdetu, panaikinsiu tuos voratinklius. Jie atrodo tusti, bet ju ir tusciu bijau, nelieciu net. Nors vorus retai sutinku. Sitam bute dregna, jie tokias vietas megsta. Nesirodo perdaug, aciudiev. O kokia ten jie laime nesa, tai nezinau. Sukes irgi ne laime nesa, o randas tada, kai jau pykcio slepiamo perteklius. Ta liaudies ismintis tai... kartais... pvz "zemiau zemes nenukrisi". nu tokiem nelabai protingiem zmonem.