QUOTE(sena pažįstama @ 2016 01 20, 14:18)
Na jei jau kojų sutinimas vertinamas kaip pranašingas ženklas-patyliu 
Kas antra turėtų namuose sėdėti ir į gatvę neišeiti 
Man kojos karštyje ir daug vaikščiojant irgi sutinsta. Ir į galvą neateina, kad čia pranašingas ženklas.
Per silpnas Ruplėnienės ženklas. Juk nebuvo jai nei sapnų kažkokių perspėjančių, nei rimtesnių ženklų.
Mano mama(išmintinga moteris) sako: jei tau lemta mirti-numirsi, net jei būtum medikų apsupty(ji taip visada mane guodžia, kai aš turiu skristi lėktuvu ir bijau, o kai bijau, tai mane kankina dar ne tokie "pranašingi" sapnai ir nuojautos
).
O mama tokia išmintimi sužibėjo po vieno įvykio su jos drauge: draugės vaikai išpirko sanatorinį gydymą Palangoj, turėjo visi kartu važiuoti. Ale tai draugei kažkas ten pasivaideno, tarsi nuojauta, kad ten numirs. Ir nevažiavo, suaugę vaikai išvažiavo vieni. O tai moteriškei, kaip tyčia, naktį įvyko insultas. Ir nebuvo nė vieno žmogaus, kuris suteiktų jai pirmą pagalbą, o būtų išvažiavusi ji su vaikais-to būtų išvengusi. Štai ir patarlė: nuo mirties nepabėgsi.
Kas antra turėtų namuose sėdėti ir į gatvę neišeiti Man kojos karštyje ir daug vaikščiojant irgi sutinsta. Ir į galvą neateina, kad čia pranašingas ženklas.Per silpnas Ruplėnienės ženklas. Juk nebuvo jai nei sapnų kažkokių perspėjančių, nei rimtesnių ženklų.
Mano mama(išmintinga moteris) sako: jei tau lemta mirti-numirsi, net jei būtum medikų apsupty(ji taip visada mane guodžia, kai aš turiu skristi lėktuvu ir bijau, o kai bijau, tai mane kankina dar ne tokie "pranašingi" sapnai ir nuojautos
).O mama tokia išmintimi sužibėjo po vieno įvykio su jos drauge: draugės vaikai išpirko sanatorinį gydymą Palangoj, turėjo visi kartu važiuoti. Ale tai draugei kažkas ten pasivaideno, tarsi nuojauta, kad ten numirs. Ir nevažiavo, suaugę vaikai išvažiavo vieni. O tai moteriškei, kaip tyčia, naktį įvyko insultas. Ir nebuvo nė vieno žmogaus, kuris suteiktų jai pirmą pagalbą, o būtų išvažiavusi ji su vaikais-to būtų išvengusi. Štai ir patarlė: nuo mirties nepabėgsi.
Juk ji rašė ir apie tai, kad prieš tai dar turėjo rimtą neigiamą nuojautą, kad iš viso labai nenori tos kelionės. Tame ir esmė, kad suignoravus tai, kas stipriai ėjo iš vidaus ir nepaklausius savęs, po to jau galima iš viso nebegauti jokio ženklo. O ji ir vėl gavo, nepaisant visko.
Nereikia tikėtis iš savo Dievo perdaug. Jis nėra toks geras ir gailestingas
Be to, juk mirė ne ji pati, todėl ir ženklai neprivalėjo būti patys aiškiausi. Ir dar vienas dalykas, ne pas visus vienodai išreikšta intuicija, nuojauta. Ties tuo dar reikia padirbėti, jei išreikšta menkiau.Kai bijote, tai visai kas kita. Jūs gaunate savo baimių atspindį ir tiek. Tikri ženklai ateina tada, kai žmogus pats nori, pvz. vykti atostogų, džiaugiasi tuo, o nerimas tuomet įmanomas tik labai mažytis, sveika nuovoka, kad pvz. tolima kelionė, skrydis lėktuvu, kaip čia bus ir pan. Ir jei prie tokios sveikos būsenos staiga užeina kažkokie baisūs vaizdiniai, depresyvumas, žmogus ima tarsi nebenorėti, tai ir gali būti tikrų tikriausias ženklas. Aišku, vėlgi pasikartosiu su ta sąlyga, kad žmogus nėra bailys, nesėdi juodame negatyve, neturi psichikos problemų ir pan.
Kodėl nepabėgsi? Įmanoma, jei visi šeimoje veikia kaip vienas, vienas kitu tiki. Juk vaikai glaėjo tikėti savo motina ir visi atsisakyti vykti. Čia žinot, kaip pažiūrėsi. Tarkime mano vyras taip ir padarytų, jis tikėtų mano nuojauta
