Klausimai-Atsakymai apie gyvenimą Vokietijoje

aisku, dekui merginos, bandau susidaryt bendra vaizda, kazkaip nelabai man cia viskas atrodo..

Sveika,

pilna čia vaikams visko, pagal piniginės storį tik spėk rinkis bet ir be storos piniginės yra kuo užsiimt vaikui, yra tokie dalykai kaip Sportverein ten simboliški mokesčiai už įvairiausias sporto šakas. Mano 7m. berniokas lanko futbolą, tai gal apie 10euru mėn. gaunasi. Papildomai nusipirkom sportinę aprangą, kurią treneris užsakė, bet ne žaidimui, nes tą tai duoda, bet šiaip treniruotėms ir kuprinę plius, kaina sakyčiau nedidelė - 16eurų tik mokėjom, šiaip ta apranga su Verein pavadinimu ant nugaros, plius ir vaiko vardas priekį užrašytas, ir kuprinė su vaiko vardu išrašytu.
Per vasaros atostogas (kurios čia labai trumpos ) ėjo dar į plaukimo treniruotes, specialiai pradedantiesiems, mokėsi plaukt, tai 8 užsiėmimai po valandą 130eurų kainavo.
Šiaip buvo ir galybė miesto pasiūlymų vasarai, nuo nemokamų kursų iki stovyklų už ne vieną šimtą eurų. Tai pvz. maniškį vyrenėlį leidau į miesto vaikų klinikas į OP-Besichtigung pusantros val. truko tas supažindinimas, apie keliolika vaikų buvo užsiregistravę, kainavo simboliškai vieną eurą.
Yra ir mokykloje būreliai, bet pas mus tik choras ir teatras, net nežinau ar reikia mokėti už juos, nes tik nuo antros kl.dauguma juos pradeda lankyt. Bet jaučiu, kad nereikia mokėt arba labai jau simboliškai.
Šiaip gal mažiau tų pasiūlymų, jei nedidelis miestelis ar kaimas tuo labiau. Bet mano draugė gyvena vadinamam kaime, bet ten yra mokykla, kurioje yra galybė būrelių ir aš jai labai baltai pavydžiu, nes pas juos krepšinio būrelis mokykloj yra norėčiau ir savo vaiką ir į krepšinį leisti, bet kolkas rinkausi kas arčiausiai namų yra, iki to stadiono kur mano vaikas futbolo treniruotes lanko, gal apie 10min. pėsčiomis. Sakiau bus vyresnis ir kai galės vienas važinėti, tai galės rinktis ne tik arčiausiai namų esančius pasiūlymus, nes dabar susižavėjęs karate, tai mačiau skelbimą iškabintą, kad kažkur netoliese vyksta užsiėmimai, bet jau kolkas perdaug tų užsiėmimų, tuo labiau, kaip po mokyklos dar iki 15-16val. leidžia laiką Horte(popamokinės vaikų (pradinukų)priežiūros įstaiga). Pvz, dabar dar atostogos, bet eina į tą Hortą, ten galima už papildomą mokestį per atostogas ir eiti. Tai ir išvykos būna, tai šią savaitę taip sutampa, kad kai treniruotę futbolo turi, tai ir išvyką jis turi su Hortu, šiandien pvz. į Textilmuseum išvykę tai vis galvoju ar turės jėgų dar vakare begioti treniruotėj.
Mes Bayern žemėje gyvenam

Nezinau kaip su tais metais, bet perkant nekilnojama turta, bankas dar papildomai apsidraudzia ir tu privalai darytis gyvybes( lygtai taip vadinasi) draudima. O tai dar nemazai kainuoja. Plius turi tureti nemaza pirmine imoka. Minimumas lygtai 20%. Man asmeniskai tokiom salygom perkant butu labai stresiska. Turiu pvz aplinkui, kaip zmones prarado ir namus ir butus, nes nebegalejo paskolos moketi. Ir su nemazais nuostoliais, nes ta ka imokejei, tiek negrizta . Plius nepamirsk, kad isigijus nuosavybe, tu esi ir finansiskai atsakinga. Sugalvos bendrija kokius remontus, ar siaip pribres laikas(cia kalbu apie butus), ar miestas ka sugalvos turi duoti pinigus, ir niekam neidomu ar ju yra ar ne. O kur dar mokesciai. Zodziu, reik labai gerai ivertinti savo galimybes.
Jei tektu prasyti pasalpu, buta turi parduoti. Cia tik Lt kuriozai: zmones mokasi butu/namu paskolas ir gyvena is soc pasalpu.

* as toki skaiciavima tik is LT zinau. Cia kazkaip niekas nepasakojo. Zinau tik, kad palukanu procentai skaiciuojasi ir nuo to, koki "bonität" gausi.
** niekas del darbo stazo neklause. nunesem algalapius tai dienai ir tiek.
*** manau, kad gali kad ir pirma diena atvaziavus kredita imti, jei garantijas bankui pateikti gali. Bent manes niekas neklause, kiek laiko as cia gyvenu.
****Cia, itariu, del Schufa arba Führungszeugnis. Tada paskutinius desimt metu irasyti reikia. Domina juos visa informacija vienodai. Jei bus kur koks irasas, bus bedu.
Protingiausia tau butu nueiti i banka ir pasisneketi. Ir ne i viena banka, o kelis. Tada jie pasiziures tavo konkrecia situacija ir pasakys, kokias galimybes turi.
Kiekvieno situacija ir nuo jos priklausanti patirtis yra skirtinga. Man, asmeniskai, atrodo, kad cia kredita duoda vos ne kiekvienam. Paskui tik plaukti paciam reikia... Ir kaip tu plauksi niekam neidomu... Jei paskesi, tavo buta parduos isvarzytiniu, o likusia skolos dali turesi moketi toliau. Paskaiciuoja ne pagal imto kredito dydi, o pagal tai, ka paskolos gale butum jiems su palukanomis sumokejusi, nebent butum sutarti finansavimui su neribotu papildomu ismokejimu paemus, bet tada kyla kasmenesines palukanos.
Perkant buta, yra savininku bendruomene. Daznai reikia inesti tam tikra suma "einamosioms islaidoms" bendrijai, salia kredito. Arba buna ir be "bendro banko kaupimo", tada gali jie nuspresti, pavyzdziui, pakeisti stoga ir islaidas padalinti savininkams. Kaip tu savo dali sumokesi, niekam neidomu. Rekomenduojama, jei gerai prisimenu, ta pati, ka moketum bakui su 1% Tilgung, atsideti einamosioms islaidoms.
Plius nereikia pamirsti, kad kasmet reikes moksti turto mokesti, kuris, priklausomai nuo vietoves, gali taip pat ziauriai per kisene kirsti. Ir nusipirkus, aiksu, mokesti valstybei plius makleriui...
As siaip jau esu visada uz nuosavybes isigijima, jei tik tai imanoma. Geriau jau dirzus susispausti ir zinoti, kur investuoji, nei moketi nuoma vejams. Tik tas dirzu spaudimas ant storo pilvo yra kitoks nei ten, kur odos per kaulus nebesimato... Negali pasiimti kredito ir tiketis, kad per sekancius dvidesimt metu skalbimo masina ar saldytuvas nenusprogs...

Jblmami, anksciau prasant pasalpu busta parduoti reikedavo, dabar, kiek girdejau, nebereikia. Tik plotas turi buti atitinkamas.
Gyvybes draudimo mums taip pat nereikejo. Nezinau, apie koki Gyvybes draudima tu kalbi. Esant vienam maitintojui, rizikos gyvybes draudimas yra rekomenduojamas tam, kad apsaugoti nuo pasekmiu jo netekus- cia gali buti labai protingas variantas. Kitas variantas yra kaupiamasis, jis parduodamas kaip kredito dalis - t.y. jam pasibaigus, sutaupyta suma plaukia i kredito ismokejima. Va cia tai Monkes biznis...

Sveikos,

Kaip keistai dabar jaučiuosi.. Jau kokius du metus ar daugiau mus visi vis skatino išvykti svetur dirbt, ir mes tik šį pavasarį grįžę iš Vokietijos (ten atostogavo), nutarėm kad rizikuojam, vistiek daug giminių gyvena Vokietijoje, vyras šiuo metu lanko kursus sustiprinti kalbą, ir bandys darbinis. Bet keista tai, kad pradėjo vos neatkalbinėti, kad gal geriau nevažiuokit čia LT bandykit dar, ten į jus kaip į antrarūšius žiūrės ir pan..kad vaikus gali atimti. Tai noriu paklausti ten gyvenančių: ar tikrai vokiečiai į mus emigrantus engia, ar nenori bendrauti? Man kažkaip ten būnant kitaip pasirodė.. Net vaikai žaidimų aikštelėse mano merginų neatstūmė, kad jos nekalbėjo jų kalba. Ar jaučiat gyvenant ir dirbant kokią nors diskriminaciją? Mespradėjom daiktus atrinkti ką vešimės ir pasipylė raginimai nebevykt, pagalvoti. Keista, kad pradžioje įkalbinėjo, o dabar va..net nusiminiau, o taip laukiau ir nekantravau išvykti. Ačiū už atsakymą iš anksto

Violant, as irgi ant ribos esu, t.y. pasieni i Vokietija Azkada pati labai norejau, o dabar nezinau, Vyras jau dirba ten, belieka man apsisprest, bet as taip nenoooriu Visas svetima, viskas. Nezinia kur klaida adarysim - ar pasilikdami ar isvaziuodami. Mus atvirksciai - daug kas ikalbineja, bet as tai vadinu stumimu i prieki su pagaliu i nugara - ar tie zmones patys isvaziuotu? Abejoju.

dekui uz mintis
man labai naudinga isgirsti kuo daugiau nuomuoniu bei patirciu.

Nu nezinau, bet draugezka pries du metus del to turejo buta parduoti. Socialinis priverte, nes menesiniai mokesciai bankui perdideli buvo. Nu gal kas dabar pasikeite, bet nelabai tikiu. Juk visur skalambija, kad dar labiau ziuri ir ziures kas gauna socialines pasalpas.
Del draudimo, tai bankas ir maniski priverte apsidrausit. Kaip ir kas nenoriu jo dabar tukdyti, nes uzsieni dirba. Nors mes pradine imoka labai dideli procenta inesem.
O ji kaip vienisa motina, tai tik sudetingiau gali buti.



Visur gerai, kur musu nera.
Diskriminacija tikrai jauciasi. Reikia tikrai stora skura uzsiauginti. Mergiotes ir mokykloj ta neretai pajaucia, nes pavarde isduoda. Paskutinis bajeris, kad atseit jom su vokieciu kalba nekas(cia mokytoja kito dalyko paklause ar konstatavo ), nors jos is vokieciu turi 1 ir 2, kai tuo tarpu vokieciai zymiai prastesniai pazymiai varo.

na ka as zinau, nei engia cia kas, nei nenori bendrauti, nei kaip i antrarusius ziuri. Aisku kad visko GALI pasitaikyti, ir tai visiskai suprantama - tiesiog pagalvokit apie save, ar Lietuvoje lengvai isnuomotumet buta rumunui? ar mieliau priimtumet i darba latvi ("braliuka"), ar bulgara? na ir t.t. ir pan.
Man pvz sunku buvo darba susirasti, kai paskutinikart ji keiciau - bet manau, kad tai labiau itakojo amzius/lytis, nei pavarde.
Apskritai manau, daug itakos turi tai, kaip pats ziuri i save ir save pateiki, ir kaip bendrauji su aplinkiniais. Nuosirdu, gerbianti vietines tradicijas zmogu ir Mozambike, ir Kinijoj, ir Vokietijoj visi priiims kitaip (ir jam seksis kitaip!) nei kazkokiam susiraukusiam, kuris tik ir tikisi blogiausio..

Aukso žodžiai


Abejojančios mergaitėms dar pridėsiu, kad geriau pabandyti ir žinoti, kad tikrai čia nepritapsit, nei iki gyvenimo galo galvoti, kas būtų jeigu..

Bijo tos pradžios kiekvienas, man ir norėjosi tik verkti kai iš LT išriedėjom su visa manta Atvykom čia, tai pirmi pusė metų kaip kosmose nors mokiausi kalbą mokykloje, bet nesupratau ką kalba žmonės paskui pamažu atsirado pažystamų ir draugų ratas, niekas į mus pirštais nebadė, nes mūsų mieste atvykėlių skaičius didelis. Po prisitatymo iškart seka klausimas:"Iš kur tu atvykęs" Pamažu pradėjau vis daugiau suprasti, bet pasakyti vis dar ne viskas gaunasi..
Šiaip tikrai kartais net pati stebiuosi, kaip tie vokiečiai pakenčia šitokią didelę atvykėlių invaziją vat neseniai mieste sutikau sūnaus klasioko mamą, beje retas atvejis, bet vokietė bet va pati užkalbino..nenuėjo užrietus nosies, aš iš nugaros ją pamačiau ir pagalvojau, kad lyg ir ji, bet praėjau ir neatsisukau, o ji tik"halloooo" tai ir tom pačiom problemom kaip ir aš gyvena, na dėl darbo konkrečiau, vokiečių kl. kaip ir gimtoji, bet vat sunkumų ir turi.
Taip kad vadovaujantis moocho posakiu, manau, tikrai niekas čia į jus kaip į ateivius nežiūrės

LT jausdavau kol buvau vaikas diskriminacija. Nes mano pavarde ne lietuviska nors kalbejau be akcento. Cia jos nejauciu visiskai lyginant su LT nors kalbu ir kalbesiu su juo
Mane kita kart labiau erzina uzsienieciai nei pacius vokiecius )
Musulmonam sunkiau cia pritapt(turiu pazystama turke kuri cia gimus...). Jie nors ir gyvena cia ir ruosiasi lyg likti iki gyvenimo galo bet visvien varo ant vokieciu ir cia esancios sistemos...
As cia 3 metai beveik. Buvau LT pirma kart pries savaite. Pirma diena galvoju, kaip noriu atgal namo Pilvas net nuo LT maisto sustreikavo pirma k gyvenime Nors pradzioje buvo visokiu minciu. Del vaiko norejau LT but nes maniau kad ten saugiau, nors ir sunkiau finansine prasme...
Mano sirdis cia-reiskia ir namai cia
Kiekvienas turi savo vieta. Linkiu ja atrasti