Geoterminis šildymas - 10 tema

#313
QUOTE(FIEDZIA @ 2014 09 25, 12:27)


O jus konstruktoriu nebandete klausti kuom ji tokia sudetinga, nes ji niekuom nesiskiria nuo oras/vanduo silumos siurbliu? Juk vietoj ventiliatoriaus varinis kolektorius talpinamas i zeme.

Nu kadangi jie yra nenuginčijami ir visada teisūs, o mano kantrybė labai ribota, tai tikrai nesigilinau smile.gif



O pasiūlos itin mažo galingumo siurbliams nėra, nes jie prie tokių šilumos poreikių kaip ir nereikalingi.

Kadangi greitai visi naujai statomi namai turės būt pasyvūs, artimiausiu metu rinkoje sprendimų kaip šildyti namus su tokiu mažu šilumos poreikiu taip pat atsiras daugiau nei pakankamai.

Aš manau, kad tokius namus šildys vat kažkas tokio:http://www.genvex.dk/en/wp-content/uploads/2014/08/Premium_Preheat_250_CL_P_-_datablad_-_201113_-_EN.pdf. O po Frankfurte pamatysim gal ir dar kažkokių naujovių.
Atsakyti
#314
QUOTE(ADLAS @ 2014 09 25, 13:54)
O pasiūlos itin mažo galingumo siurbliams nėra, nes jie prie tokių šilumos poreikių kaip ir nereikalingi.

Kadangi greitai visi naujai statomi namai turės būt pasyvūs, artimiausiu metu rinkoje sprendimų kaip šildyti namus su tokiu mažu šilumos poreikiu taip pat atsiras daugiau nei pakankamai.

Aš manau, kad tokius namus šildys vat kažkas tokio:http://www.genvex.dk/en/wp-content/uploads/2014/08/Premium_Preheat_250_CL_P_-_datablad_-_201113_-_EN.pdf. O po Frankfurte pamatysim gal ir dar kažkokių naujovių.

Tai, kad sis prietaisiukas karsto vandens negamina. Karsta vandeni gaminsi su elektriniu boileriu? Gerai. O pats asmeniskai ar noretum, kad tavo namo grindys butu sildomos? Tuomet gal reiketu boilerio, kurio silumos perteklius galetu ir grindis sildyti?
Atsakyti
#315
QUOTE(FIEDZIA @ 2014 09 25, 14:26)
Tai, kad sis prietaisiukas karsto vandens negamina. Karsta vandeni gaminsi su elektriniu boileriu? Gerai. O pats asmeniskai ar noretum, kad tavo namo grindys butu sildomos? Tuomet gal reiketu boilerio, kurio silumos perteklius galetu ir grindis  sildyti?

Kad karšo vandens negamina tai taip problema, bet ji bus išspręsta, gal net yra tik nežinau smile.gif
Taip norėčiau šildomų grindų, bet dabar sovietiniam daugiabuty to neturiu, ir nepasakyčiau kad jaučiu diskomfortą smile.gif O tarkim vonioj galima pasijungt elektrinį kilimėlį. Man tiek užtektų smile.gif
Atsakyti
#316
Ir tas Premium Preheat rekuperatorius dirbs kai temperatura lauke teigiama smile.gif . Nebent su zemes silumokaiciu . Tokius rekupus jau kitaicai gamina . Pavasari Italijoje Milane parodoje keletai forumieciu teko tokius gyvai apziureti ir paciupineti ...
Atsakyti
#317
QUOTE( @ 2014 09 25, 13:57)
Ką tik kalbėjau su Kauno hidrogeologiją.

Priesingai smile.gif , kai man teko isirengineti grezinius SS Kauno hidrogeologija kaip tik siule daryti viena grezini ,nes sake geriau... (nesikartosiu nes kazkurioje geoterminio temoje jau buvau minejes ir buvo diskutuota ) .Taip sake pats buves direktorius hidrogeologas Gediminas Baronas. Asmeniskai teko apie tai diskutuoti akis i aki .
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo korida: 25 rugsėjo 2014 - 15:52
#318
QUOTE(cibulis @ 2014 09 25, 12:57)
Kauno hidrogeologiją vis tiek siūlo du gręžinius.

Jų principas/požiūris toks. Svarbiausia pradurti vandeningą sluoksnį. Kaimyno gręžinys (varžų matavimo protokolas) rodo, kad vanduo prasideda 80 m gylyje ir tęsiasi iki 90 m gylio. Vadinasi, jie išgręžtų 80-81 metro gylio gręžinį ir atvertų vandeningą sluoksnį. Vandenį sukeltų  į 20 metrų gylį, t.y. vanduo gręžinyje būtų nuo 80 iki 20 metrų gylio. Zondo galva būtų maždaug 75 metrų gylyje. Tą atstumą nuo 75 iki 80 metrų kažkaip pridarytų, nelabai supratau ir man neįdomu. Iš vandeningo sluoksnio 1 metro jie skaičiuoja 50 W. Iš atstumo nuo 0 iki 20 metrų ima tik apie 10-15 W. Vadinasi, iš vieno 75 metrų gylio gręžinio gautų 2950-3050 W. Iš dviejų gręžinių gautų apie 6 kW.


Apie Kauno hidrogeologiją buvau geresnės nuomonės.

Cibuli, negi tu tikrai patikėjai tais paistalais? Toks jausmas, kad jie neturi įrangos daryti gilesnius gręžinius, arba turi per daug užsakymų turimai brangesnei įrangai ir nori juos įvykdyti su turima pigesne, galinčia gręžti tik seklesnius gręžinius.

Tavo atveju, kai vandeningas sluoksnis tik nuo 80m gylio, su dviem gręžiniais iki 75m gylio gausi tik po 15W-20W iš visų metrų, nesvarbu kad juos šiek tiek apšlakstys įvardintas "gelmių vanduo" ar dar koks nors "lietaus vanduo". Tai bus lašas sausame grunte iš kurio bus nuiminėjama šiluma. Teoriškai tai bus vos ne tas pats, kaip ir horizontalus kolektorius. Tai ir horizontalus, jei paklotas žemiau gruntinių vandenų lygio, energijos duos ženkliai daugiau.

Tavo atveju tik iš gilesnio nei 80m gręžinio gali gauti juntamesnės naudos.
Atsakyti
#319
QUOTE(mantesas @ 2014 09 22, 16:05)
Oi Na ir sudetingoj vietoj gyvenat. bendrai ziurint labai priklauso nuo to kokiam absoliutiniam auksty gyvenat arba tiksliau sakant kiek aukstai nuo neries. panasu kad vandeningu sluoksniu gali buti daug (kas geoterminiam gerai yra) sluoksniai nebutinai turi but stori. kad ir ploni vandeningi jie vistiek duos savo graza. 

Del konsultaciju. geriausiai gali pakonsultuoti imones greziancios vandens gavybos grezinius tame rajone. Truputi abstrakciau gali didzioji dalis geologu nes geologijos tarnyba kaupia greziniu duomenis (tik tiek kad uzdare duomenu bazes ir kad norint perziureti geologinius pjuvius reikia moket)    Geologijos tarnybos puslapyje galite pasiziuret aplinkui esancius grezinius ju adresus numerius ir gyius bei paskirti. Si informacija nemokama. jei aplinkui vyrauja tarkim 35 m gylio tai tikimybe kad ten ir sedi vandeningas sluoksnis.

Del sodu grezinio jei elektrikas sake kad is tiek kelia tai grezinys bus daug gilesnis nei 80 m nes siurbls niekada nededamas ant dugno. o toks gilus jis gal but todel kad anksciau nebuvo pakankamo debito kad aprupint sodus. Jei vartotojas tera vienas tai greziniai dazniausiai zymiai seklesni


Joo, pasivaikščiojau po LGT gręžinių žemėlapį. Taip 1-2 km spinduliu visi registruoti gręžiniai (tame tarpe ir akivaizdžiai individualaus vartojimo) 100+ metrų gylio, vidutiniškai kokie 120 metrų. Tai spėčiau, daug vandens aukščiau tikėtis neverta, tuo labiau, kad kiek žiūrėjau artimiausio kartografavimo gręžinio duomenis, molingas gruntas kažkur tame lygyje ir prasideda... Panašu, kad ŠS oras-vanduo mano atveju bus geriau.
Atsakyti
#320
QUOTE(korida @ 2014 09 25, 15:49)
Priesingai  smile.gif , kai man teko isirengineti  grezinius SS  Kauno hidrogeologija  kaip tik siule daryti viena grezini ,nes sake geriau... (nesikartosiu nes kazkurioje  geoterminio temoje jau buvau minejes ir buvo diskutuota ) .Taip sake pats buves direktorius hidrogeologas Gediminas Baronas. Asmeniskai teko apie tai diskutuoti akis i aki  .

Pasirodo, kad "Kauno hidrogeologija" Vilniuje turi atstovą "Vandens servisas". Gal tik palindę po skambiu vardu, nors "Vandens serviso" direktorius iš kalbų atrodo labai kompetetingas.
Atsakyti
#321
QUOTE(mintas @ 2014 09 25, 16:25)
Apie Kauno hidrogeologiją buvau geresnės nuomonės.

Pasirodo, kad ten tik Kauno hidrogeologijos atstovas Vilniuje.
Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2014 09 25, 16:25)
Tavo atveju, kai vandeningas sluoksnis tik nuo 80m gylio, su  dviem gręžiniais iki 75m gylio gausi tik po 15W-20W iš visų metrų, nesvarbu kad juos šiek tiek apšlakstys  įvardintas  "gelmių vanduo" ar dar koks nors "lietaus vanduo".

Jei jau kokie 4-5 žmonės šioje temoje sako, kad vienas gilesnis gręžinys bus geriau nei du seklesni, tai tikrai reikia patikėti. Man irgi buvo kilęs panašus įtarimas.

Man tik įdomu, kiek naudos iš gilesnio nei 90 metrų gręžinio. Tarkime, kad išgręšime kokius 120 metrų, bet vanduo baigiasi ties 90 metrų gyliu, o iki 120 vandens nebus. Gal tų 120 metrų gylio gręžinio galios nepakaks? Gal reikia dviejų po 90 metrų.
Atsakyti
#322
QUOTE(cibulis @ 2014 09 25, 18:20)
Pasirodo, kad ten tik Kauno hidrogeologijos atstovas Vilniuje.
Papildyta:

Jei jau kokie 4-5 žmonės šioje temoje sako, kad vienas gilesnis gręžinys bus geriau nei du seklesni, tai tikrai reikia patikėti. Man irgi buvo kilęs panašus įtarimas.

Man tik įdomu, kiek naudos iš gilesnio nei 90 metrų gręžinio. Tarkime, kad išgręšime kokius 120 metrų, bet vanduo baigiasi ties 90 metrų gyliu, o iki 120 vandens nebus. Gal tų 120 metrų gylio gręžinio galios nepakaks? Gal reikia dviejų po 90 metrų.


Na tau tereikia 6 kw tai manau uzteks 120 nes grubiai skaiciuojant to turetu uztekt ir sausam grunte. beto kuo giliau tuo silciau nors ir nezymiai. o man rodos vilniuje po 90 m ir giliau yra dar sluoksniu , bet nesu tikras
Atsakyti
#323
Gi cibulis aplamai i pasyvų namą pretenduoja. Pasyvaus šildymo šaltinio galia turėtu neviršyti 10kWh/m2, tai 100m2 namui būtų 1kW. Na gerai, imam su dviguba atsarga, tai 2kW. Kas kad siurblys 6kW. Jei jis dirbs 1/3 laiko, tai vidutinė gręžinio apkrova bus 2kW. Panašu, kad ir vieno 90m pakaks. Nors jeigu kiek giliau yra daugiau vandeningų sluoksniu, tai kodėl gi neprisikasus iki jų.
QUOTE(mantesas @ 2014 09 25, 21:37)
Na tau tereikia 6 kw tai manau uzteks 120 nes grubiai skaiciuojant to turetu uztekt ir sausam grunte. beto kuo giliau tuo silciau nors ir nezymiai. o man rodos vilniuje po 90 m ir giliau yra dar sluoksniu , bet nesu tikras <{POST_SNAPBACK}>
Atsakyti
#324
QUOTE(Milao @ 2014 09 25, 22:02)
Gi cibulis aplamai i pasyvų namą pretenduoja. Pasyvaus šildymo šaltinio galia turėtu neviršyti 10kWh/m2, tai 100m2 namui būtų 1kW. Na gerai, imam su dviguba atsarga, tai 2kW. Kas kad siurblys 6kW. Jei jis dirbs 1/3 laiko, tai vidutinė gręžinio apkrova bus 2kW. Panašu, kad ir vieno 90m pakaks. Nors jeigu kiek giliau yra daugiau vandeningų sluoksniu, tai kodėl gi neprisikasus iki jų.

Dėl 10 kWh/m2 klystate. Pasyviam namui yra du reikalavimai: arba 10 W/m2 (ne kWh) šildymo galia, arba 15 kWh/m2 energijos poreikis. Aš į 10 W netelpu. Jei gerai pamenu, tai turėtų būti 17 W. Namo plotas - 137 kv. m. Vadinasi, šildymo galia yra apie 2,3 kW. Dėl polių ir kitų dalykų, galima paklaida, t.y. didesnė galia. Man skaičiavo, kad prie -23 energijos poreikis šildymui yra 3,6 kW. Dar pridėkime galią reikalingą šildyti karštą vandenį ir turėsime apie 6 kW. Realiai gal pakaktų ir 5 kW, bet nežinau ar būna mažesnių nei 6 kW šilumos siurblių.

Iš 90 metrų gręžinio galima tikėtis:

1 variantas (optimistinis) - 10 m x 100 W (vandeningas sluoksnis) - 1000 W. 80 m x 50 W - 4000 W. Iš viso - 5000 W arba 5 kW.

2 variantas (realesnis): 10 m x 100 W (vandeningas sluoksnis) - 1000 W. 20 pirmų metrų duoda apie 20 W, t.y. 400 W bendrai. Likę 60 metrų duoda 50 W, t,y. 3000 W. Tokiu atveju turime apie 4,4 kW.

Jei siurblys 6 kW, tai mano supratimu gręžinio gylis per trumpas. Papildomi 30 metrų duotų apie 1500 W. Tokiu atveju ir išeitų apie 6 kW galia.

Dar galima vamzdį panaudoti ne 32 mm diametro, o 40 mm diametro ir tikėtis, kad per didesnį plotą paiims daugiau energijos iš gręžinio. Tokiu atveju turėsime gal ir šiek tiek virš 6 kW.

O jei įvertinti 2x75, tai būtų tiek energijos. 40 m x 20 W - 800 W. 110 m x 50 W išeina 5500 W. Iš viso - 6300 W arba 6,3 kW. Panašu, kad du gręžiniai po 75 metrus tikrai garantuoja 6 kW ir dar su rezervu.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 25 rugsėjo 2014 - 22:22