oi aš neatsikokteioliuoju. galėčiau vien jais misti
šiandien pusryčiams mažoji ižsimanė košės,tai valgėm kukurūzų košę
buvom sode,parsivežiau visko,reiks eiti prisiplakti
.....................................
trumpa istorija:
kalbuosi su močiute,verkšlena (gal net rauda labai sakyčiau) kad nelaimė nutiko,jos karvę kažkas subadė,o buvo tokia šauni,tokie pieninga,tokia... tokia.....išgelbėt nebebuvo vilčių,veterinaras pasakė tai,tad kad nesikankintų,ją aišku papjovė/užbaigė jos kančias.
ir galop iš kalbos suprantu,kad ta karvutė sėkmingai dorojama ir keliaus į šaldiklį
o tiek ašarų buvo,tokia tragedija......
galop ta tragedija bus suvalgyta
tai kodėl dar nepriėjo mūsų visuomenė prie to,kad va šuo/katė-senatvė,nebepasivelka,vietoj to kad jį ten užmigdytų,paima papjauna ir mėsą dar suvartoja

nereiks užkasti,nereiks lavonėlio išmesti,ir dar keliom dienom maisto bus
nu man kraupu,kokiam lygį kartais yra žmonės