Draugės ir draugystė

nu va kokia smagi Rasmos patirtis....

mes irgi tikrais laiskais artimiausiu draugu rate susirasinejam.... kaip dinozaurai...
pasirodo, nesame vieni tokie.

Rasma, tavo draugystė labai graži. Aš panašiai bendrauju su savo pusesere, jinai toli, matomės retai, susirašinėjam, bet laiškai trumpi,kartais- būna viena sakinys, kuris viską pasako.

Tačiau tu supranti , kad tavo draugystė neturi ,,buities''. Jus skiria atstumas. Nėra įsipareigojimų, viena kitos nespaudžiat, nereikalaujat, va plevena ta draugystė tarp jūsų kaip drugelis ir labai gražu. Jūs gyvenate kiekviena savo gyvenimus ir tikriausiai ,,prie šono'' turite kasdienias drauges, tiek jinai, tiek tu, o šita draugystė reikalinga abiems dvasiškai pasikrauti.

Tokia draugystė netiktų daugeliui,kurios ieško draugų, paskaičius ir šioje temoje, kur keliami reikalavimai-leisti laiką kartu, kartu džiaugtis,liūdėti, bendrauti, padėti ir t.t.

ir kodel vel tokie poetiskai menkinantys apibendrinimai? gi Rasma parase: ju draugyste maciusi ir silto, ir salto....


zodziu, Aimeja turejo prielipa, todel dabar daroma isvada, kad visos ARTIMOS DRAUGES lygu prielipos lygu ligoniai lygu nesveika draugyste.
ir kitaip but negali.

Ne, neturiu aš kitų "kasdienių" draugių Ta prasme, neturiu su kuo daugiau susitikinėti, bendrauti kasdien ir nelabai man to reikia O ji kilusi iš labai gausios šeimos, tad jai bendravimo tikrai pakanka, vien su savais. Gyvena žmogus kaime, dirba labai daug, nėr laiko jai draugysčių ieškot ir turėt "kasdienes" drauges..Nelabai aš girdžiu iš jos apie kitas draugystes. Aišku, mes abi dar turim kitų draugų, kolegų, pažįstamų savo mieste, bet tos mūsų draugystės nėra tokios intensyvios..
Bet aš jau tada ir nebekalbu, kaip apie tą tikrąją draugystę, kai žmogaus jau nebeatskiri, jis jau toks savas, kaip tavo brangiausi žmonės, kaip šeima.

Man užtenka vienos pačios geriausios draugės, laiškus rašau ir gaunu kiekvieną savaitę, žiauriai išsamius rašom - apie viską, tad toks jausmas, kad aš visada šalia jos, o ji - šalia manęs. Mūsų gyvenimai nėra skirtingi, jie netgi labai susieti - mus vienija 7 vaikai (tad vien kiek dėl jų susitinkam ), jos vyras turėjo darbinių reikalų su mano vyru, mes kažkuo abi labai panašios, tą jau visi aplinkiniai pripažįsta. Vienija pomėgiai, veikla, pasaulėžiūra...gyvenimas ir patirtys vienija
Ji daugiau apie mane žino ir mane mato, nei kasdien šalia esantis vyras Kaip jis pajuokauja - aš jau nesuprantu su kuo tu gyveni

Tai kad draugystė mūsų tokia ir yra: leidžiam laiką kartu (kai tik įmanoma), viską darom kartu (džiaugiamės, liūdim, padedam, bendraujam daug ir dažnai) Dar turbūt ne visi taip kasdien bendrauja kaip mes

Va, gulėjau nesenai ligoninėj, tai ištisai - jos palaikymas, po ligoninės irgi kasdien bendravom ir jau buvom susitikę (atlėkė ji), visą dieną leidome kartu (aš savo vaikučio negaliu nešiot, tai ji savo du 1 m. ir 2 m. pametinukus sugebėjo žiūrėt ir mano metų neturintį vaiką visądien pranešiojo kaip savą, nes man pasirodo "sunku"). Dabar susitiksim tik liepą. Bet tai kas čia yra..kelios savaitės nesimatymo, kokie mažiausiai 3-4 ilgi ilgi laiškai ir mes vėl drauge

Pritariu

Rasma, kaip miela girdet
aisku, dauguma dabar manys, kad tai ligota draugyste, kad isiterpiama netgi i sutuoktino rysi, bet savo geriausiai draugei irgi sakydavau kazkda: tu apie mane zinai 80proc, vyras - 60-70proc.
taip jau yra: moteris moteri visada supras, o dar jei ta moteris - drauge.

isvis,
ne veltui senoveje buvo tokia savoka "seseryste". santykiai tarp moteru pagristi dideliu siltumu. seseryste beveik isnykusi.

dabar tik intrigos, ir sakoma, kad nieko nera baisiau uz kolege moteri....

as irgi turiu tokia drauge, tik is vaikystes dar likusia ir mano su jos gyvenimai labai skirtingi. Dabar mus skiria atstumas, bet interneto deka jo tarsi ir nera beveik kasdien susirasom, kad ir po kelis sakinius. Bet buna, kad ir foto atsiunciam viena kitai, kokius sausainius kepem, koki rankinuka nusipirkom, rubus nusipirktus nufotkinam ir pan.... Paskui aptariam, pagiriam Gal kam neidomu tai butu, bet mums idomu Gal, jei gyventum kaiminystej, tiek net nebendrautume, kaip dabar


o as manau, kad nera tokio dalyko, kad drauge isiterptu i santuokini rysi . Bent tikrai savo aplinkoje nesu macius ar girdejus Cia gal taip koks vyras-pavydu maisas galvoja ir megina zmona su drauge ir giminem isskirt, kad tik jam vienam ji priklausytu, kad nieko be jo neturetu, kad tik nuo jo priklausytu. Tada ir aiskina, kad drauge santuoka ardo

Tai priklauso nuo to, kokį vyrą turite.
Jei su vyru santykiai labai šiaip sau, tada ir ir iškyla poreikis dvasinio bendravimo alkį tenkinti su draugėmis.
O jei vyras nėra tik seksui + buičiai, tuomet jis visada bus nr.1, kuriuo gali pasitikėti ir su kuriuo tau yra maloniausia išsikalbėti.


Papildyta:

kaip kam.
Man neatrodo normalu tie atvejai, kai geriausiai ar šiaip draugei yra išsipasakojama viskas, kas vyksta šeimoje, įskaitant intymius dalykus.
O tokių moterų pažįstu, kurios dviese prie kavutės sugeba aptarti ne tik rankinukus ar nagų laką, bet ir pasipasakoti apie santykius su vyru.

Lygiai kaip aš nenorėčiau, jog vyras su draugu kokioj žvejyboj aptarinėtų, kaip ten pas mane su "tuo" reikalu arba pasakotų apie mūsų nesutarimus/sutarimus, taip ir aš suprantu vyrus, kuriems nepriimtina, jog jų žmonos viską atraportuoja visiškai svetimai moteriškei (nesvarbu, kokia jums ji artima, jūsų vyrui tai tik svetima moteris, neturinti su jūsų šeima nieko bendro).

galbut ne tiksliai parasiau.
daznai zmones galvoja, kad artima draugyste isiterpia i sutuoktinio rysi. tarkim, siuo atveju, kuomet mano drauge zinodavo daugiau nei vyras.
as irgi esu tos nuomuones, kad santykiu lyginti negalima; vyras yra vyras , ir drauge yra drauge. as su vyru galiu buti labai artima net jam nezinant visu tu 80proc, kiek as pasakau draugei.


Papildyta:

nusisneketa totaliai
kaip isvis galima sulyginti skirtingas meiles rusis?
tai gal turint mylima vyra nebereikia tureti seneliu? pvz, ypatingai artimas pas mane mociutes ir mano rysys?
gal turint mylima vyra nebereikia gilaus ir autentisko - ne bet kokio - rysio ir su vaiku?
gal jau bereikia sesers rysio? galu gale - drauges rysio?

kaip neidomu turi buti taip gyventi, kaip tu rasai.... vyras, tik vyras, seima...ir amen. kuo mes skiriames nu azijatu, kuriuos apgailime del butent socialinio moteru ribotumo? joms neleidziama laisvai tureti draugiu bet kur, bet kada; o cia, europos moterys, pacios nuo draugiu atsiriboja....

ir apie alki. alkis, is tiesu, yra viskam. vienas mylintis vyra neuzpildys zmogaus poreiku; zmogus yra ivairiapusiskas.
gal turint mylima vyra jau mylimo darbo nebereikia tureti, uztenka pasluoti gatves, padalinti vargsams sriubos?
turiu drauge, kuri turi nustabu vyra, vaika - pilnai yra islaikoma, nereikia sukt galvos del finansu, vyras nepriekaistuoja; bet ji vis nepatenkinta ir jai negerai, nes saves nerealizuoja. tai kaip su jos alkiu?

gal nustokim menkinti ta zodi draugyste.
draugyste ir meile; seima ir draugai - nulat budavo ir yra sventi zodziai, sventos savokos.
pastebiu , siais laikais - sventos savokos: partneryste ir ...laiko neturejimas/skubejimas.
draugyste liko ismesta, nes ji priklauso letam gyvenimo budui.
i tai ieina ir pasivaiksciojimas, radimas laiko knygai paskaityti, ir tt.
ir darsyk pakartosiu: specialistai pabrezia, kad laimingas zmogus yra tas, kuris turi uzmezges kokybiskus santykius ne vien savo seimoje.
dabar skamba kaip arabu salyse ar indijoj: susiradai vyra, tai spirk laukan visas drauges...

dar Bites seseli pagalvok, kaip zmoniu intymumo trokima patenkina forumas... kiek zmoniu turi poreiki issikalbeti cia, ko negaletu realiam gyvenime. realiam gyvenime issilieti negali, nes: neturi aetimos sielos; neturi patikimo zmogaus, ir tt.
jei internetai, forumai dingtu?
zmones - nori /nenori - ieskotu aetimesniu santykiu savo gyvenime....

rašote, kad tik rašyti.
Aš replikavau į jūsų pasakymą, jog draugė apie jus žino 80%, o vyras žino mažiau - 60%
Jei DRAUGĖ apie jūsų gyvenimą, jūsų džiaugsmus, rūpesčius, svajones, planus žino daugiau nei vyras, reiškia, problema santykiuose su vyru.

Nepaisant to, jog turiu draugių ir ne vieną, ir turiu tokių, su kuriomis susitinkam kas porą metų dėl atstumų, tačiau visada susitikus atrodo, jog matėmės tik vakar, nes sielos draugystė užsimezgusi dar nuo vaikystės, niekad nė viena draugė nežinos apie mano vidinį gyvenimą daugiau, nei žino vyras.

Dėl nuobodumo - nė viename poste nerašau, kad mano gyvenimas yra tik vyras ir šeima. Ohoho, kokį socialių gyvenimą mes gyvename - tiek aš. tiek vyras. Turime tiek bendrų draugų, tiek kiekvienas atskirų, su kuriais sutinkame asmeniškai kada norime ir kiek norime.

Bet nenorėčiau sulaukti dienos, kai draugai man taps ARTIMESNI ir jais galėsiu labiau pasitikėti nei vyru, mama ar seserimi.

Jei jums taip susiklostė, jog vyras ir broliai/sesės jums yra tolimesni žmonės už draugus, tuomet belieka pasidžiaugti, jog pavyko rasti draugę, kuria galite pasitikėti

Sveikos visos

Skaitau ir žaviuosi kai kurių narių draugystėmis. Aš esu iš tų naivuolių, kurios nežino moteriškos konkurencijos (na gal ir yra ji, pas kiekvieną egzistuoja, bet pas mane ji labai jau prigesinta), pamiršta kiekvieną kartą, jog NEGALIMA pasakoti kolegėms savo asmeniškumų, NEGALIMA pasitikėti moterimis. Rašau tai su dideliu sarkazmu ir nusivylimu, nes kiek kartų bandžių priartėti prie kokios merginos, susidraugauti, pasipasakoti, - šalia vyrų, vaikinų iškart prasidėdavo maivymaisi, intrigos. Nors visą gyvenimą nepasitikiu savimi, laikau save nelabai konkurencinga, tačiau žmonės iš šono dažnai mestelna, jog man yra ko pavydėti, jog kitos man jaučia konkurenciją. O aš kaip akla višta - nevertinu savęs taip aukštai, kad kažkuriai būčiau varžovė. Ir kas bjauriausia, atsiranda šalia manęs koks vyras - tai mano draugės, pažįstamos ar kolegės neatpažįstamai pasikeičia prie, jau neusilaikysiu, bet PATINO. Gal sesuo kiek natūraliau elgiasi, tai dėl jos nebaisu, nors irgi visko yra buvę.

O aš taip norėčiau tikros draugės. Tokios, šalia kurios nebūtų jokių varžytuvių. Kuri žiūrėtų ne kaip pralenkt mane, o priimtų tokią, kokia esu. Mano viena didžiausių svajonių susirasti tokį artimą žmogų, nes šiuo metu mano geriausias draugas yra vyriškos lyties (čia be vaikino turiu omenyje).

Ir nesu aš prielipa, kaip tik gal kartais nuskrajoju kur nors toli, bet man tereikia pasiūlyti kavos puodelio, kitą kartą aš siūlysiu. Nesu ta, kurią reikia 20 kartų kviesti susitikti. Pati irgi per daug nelendu. Manau, jog arba natūraliai vystosi ryšys, arba ne.

O kiek patarimų esu girdėjusi, kad aš nei šiokia, nei tokia. Kad turiu būti aktyvi, jei draugas atsisako kavos 3 kartus, reikia kviesti 10 kartų, reikia įdėti PASTANGŲ tam, jog susirastum draugą. Gal mane supeiksit, gal patvirtinsit šiuos žodžius, bet aš jau nustojau tikėti, kad įnirtingai ieškodamas surasi kažką tikro. Todėl gyvenu, stebiu aplinką ir laukiu, kad gal gyvenime pasitaikys natūralus ryšys.
Papildyta:


Labai nesutinku

Patikimiems draugams viską galima pasakoti. Jeigu mano buvęs vaikinas mūsų santykių krizės metu būtų pasikalbėjęs bent su vienu iš savo draugų, tai gal būtų pamatęs mūsų problemą iš šono, o ne tik savo visagalio vieno dievo akimis.
Ir draugų jis turėjo tikrai išmintingų, nebūčiau nei kiek supykusi, jeigu jis būtų su jais pasikalbėjęs, nes tai žmonės, gebantys objektyviai vertinti situaciją, o ne kokie trumparegiai, kur matytų tik vieną istorijos pusę ir palaikytų tik vieną šalį.

Jei tie 80 proc. yra apie rankinuką, nagų laką, iškeptą pyragą ir t.t. tai viskas tvarkoj, bet jei tai apie tavo gyvenimą, svajones, sveikatą, planus, vaikų problemas, rūpesčius ir t.t, tada netikiu, kad jūs su vyru artimi.