Sveikos
Pirmieji šių metų skaitiniai:
Jodi Picoult "Salemo raganos" - nepadarė absoliučiai jokio įspūdžio, nesukėlė jokių ryškesnių emocijų ar kokių nors pamąstymų. Perskaičiau ir viskas.
Keigo Higashino "Įtariamojo X pasiaukojimas" - iš šitos knygos tikėjausi labai daug, įtempto, judraus, gal netgi kažkiek mistinio veiksmo, o skaičiau be jokio susižavėjimo, be jokios kibirkštėlės, tik tam, kad prastumt laiką traukinyje, tai per kelionę pirmyn ir atgal knyga buvo baigta. Labiausiai kažkodėl erzino mano akimis pernelyg paprasta ir kapota kalba, patys dialogai, tai kaip klausiama, kaip atsakoma. Nežinau, gal japonai taip kalba, gal pati jų kalba įtakojo tokį vertimą, bet vien dėl pačio teksto, sakinių ir dialogų kotais erzinaus skaitydama

Dėl siužeto ir veikėjų taip pat liko kažkoks neaiškus jausmas, tarsi nedakapstyta giliau į jų dūšias, charakterius. Apskritai man šioj knygoj viskas taip lyg paviršium prasieita, užkabinant tik patį ledkalnio smaigaliuką, o visi likę klodai taip ir liko neatskleisti. Nesužavėjo. Perskaičiau, padėjau, dar kartą į ją pažiūrėjau, truktelėjau pečiais ir pasiėmiau kitą knygą.
Dabar bandau skaityti kitą
Jodi Picoult knygą "Kelias namo". Tiesiog tikslas paprastas, perskaityti paskutines dvi neskaitytas jos knygas, o būtent "Kelias namo" ir "Vienišas vilkas", ir padėti tašką mūsų santykiuose kuriam laikui

QUOTE(Ingėnas @ 2015 01 11, 22:52)
Ir būsiu mažuma , bet man žymiai labiau patiko "Bėgantis paskui aitvarą".
Nors dar neskaičiau trečiosios jo knygos "Ir aidėjo kalnai", bet "Bėgantis paskui aitvarą" man liks geriausia jo knyga. Filmas pagal šią knygą taip pat man labai labai patiko.
Skaitymas - atgaiva sielai.