QUOTE(Only1 @ 2014 09 09, 13:00)
Sveika, pažįstamas jausmas. Pastebėjau, kad man artėjant vaisingoms dienoms irgi sumažėja noras darbuotis. Ir supranta, kad čia grynai kalta psichologija ir baimė, kad ir vėl situacija pasikartos. Aš patyriau A vasarį, tada mažyliui buvo 9 su puse savaitės... Stengiausi nepalūžti, bet išties laukiu nesulaukiu kada pasibaiks šie metai, nes man jie asocijuojasi tik su mažylio praradimu. Šį mėnesį mintys aplanko kiek dažniau, nes rugsėjį turėjau tapti mama.

Keisčiausia, kad gan daug laiko praleidžiu baimindamasi, kad kas nors nepaklaustų kodėl neturim vaikų... Šią vasarą mus jau pasiekė gandai, kad mes neturim vaikų, nes mes jų nenorim... Ech... kad žmonės žinotų kokį skausmą nešiojamės širdyje...
Stiprybės, galiu tik įsivaizduoti kaip sunku. Draugų rate vis kai kuriuos draugus pakalbindavome, kada gi jau čia... Vienoje šeimoje visi vis laukė kada antras vaikelis bus ir draugė labai taikliai pasakė kažkaip panašiai "nesigauna" ar "ne visada gaunasi kaip nori". Nežinau kiek tame tiesos, nes labai greitai sėkmingai susilaukė antro vaikelio, bet po tų žodžių, tikrai visi kamantinėti nustojo. Tai gal kažkas panašaus pagelbėtų. Mūsų jau pradeda klausinėti, tai jau mintyse ruošiu tekstą, ne per daug atvirą, bet ir užkertantį kelią tolimesniems klausimams.