QUOTE(jage @ 2014 10 07, 14:29)
man po trečios nesėkmės jau keturi metai praėjo, bet viduje paslėptas, užguitas šis pyktis išlieka... man jau jo gėda, ir net baisu, juk tos nėštukės niekuo dėtos, kad man šitoj srityje teko tiek išbandymų.. ir vistiek.. kaip su tuo pykčiu susitvarkyti... baisi gėda ir sunkumas...
Pritariu 100 proc. ir dar kaip tyčia, planuodama vaikelį tu visad pastebėsi visas nėščias moteris (kitais atvejais tu į tai net nekreipi dėmėsio).
Svarbiausia save palaikyti psichologiškai, nusiteikti iš vidaus. Psichologija valdo visą mūsų kūną. Tad jeigu kažkas negerai pirmiauia reikia pakaušiuką atidaryti ir ten patepti varžtelius. Atsipalaiduokim, neįsitempkim, raskim būdu kaip užmušti juodąsias mintis (plaukiojimas, bėgiojimas, šokiai). Turim užsimiršti. Laikykimės, panos


