sveikos, linkėjimai iš Stambulo

dušna čia, ypač ant saulės

švenčia jie Ramadano pabaigą tris dienas iš eilės, tai miestas beveik tuščias, anot vietinių, bet kad mum taip nepasirodė

gaila, didelės parduotuvės beveik nedirbs.
mes jau po svarbiausios dalies: pirmojo vizito, dėl kurio labai nervinausi, nes buvo daug klaustukų. prabuvom tai kokias keturias valandas. žodžiu, pradėjo IVF

žinoma, kad klaustukų man kyla baisiai daug (kodėl FSH nedarė, kodėl E2 per didelis, kodėl tokią mažą vaistų dozę skyrė ir kt.), bet labai stengiuosi jau nebesigilinti pati, o pasitikėti gydytoju, nes patirties jie tikrai turi, nes žmonių prisėdę nemažai, pagyvenusių irgi pilna - jie tų IVF'ų pridaro per mėnesį daugiau nei visoj Lietuvoj per visas klinikas

patinka, kad sako viską taip, kaip yra - po poros dienų žiūrės, ar yra atsakas ir toliau spręs, ką daryti. bet aš ir pati suprantu, kad daug augti negali, tuo labiau, kad viena kiaušidė jau tuščia (kažin, kodėl Lietuvoj to niekas nematė

). beje, vaistų leistis pačioms neduoda - suleidžia jie ir ne į pilvą, o į raumenis. tai dabar rytoj reiks eit, poryt.
tai va, tokios naujienos

dabar galvoju reiktų nuvažiuot iki Žydrosios mečetės pasimelst už tuos minimalius šansus, nes Lietuvoj pagonių vietose meldėmės, krikščionių pasimeldėm, tai beliko tik Alachas