QUOTE(neramioji @ 2006 07 30, 19:48)
Jei atvirai, tai labai blogai, nes visškai negaliu nurimti, niekaip nesusitaikau su skyrybom ir niekaip dar to negaliu suvokti. Būna geresnių nuotaikų, bet dažniausiai vien tik blogos nuotaikos. Bet manau tai yra neišvengiaa ir tai reikia paprasčiausiai kurį laiką iškęsti. Šian vyrui pasakiau, kad daugiau atėjęs nebelandžiotų po puodus, nebešmirinėtų po mano knygas, kokias skaitau ir kad aplamai čia nešliaužiotų kaip namuose. Tai po mano tų žodžių kai aš išėjau ir jį palikau su vaikais, tai jis susirinko visas likusias mantkes, net paveikslus nusikabino ir viską susikrovęs išsinešdino. Kaip betikėjau dar susitaikymu, bet dabar manau, kad jau tikrai viskas baigta. Nes žmogaus elgesys ištiesų labai keistas ir aš jau jo nebepažįstu.
Skirybos kaip ir artimojo netektis tai du dalykai su kuriais sunkiai galima susitaikyti
Bet jei jau viskas taip pakrypo - teks...nori nenori
Kas iš jūsų pradės skirybų procesą? Kaip žadat skirtis? Abipusiu sutarimu būtų geriausiai...čia jei dėl visko sutarsit...kitais būdais - daugiau kančių ir laiko
Aš nors pati buvau nusprendusi skirtis (dėl vyro gėrimo ir smurto)...ir tvirtai viskam pasiryžusi...ir tai vos nepalūžau...vienu momentu net pas psichologą ėjau...nes nebegalėjau pakelti spaudimo....Ypač savo mamos... Bet viskas baigėsi gerai...esu dabar ir laiminga ir mylima, kaip ir mano sūnus
Linkiu, kad tavo liūdesys ir kančia būtų kuo trumpesnė...daug daug stiprybės ir ištvermės
Ateik pasiguosk kai bus labai sunku...palaikysim "pripompuosim" optimizmo