
o aš nuo pat neštumo pradžios nuteikinėjau savo vyra kad jam teks su manim būti,nes aš niekada negulėjau ligoninėj ir labai bijosiu.Tai priėjom kompromisą-jis bus gimdykloj iki stūmimo,o paskui galės eiti

QUOTE(mikki @ 2007 05 16, 10:44)
o aš nuo pat neštumo pradžios nuteikinėjau savo vyra kad jam teks su manim būti,nes aš niekada negulėjau ligoninėj ir labai bijosiu.Tai priėjom kompromisą-jis bus gimdykloj iki stūmimo,o paskui galės eiti 

Mes irgi taip buvom susitare. Bet po to pats nebeisejo... Tiek islaukes norejo ir rezultata pamatyt.
Pirma gimdziau su vyru, tai tas pasibaisejo ir kai antra gimdziau nedalyvavo
, bet zinokit reikia kad koks artimas zmogutis butu salia, nors ir artima drauge, dabar treciam nuteikineju kad butu salia, nes paciai lengviau atlaikyti tuos skausmus.


Lengviau kai salia artimas zmogus, kuriam gali ranka suspauti, ar pasiguosti kaip tau skauda!Jei vyras del kokiu nors prezasciu nenori ar negali buti kartu, tai manau gali mama ar sesuo kartu gimdyti!Parama tikrai labai reikalinga!Juk dalintis skausmu dviese tikrai lengviau!Jei dvejoji su vyru gimdyti ar ne siulau eiti kartu!Nesigales nei vienas nei kitas!Nieko baisaus, o akimirkos neuzmirsit visa gyvenima!
Mano nuomone ta kad kartu mes darem laukiam, tai buk malonus ir padek ateiti i si pasauli!


Gimdžiau viena, nes vyras nenorėjo, o aš neverčiau
. Jo motyvacija buvo man suprantama: kai aš matysiu, kad tau skauda, o negalėsiu padėt, tai ... Žinokit, vyrai tokiose situacijose jaučiasi tokie bejėgiai, kad
Ir nesigailiu, gimdymas, ne vyrų reikalas
čia mano nuomonė. Ruošėsi draugė su manimi pabūt, bet su mano tempais nespėjo
, mat laukiausi dvynukų, tai data nebuvo aiški. Kai nuvažiavau pasitikrint, ko ten man biški maudžia, pasirodė, kad jau beveik gimdau
. O aš draugę buvau užgarantavus, kad tuoj grįšiu
. Jei yra galimybė, pasikviesk kokią artimą draugę, ar vyrą, kad tas žmogus padėtų išlaukt pačio gimdymo, bet paskui tegu palaukia už durų. Čia mano tokia nuomonė
. Aš taip daryčiau.
Sėkmės visoms gimdyvėms







Sėkmės visoms gimdyvėms

Pirmąjį vaikelį gimdžiau viena, nes pati taip norėjau. Gimdymo visiškai nebijojau, jaučiausi morališkai pasiruošusi ir viskas pavyko kuo puikiausiai
. Gydytojai, nors gimdžiau nesusitarusi, labai man padėjo - gal dėl to, jog ir aš stengiausi ramiai įsiklausyti į tai, ką jie sako.
Labai greit gimdysiu antrąjį vaikutį ir šįkart žadu eiti kartu su vyru, kažkodėl šįsyk nesijaučiu tokia pat rami ir užtikrinta. Po visko galbūt galėsiu palyginti, kaip skyrėsi abu gimdymai, gimdant su vyru ir be jo. Nors kita vertus, kiekvienas gimdymas yra labai skirtingas, todėl gal ir nepavyks objektyviai palyginti, kaip yra geriau

Labai greit gimdysiu antrąjį vaikutį ir šįkart žadu eiti kartu su vyru, kažkodėl šįsyk nesijaučiu tokia pat rami ir užtikrinta. Po visko galbūt galėsiu palyginti, kaip skyrėsi abu gimdymai, gimdant su vyru ir be jo. Nors kita vertus, kiekvienas gimdymas yra labai skirtingas, todėl gal ir nepavyks objektyviai palyginti, kaip yra geriau

gimdziau viena. vyras norejo, bet jo - neisleido isdarbo, meistras pasake, kad gimdymas - bobu reikalas, nors gal jei vyras butu buves, buciau isvengus to, ka teko patirti....
Gimdziau viena ir po gimdymo buvom tik dviese su mazium
ir visiskai nesijaute jokios baimes ar reikejo kazkokios ypatingos pagalbos,viska ko reikedavo padarydavo personlas...viso gimdymo metu salia buvo daktaras,kuris ir pajuokaudavo ir vandens paduodavo
pats gimdymas buvo greitas ir lengvas
,jokiu baisiu skausmu ar dar ko nors,po gimdymo taip pat jauciausi gerai




Pirmaji sunu gimdziau viena, nes vyru (ar kitu zmoniu) dalyvavimas nebuvo leidziamas. Kaip tik tuo metu pildeme anketas, ka manome apie vyru dalyvavima gimdyme. Idomu tai, kad moteru nuomones pasidalino pagal amziu: jaunesnes buvo "uz" vyru dalyvavima, vyresnes moterys - kategoriskai pries, motyvuodamos tuo, kad "nera cia ko jiems matyti ta virtuve". Antraji vaika - dukrele - gimdziau su vyru, ir galiu teigti: kai gimdai su artimu zmogumi, visada lengviau. Yra su kuo pasikalbeti tarp saremiu, yra ko paprasyti pagalbos (atsigerti, padeti nulipti nuo stalo), yra kam moraliskai palaikyti arba pasikalbeti su gydytoju. Taigi, as - UZ gimdyma su vyrais!
Pirmą gimdžiau kartu su vyru, bet antram gimdymui jis nesiryžo. Sakė, dar vaizdelis neišnyko...todėl sėkmingai atlaikiau visą procesą viena ir džiaugiuosi, kad jis atėjo jau po visko.
QUOTE(Lidija @ 2007 05 17, 09:06)
Gimdžiau viena, nes vyras nenorėjo, o aš neverčiau
. Jo motyvacija buvo man suprantama: kai aš matysiu, kad tau skauda, o negalėsiu padėt, tai ... Žinokit, vyrai tokiose situacijose jaučiasi tokie bejėgiai, kad
Ir nesigailiu, gimdymas, ne vyrų reikalas
čia mano nuomonė. Ruošėsi draugė su manimi pabūt, bet su mano tempais nespėjo
, mat laukiausi dvynukų, tai data nebuvo aiški. Kai nuvažiavau pasitikrint, ko ten man biški maudžia, pasirodė, kad jau beveik gimdau
. O aš draugę buvau užgarantavus, kad tuoj grįšiu
. Jei yra galimybė, pasikviesk kokią artimą draugę, ar vyrą, kad tas žmogus padėtų išlaukt pačio gimdymo, bet paskui tegu palaukia už durų. Čia mano tokia nuomonė
. Aš taip daryčiau.
Sėkmės visoms gimdyvėms







Sėkmės visoms gimdyvėms

As dukra gimdziausi tada, kai jokiu sneku apie 'pasalinius' zmones gimdykloj nebuvo. Baisoka buvo. Bet va dabar jau menesiukas liko tik iki gimdymo, bet vis neprisiruosiu su vyru persneket ka jis apie tai galvoja. Nes zinau kad pasakys: kaip nu nori, taip ir padarysiu... o as nezinau ar noriu


O vakar paklausiau savo gydytojos jos profesionalios nuomones. Ji atsake ta pati kaip ir Lidija cia parase - geriausia jei pabus per saremius, o pacio ziaurumo nematys. Dar is smalsumo paklausiau, ar vyrai netrukdo medikams. Sake trukdo tik labai retai, ir ne tada kai nualpsta (cia daugiau filmuose rodo tokius fokusus, realybeje medikai jau mato kaip zmogus pradeda balti ir isgruda uz duru

