Įkraunama...
Įkraunama...

Vegetodistonija...nerimas...baimės...

QUOTE(Taira1* @ 2014 08 25, 20:19)
Aišku būtu lengviau nors saviems pasisakyti,išsipasakoti kaip jaučiuosi,kad apsikabintų ir nuramintu,bet aš nenoriu,nenoriu,kad į mane žiūrėtu kaip į ligonį,nenoriu nieko liūdinti,o ypač vyro ir vaikų,noriu pati viena įveikti šia ligą ,kad ir vaistų pagalbą ....  unsure.gif O ir nenoriu dar todėl,kad kelis kartus kai sirgau,pasisakiau vyrui,mačiau kaip jam labai sunku,kaip jis kenčia žiūrėdamas į mane ir šluostydamas man ašaras,kaip kenčia kad man blogai,kaip sunku jam išvažiuoti ir palikti mane vieną kankintis,o dar ir skambindavau jam kas diena ir vergdavau nepratardama nei žodžio...prikankinau jau jį,prikankinau sesę ir mamą...nebenoriu jų skaudinti....todėl kai tik sugrįžta liga aš ištveriu viska viena,niekam neišsiduodu,kad ir žiauriai žiauriai sunku ir baisu....

mano lygiai ta pati situacija, vyras isvaziuoja, lieku viena su vaiku mazu. Tu saunuole, kad moki pati susidoroti ir neparodyti aplinkiniams. Man deja ne visada iseina, nors lb stengiuosi sad.gif
Atsakyti
QUOTE(bonita28 @ 2014 08 25, 20:16)
Taira jauciu, kad ant saves baisiai pyksti del tu busenu. Bet Tau nereikia vienai visa tai isgyventi, Juk turi mus.

Ne kiek ant savęs kiek ant tokio likimo ... tokia ligą turėti yra didelis Š...,o dar vyrą furistą ir gyventi pastoviu laukimu,rūpintis vienai namais ,vaikais,vienai užmigti,vienai atsikelti ir pradėti nauja diena,tai vaikų gimtadieniai,tai šiaip kokios progos...pavydėti toms šeimoms kur pastoviai kartu YRA DAR DIDESNIS ŠŪDAS... O viska sudėjus kas gaunasi? Ogi mėšlo krūva. ir tai tesiasi jau 17 metų Ooojeiii ir iš kur pas mane tiek jėgų gyventi unsure.gif ?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Taira1*: 25 rugpjūčio 2014 - 20:35
As jau irgi taip stengiuosi daryt, bet kartais pasigriebiu uz kaklo pulsa ziuret ir pamato. Arba sedziu jau nosi nukabinus i viena taska ziuredami. Artimieji pamato. Vaiku aisku stengiuosi nevelti i tai, o vyras mano ne toks jautruolis kaip taviskis, tai kartais subara, kartais paguodzia, kartais paklausia kuo gali padet.
Taira na bet kokiu atveju neesi viena. Mums gali simptomus vardint nors ir kasdien. Nebent Tau paciai taip nelengviau. O mes vistiek kiek galesim paguosim ir palaikysim. 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(bonita28 @ 2014 08 25, 20:35)
Mums gali simptomus vardint nors ir kasdien. Nebent Tau paciai taip nelengviau. O mes vistiek kiek galesim paguosim ir palaikysim. 4u.gif

Ačiū,bet šiuo momentu esu sveika,jokių simtomų nėra,pagijau ir vis tikiuosi,kad liga nesugrįš smile.gif o ir ligai pasikartojus pasakotis nebūtu ką,būna širdies permušimai,jų labai bijau ir mirties baimė,ištisinis nerimas ir dar prieskonis paskaninimui PA ,per kurį širdis taip daužosi,kad bijau,kad nesuplyštu ir net jaučiu jos dydi,atrodo galiu pridėjus ranka ją paimti į delną doh.gif
Atsakyti
Tokia mano situacija: prabundu kokia 6val ryto nuo pykinimo, prakaitas pila, sirdis dauzos,net purto mane, atrodo iskrisiu, taip tesiasi kokias 2val, tai kaip nueiti i darba:( o vyrui reikia isvaziuoti, kaip jam neparodyti, kad taip bloga man sad.gif
Atsakyti
Man irgi nemaloniausias simptomas - sirdis. Cia kitoms mergaitems labiau kiti simptomai, o man sirdis pagrinde kalatojasi. Ziauria nemalonu, nes asmeniskai man kai svaigsta galva ar ka skauda ne taip baisu kai sirdis maskatuojasi. Tada man tokia baisinga mirties baime uzeina. Ir kas svarbiausia, kad uzeina staiga ir negali kontroliuot. Vienintelis tik jei neissigasti, tai greiciau praeina. Man Svedijos saloj buvo siaubingas priepolis, galvojau jau ten ir liksiu. Bet vis apie vaikus galvojau, kad tikrai turiu sugrizt ir tada po truputi atlego, zinoma vaistu isgerus. Bet Taira ar AD ir sirdies maskatavimus nuima????
Na dziaugiuosi, kad dabar esi remisijoje ir tada galiu tik paprasyt, kad karts nuo karto mus palaikytum ir pasidalintum patirtim. Mums tikrai labai svarbi patirtis per ta baisu slamsta perejusiu zmoniu.
Papildyta:
QUOTE(livijaaa @ 2014 08 25, 22:53)
Tokia mano situacija: prabundu kokia 6val ryto nuo pykinimo, prakaitas pila, sirdis dauzos,net purto mane, atrodo iskrisiu, taip tesiasi kokias 2val, tai kaip nueiti i darba:( o vyrui reikia isvaziuoti, kaip jam neparodyti, kad taip bloga man sad.gif


As tokiu atveju geriu jau vaistus. Is tu neperstipriausiu man nuima Korvalol (butinai baltarusiskas su fenoborbitaliu kur turguj galima nusipirkt). As ti tikrai neislaukciau su tokia busena 2 val. Man 5 min. per akis doh.gif
Atsakyti
QUOTE(Taira1* @ 2014 08 25, 21:31)
Ne kiek ant savęs kiek ant tokio likimo ... tokia ligą turėti yra didelis Š...,o dar vyrą furistą ir gyventi pastoviu laukimu,rūpintis vienai namais ,vaikais,vienai užmigti,vienai atsikelti ir pradėti nauja diena,tai vaikų gimtadieniai,tai šiaip kokios progos...pavydėti toms šeimoms kur pastoviai kartu YRA DAR DIDESNIS ŠŪDAS... O viska sudėjus kas gaunasi? Ogi mėšlo krūva. ir tai tesiasi jau 17 metų  Ooojeiii ir iš kur pas mane tiek jėgų gyventi  unsure.gif ?


pilnai tikiu, kad toks vyro isvazinejimas ta vd tik astrina 4u.gif kai mano vyras turejo isvykti 1 menesiui man tas atrode taip baisu, kad po to kai grizo smoge didziausias vd priepuolis, tikrai Taira, tu labai stipri ir gerai, kad yra siais laikais ad 4u.gif
Atsakyti
labas rytas:) kaip jauciates? Man ryte viskas buvo gerai, atsikeliau, kaip pradejo pykinti, galva svaigt, jauciu man tas gerl nuo nervu:(
Atsakyti
laba ryta visoms!! 4u.gif
taira1.. uz tat as ir sakiau kad jos zodziuose yra daug tiesos, pamenu ja is praeitu forumu dar praeitais metais, kai diskutuodawom su visomis!! as tikiu kad ir mums ateis toks periodas, kai mes nustosim nervuotis del tu visu simptomu..
tikrai zinau, kad ateis tokia ramybes busena, kai mums skaudes, taciau mes del to nestresuosime.. daug pvz galit paskaityti ankstesniuose vegetodistonijos forumuose, kai moterys serga daug metu ir tiesiog ismoksta su sawim susigyventi, susigyventi su sawo busena.. kad ir taira1, jau daug emtu sita busena turi.. bet ji ismoko ir gyvena.. ir dar karta pasakysiu, ismoksim ir mes!!! 4u.gif
tad ausktyn nosytes visos!! praeis visa tai, praeis!!! tik nesakau kad mes isgysim nuo sios busenos, bet mes ismoksim su ja gyvent.. 4u.gif 4u.gif 4u.gif 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(Taira1* @ 2014 08 25, 20:19)
Aišku būtu lengviau nors saviems pasisakyti,išsipasakoti kaip jaučiuosi,kad apsikabintų ir nuramintu,bet aš nenoriu,nenoriu,kad į mane žiūrėtu kaip į ligonį,nenoriu nieko liūdinti,o ypač vyro ir vaikų,noriu pati viena įveikti šia ligą ,kad ir vaistų pagalbą ....  unsure.gif O ir nenoriu dar todėl,kad kelis kartus kai sirgau,pasisakiau vyrui,mačiau kaip jam labai sunku,kaip jis kenčia žiūrėdamas į mane ir šluostydamas man ašaras,kaip kenčia kad man blogai,kaip sunku jam išvažiuoti ir palikti mane vieną kankintis,o dar ir skambindavau jam kas diena ir vergdavau nepratardama nei žodžio...prikankinau jau jį,prikankinau sesę ir mamą...nebenoriu jų skaudinti....todėl kai tik sugrįžta liga aš ištveriu viska viena,niekam neišsiduodu,kad ir žiauriai žiauriai sunku ir baisu....

Pas mane gal kiek panaši situacija. Norėtųsi kam nors išsipasakot, bet... Tai lieka tik mano reikalas. Tėvams sakyti negaliu, mama greičiau išbars, kad neteisingai gyvenu, dėl to kimba ligos, negu kad pasakys gerą žodį ir padrąsins. Kolegos - ne tie žmonės, kuriems galima pasakotis. Draugui irgi vengiu sakyti, kažkada pasisakiau - labai susirūpino, paskui pradėjo siūlyti psichoterapiją, galiausiai pyktelėjo, kad aš "nieko nedarau", nes pasiūlymo atsisakiau. Nematau reikalo lankyti psichoterapijos - puikiai suprantu, kad nuo PA ar kitų simptomų nenumirsiu, tik reikia susitvarkyti galvoje. Neurologai irgi - tik tabletėlių kiekvieną kartą paberia, o aš noriu tverti be jų, turiu ekstra atvejui, bet kasdien nevartoju. Nebūna man priepuoliai ištisai, būna bangom, protrūkiais, su pertraukom. Psichoterapija, manau, nepadės, padės galbūt vidinė ramybė, kuri vėl kažkur dingo. Šiaip draugai... Ir taip juos retokai matau, nesinori apkraut savo problemom ir guostis.
Žodžiu, suprantantis, išklausantis ir palaikantis mane yra faktiškai tik šuo. Apsikabinu tą padarą ir iškart geriau pasidaro. Ir, plius, ji neleidžia man sėdėt namie ir užsidaryt kiaute, vis tiek turiu eiti į lauką, bėgioti, važiuoti dviračiu, vaikščioti į dresūrą, dabar ruošiamės varžyboms. Nors kaip tik paskutiniai priepuoliai ir buvo keliaujant į dresūrą ir užsiėmimo metu, vis tiek einu - juk žinau, kad praeis, nors ir būna labai labai baisu. Pralaukiu, prabūnu ir toliau apsimetu, kad nieko nebuvo. Sunku, bet... o ką daryt.
Atsakyti
kuo toliau, tuo labiau ysitikinu... kad sita busena kankina labai daug zmoniu.. tik vieni moka susigyventi ir kenteti sawyje, o yra tokiu kurie linke issipasakoti, bendrauti.. kuriems reikia palaikymo ir paguodos.. bet tokiu zmoniu su tokiomis busenomis kaip mes pasaulyje labai daug.. net ir viena vaistininke man sake, kad si busena niekur gyvenime nedings.. tik vos stresas gyvenime ir vel viskas atsinaujins.. kazkaip nusiteikiau.. o blogiausiu atveju tikrai yra vaistai kurie pades bent trumpam laikui.. 4u.gif


maja23 kaip tiu laikais? blush2.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo stejjse:): 26 rugpjūčio 2014 - 09:06
dabar ruošiamės varžyboms. Nors kaip tik paskutiniai priepuoliai ir buvo keliaujant į dresūrą ir užsiėmimo metu, vis tiek einu - juk žinau, kad praeis, nors ir būna labai labai baisu. Pralaukiu, prabūnu ir toliau apsimetu, kad nieko nebuvo. Sunku, bet... o ką daryt.

Na Tu saunuole, kad taip susiemi. Oas tris metus lankiau sokiu uzsiemimus. Vasaros pradzio vyko paskutiniai uzsiemimai pries atostogas ir man uzejo stiprios PA. Dabar vadove jau raso, klausia ar lankysiu, o as jau mastai, kad neisiu verysad.gif
Atsakyti