QUOTE(bonita28 @ 2014 08 28, 14:23)
Takemyscars, labai grazios foto. Dziaugiuosi, kad Jus tokios geros drauges, nors pati turbut bijociau imt kovini suni suaugusi. Nors esu daug skaiciusi, kad tai stereotipai. Kai pati uzsiaugini viena, o jau suaugusi - kita. Bet ji tikra grazuole.
QUOTE(jauniute @ 2014 08 28, 14:47)
Ačiū, merginos
o dėl "kovinių"... stereotipai čia viskas yra. Kiek pažįstu aplink tų "kovinių", tai jie labiau loviniai, o ne "koviniai" - svarbu normali aplinka šuneliui. Be to, net ir kovom veistos veislės niekada negalėjo rodyt agresijos žmogui, tokie šunys būdavo iškart eliminuojami. Agresija turėjo būti toleruojama tik kitų šunų atžvilgiu. Bet šiais laikais vėlgi, jeigu šuniukas socializuotas, normaliai auklėtas, jis būna puikus ir atsidavęs draugas. Visi stafai ir pitai dega baisiu noru įtikt šeimininkui, todėl kokio nors "bandito" rankose toks šuo tampa pabaisa, nes jo šeimininkas taip nori.
Aš asmeniškai labiau bijau ir vengiu tų nedidelių mišrūnų ir visų tų rankinių šuniukų negu didžkių šunų - loja tie mažiai dažnai be proto, laksto aplink kojas, dantis šiepia. Vienas toks buvo man parduotuvėj į ranką įsikabinęs - šeimininkė užsisvajojus vienoj rankoj savo šunėką laikė ir prisigretino kažkaip prie manęs, o tas tik capt be ceremonijų, taip ir likau stovėt išsižiojus. Kitas atvejis, kai palaidas vidutinio dydžio mišrūnas mano Naidai į užpakalį įsikabino ir nepaleidžia. Atbėgo iš niekur ir iškart įsikabino. O manoji su antsnukiu, pavadžiu - apsigint negali, aš irgi bijau tą svetimą šunį nuplėšt - o vdrug į mane įsikabins. Po kokių ~2-3 minučių ateina ramiai to mišriaus šeimininkas, pasiima savo šunį ir tiesiog nueina!!! Pakraupus likau, grįžau visa drebančiom kojom, Naidai žaizdą sutvarkiau nu ir ką... nu ir nieko. Va ir "draugiški nepavojingi šuneliai".
