Sveikos (aišku, kad sveikos),
Na ir savaitgalį apturėjau, kažkoks maisto fabrikas.
Penktadienį viena bendradarbė atnešė grybų, kita naminių kiaušinių, o trečia daržovių, tarp jų ir cukiniją atvilko. Vakare MB atvažiavo su bazilikais, vyko pesto darymas, dalis žiemai - į šaldymo kamerą.
Šeštadienį sūnus du šamus atbogino, aišku mes galvų nepjaunam, mums labai baisu ir gaila, tai pats ir pribaigė tuos šamus, ale vat reikėjo juos po to galutinai išdarinėti, supjaustyti, o ponios rankos žuvim smirdėjo, feee, nu išgyvenom, dalis šamo į šaldymo kamerą. Po pietų dar tzatziki gaminom, daržoves troškinom ir t.t.
Sekmadienis turėjo būti poilsio ir atgaivos diena, tai paskambino klasiokas medžiotojas, jau vėlai vakare, per kašę, klausia - bebro nori? Nu ką aš žinau, ale kažkoks gyvis, gal net valgomas, sakau biški noriu. Atvaro po kašės, išeinu į kiemą, o ten džipas, klasiokas su kažkokia medžioklės apranga ir maišas - juodas, nemažas, nu blyn, grynas lavonmaišis atrodo. Mane jau baimė ima, aš to maišo nepakeliu, klausiu ką čia atvilkai, sako 3 bebrai. Jomajo, kur aš juos kišiu ir ką daryt, o anas man - tavo problemos, pati prisiprašei. Partempiau namo, o ten 3 bebro uodegos, kepenys ir kalnas mėsos. Iš tos baimės šiaip ne taip sukišau viską į šaldymo kameras, dabar ten pramaišiui - pesto, šamas ir tie nelaimingi bebrai, aš net nežinau ar jie labai valgomi. Bijau net namo po darbo eiti. Žodžiu, paleo balių galiu daryti
Žodžiu,
Voresta, gelbėk, patark ką man su tuo bebru daryti

Nu ir ne tik Voresta, kreipiuosi į visus geros valios paleo žmones