Grindinis šildymas 3

1.kiekvienas suvokia komforto lygį savaip ,man asmeniškai kai grindų temperatura apie23- 23,5- 24 lC o patalpos 21- 21,5-22 lC yra smagiau ir komfortiškiau kai kojoms šilčiau nei ji būtų apie 20-21 lC .Kai sakai : kojom šilta ,tai ir visam kūnui šilta .Ir iš vis mėgstu basas vaikščioti ...
2.Čia edas megins įrodyti per šilumos nuostolius ,kad jie didesni per šildomas grindis ...

Na man kai rinkausi ir spendžiau ką pasirinkti vienareikšmiškai rinkausi grindis dėl žemos šilumnešio temperaturos ir dabar vieną iš pliusų išnaudoju naktinį tarifą ...
Kaina man tuo metu buvo panaši ar grindinio ar radiatorių .

Mintai, aš nesuprantu - jus įžeidė tiesą?
Tai, į mano teiginį, kad šiltas oras kyla į viršų, ne jus atsakėte: "jinai (temperatūra) absoliučiai ta pati tiek aukštai, kur palei jus turi kilti šiltas oras, tiek apačioje."?

O gal, ne jus, atsakidamas į teiginį, kad atvėsęs prisilietęs prie lango oras slenka žemyn, tvirtinate: "Užtikrinu - nėra. Miegu po langu, jokio oro judėjimo po lango nepajutau net ir prie tos pačios laukio -15C temperatūros." ?
Niekad ne šovė į galvą, kad jei jus kažko ne matote, ar nejaučiate, tai dar ne reiškia, kad šio dalyko nėra? Tiesiog jūsų odą nėra ant tiek jautri, kad pajusti tokį lietą judėjimą (juolab - per antklodę).

Ar gerai suprantu, kad SS veikia nuo 23-7val? Kiek per diena atvesta namai? O boileris per diena nenaudojamas neatvesta?

Manyčiau, kad ekonomiškumas yra pakankamai svarbus dalykas, kalbant apie šildymo būdą. Šildomų grindų atveju, kadangi šildoma ir infroraudonaisiais spinduliais, šilumos pojūtis ateina prie žemesnės oro temperatūros. Orinio šildymo atveju, kadangi pirmiausiai šildomas oras, konstrukcijos būna vėsesnės, ir tas pats šiltumo pojūtis bus prie aukštesnių oro temperatūrų, tad orą sušildyti reikės iki aukštesnių temperatūrų. Iš šių šildymo būdų skirtumų išplaukia ekonomiškumo skirtumai.

Taigi, jei namas sandarus ir gerai apšiltintas, tai šildymo būdo ekonomiškumas bus apyligis.
Jei namas bus nesandarus, visai nesvarbu, ar bus gerai apšiltintas, ar blogai, grindinis šildymas visuomet bus ekonomiškesnis už orinį.
Jei namas bus sandarus, bet blogai apšiltintas, jau yra situacija, kada orinis gali būti ekonomiškesnis, įpač jei dar žaidžiama su skirtingomis temperatūromis esant žmonėms ir kai jų nėra.



Na čia viskas priklauso nuo šilumos šaltinio. Jei tai geoterminis, Saulės kolektorius, kondensacinis katilas ir kiti, šildymo prietaisai ekonomiškiau veikiantys ruošdami žemesnės temperatūros šilumnešį, tada taip. Bet juk pilna kitų šildymo prietaisų, su kuriais absoliučiai nesvarbu, kokios temperatūros šilumnešis bus paruoštas. Tai bus paprastas dujinis katilas, granulinis katilas, KKK ir daugybė kitų.

Grindinis šildymas menkai apšiltintame name turi niuansų. Stipriau šyla grindys, kaista kojos, kai kam tai gali nepatikti. Sunku staigiai pakeisti temperatūrą kambaryje.
Gerai apšiltintame name išlieka tai, kad sunku staigiai pakeisti temperatūrą jeigu kažkas yra taip įpratęs daryti. Taip pat sunku palaikyti ženkliai skirtingas temperatūras skirtinguose kambariuose. Jeigu viso to nereikia, name palaikoma pastovi ir panaši temperatūra visuose kambariuose tada grindinis šildymas neturi trūkumų. Šiltame name pastovisi šildomos grindys vos vieną-du laipsnius šiltesnės nei aplinkui esantys daiktai ir sienos, todėl nesuteikia jokio diskomforto. Kai kas net sakytų, kad norisi didesnės temperatūros grindų. Nebereikia žiūrėti kaip išsidėstę baldai, nes ir po baldais grindys nesušyla per daug dėl mažos šilumnešio temperatūros. Vos ne toks jausmas, kad šildymas išjugtas, o namas neatšąla. Šilumos šaltinio nei nesimato, nei nesigirdi, nei nesijaučia.

Tai buvo neargumentuotas nuomonės drėbtelėjimas, atsakant į neargumentuotą nuomonės drėbtelėjimą. Jei reikia argumentuotai - prašom, jokių problemų:
1. Ekonomiškumiausias nes:
a) dirba žemiausiomis temperatūromis, o tai leidžia ekonominti, jei naudojamas ŠS arba kondensacinis dujinis katilas
b.) dirba su natūralia akumuliacine talpa - grindų betonu, o tai leidžia išnaudoti naktinio/dieninio tarifo skirtumus, jei naudojamas elektrinis šildymas
c) kogero vienintelis efektyvus būdas panaudoti saulės kolektorius patalpų šildymui. Ypač kai saulės nedaug, kai karštam vandeniui ruošti dar nepakanka.
2. Komfortabiliausias, nes šilčiausia ten, kur labiausiai reikia - apačioje. Taip pat natūraliai gaunasi pats didžiausias IR spindulių šaltinis, pagal plotą.
3. Tyliausias - čia taip švelniai pasakyta. Iš tikro absoliučiai negirdimas, netgi tuo atveju, jei montuojant būtų padarytos visos įmanomos klaidos. Garsas galimas nebent siurblių, kolektorių, bet tai techninėje patalpoje, ne miegamajame. Net su radiatoriais taip tyliai neįmanoma (šnypščia termostatai), jau nekalbant apie orinį šildymą.
4-5. Mažiausiai matomas ir kliūnantis - analogiškai 3 punktui, tai iš tikro aplamai nei matomas, nei kliūnantis. Norintys gali valdymo pultelį nebent matomoje vietoje pasikabinti, bet čia jau šeimininko skonio reikalas, o ne technologinė savybė. Orinis gal irgi nekliūnantis, bet tikrai matomas. Ir tai ne skonio reikalas, tai objektyvus kriterijus. Skonio reikalas - ar patinka tai kas matosi, bet ne pats faktas kad matosi.
Žinau ir kontrargumentus. Galima orinį priversti dirbti žemomis temperatūromis, bet tada arba triukšmas bus nebepakeliamas, arba dėl daugybės gudrių sprendimų išaugs instaliacijos kaina, dėl storesnių vamzdžių pastorės perdangos, o tai irgi susiveda į pabrangimą. Orinį tinkamai sureguliavus temperatūrinis ir akustinis komfortas gali priartėti prie chaltūrinio grindinio (jau nekalbant apie profesionaliai padarytą), bet kiek tai ilgai tęsis, neperreguliuojant kas mėnesį?

Tame ir reikalas, kad tiesos Jūsų žodžiuose absoliučiai nebuvo, o tik operavimas kitos sferos tiesomis, bandant išsisukinėti, ir tiesiogiai vartoti įžeidžiančius žodžius bent kiek jums mažiau parankiems oponentams.

Konkrečiai, Jūs teigiat pirmoje vietoje apie sandarumą, aš sakau, kad neteisingas teiginys, nes mano namas sandarus. Tada Jūs teigiat kad aš nedraugauju su fizika, nes anot Jūsų, aš teigiu, jog mano name šiltas oras nekyla į viršų. Na čią tai jau konkrečiai išsigalvota nesamonė, kurią Jūs bandot primesti, tarsi aš ją būčiau sakęs.



O tai pacituokitę vietą, kurioje aš teigiu, kad mano name šiltas oras nekyla į viršų? Viskas, ką aš parašiau yra teisinga. Netikit, atvažiuokit ir pats išmatuokit temperatūrą visuose įmanomuose aukščiuose.

Lažinamės, kad nerasit skirtumo net per laipsnį?




Pirmiausiai tai čia ir vėl buvo ne teiginys apie šildomo ar vėsinamo oro judėjimą, o repliką apie Jūsų pastoviai vartojamą savoką - skersvėjai. Būtent skersvėjų, pas mane, net ir po langais nėra. Jūs būtent apie pojūčius kalbat, aš ir atsakiau, būtent šalto oro srovių judėjimo pojučio pas mane nėra.


Taip kad tamsta sekit ir savo žodžius, kuriuos parašėte.

Jei mintas kažko nejaučia, tai vienareikšmiškai atsakymas - to ir nėra. Kam skaičiuojant įrodinėti teorinę problemą, jei praktiniai pastebėjimai sako kad problemų nėra?

Tai tiesa (išskyrus tai, kad oras vidurį kambario nevėsta, nes neturi kur atiduoti šilumos, nebent iš kažkur šaltas skervėjukas atlėks). Bet tai buvo aktualu praeitame amžiuje, kada sunkiai sekėsi prišildyti visą ertmę, vaikščiodavo skersvėjai o dėl prastos izoliacijos, grindis "traukdavo šaltį" iš rūsio. Tada buvo aktualu prišildyti bent tą vietą, kur randasi žmogus, pradedant nuo kojų, o kas ten darosi prie lango, ar dar kur nors - nėra taip aktualu. Dabar, kai namo šilumos poreikis yra vos kelį kW ir šitas šilumos kiekis išbarstytas per šimtus kvadratų šildomo ploto, tai gaunasi kad kiekvienas iš šių kvadratų per visą valandą turi išskirti vos 20-30 wt šilumos. Gaunasi, kad grindų temperatūra turi būti vos vienų-kitų laipsnių didesnė už kambario temperatūra. Dėl to, kad skirtumas toks mažas, galima teigti kad visoje ertmėje laikosi vienoda temperatūra, bent jau žmogus tikrai nejaučia, kad kažkokia šilumą kyla nuo jo kojų į palubę.

Iš kitos pusės, aprašyta situacija yra tik kambario viduryje, kur nėra jokių daiktų kurie gali atšaldyti orą. Ten, kur veikia tik vieną jėga - grindys šildo orą, tas šildo jūsų šlepetes ir kylą į viršų.
Prie lango yra kur kas liūdniau. Ten pro langą išeina šiluma, o atvėsęs oras pamažu slenka žemyn ir ten kur anksčiau statydavo radiatorių neaptinka nieko, kas galėtų jį sustabdyti. Jei išskiriantis kelis šimtus Wt, radiatorius laisvai galėjo kompensuoti visą šilumą, kuri išėjo pro langą, tai turint šildomas grindys, orui teks apeiti daug metrų tų grindų kol jis, rankiodamas po 20-30 Wt iš kvadrato, pririnks reikiamą kiekį šilumos ir pagaliau įšils iki reikiamos temperatūros. Tad, arčiau langų visą sklindanti iš grindų šilumą suvalgo šaltas oras nuo lango ir žmogus vietoje "silumos kylančios i virsu per visa kuna" gali pajusti tik šaltą skersvėji palei kojas. Visą laimė, kad žmonės retai prieina prie pat lango, be to šiuolaikiniai langai ant tiek geri, kad skirtumas ne viršija 4-6С ir retas žmogus gali tai pajusti per drabužius.

Tiesa, su tuo bandoma kovoti. Prie lango vamzdelius sudeda tankiau, ten nukreipiamas karščiausias vanduo, o į kitas kambario vietas jis ateina jau gerokai atvėsęs. Tačiau, tai padeda tik iš dalies. Vis vien, neįmanoma pasiekti, kad grindys prie lango atiduotu kelis šimtus Wt šilumos (10-20 kartų daugiau nei kitame plote). Tad nedidelis diskomfortas lieka.
Be to, kuo daugiau šilumos mes koncentruojame prie lango, tuo mažiau lieka kitam plotui. Jei, paskirstant tolygiai, vienas kvadratas "spinduliuodavo" 20-30 Wt, tai pusę atiduodant zonai prie lango, viduryje liks tik po 10-15Wt iš m2. Prie tokio kiekio net labai jautrus prietaisas sunkiai galės aptikti "silumos kylančios i virsu per visa kuna".


Nemėgstu aš aptarinėti vieno ar kelių žmonių asmeninę patirtį, bandant tai pateikti kaip įrodymą, kad visi žmonės pasaulyje turėtų jausti tą patį, tačiau šį kartą priimsime jūsų teiginį už neginčijamą kriterijų. (Nors tai yra tik vienas iš kriterijų. Žmogus dar labiau jaučia šaltį, kai šąla rankos. Nėra sveika, kai sušąla galva, ar - atšąla gerklė, kai žmogus prisikvėpuoja šaltu oru. Dar baisiau jei perpus nugarą ir gausite kokio nervo uždegimą).
Taigi, pagal šilumos pojūtį kojoms, kaip ne keista, grindinis šildymas yra kur kas prastesnis nei kiti būdai. Tačiau, apie tai - kitą kartą. O gal pats atspėsite kame kampas?

Papildyta:

1) Jus radijo bangų irgi nejaučiate, bet tai nereiškia, kad jų nėra.
2) Ar ir ne sakiau, kad tai, kad vėsesnis oras prie lango slenka žemyn, būtinai turi tapti problema. Kol tai niekam nemaišo, tai į šį oro judėjimą galima ne kreipti dėmesio. Tačiau, jei jus norite išsiaiškinti kur ir kaip juda oras kambaryje ir kur geriau pastatyti šildytuvą, apie tai reikia žinoti.

Atkreipsiu dėmesį, kad apie tai, kad žmogus oro srovių palei langą gali nejusti, Edai užsiminiai tik po ginčo su manimi. Nepagaunu, kokia dar gali būti problema, dėl to oro srovių palei langą tekėjimo žemyn, jei to žmogus net nejaučia. Kam tuomet išvis tankinti grindinį ties langais, jei šis tekėjimas žmogui nejuntamas ir tai reiškia nekelia diskomforto. Primenu, pas mane po langais absoliučiai nėra jokio šilumos šaltinio.

Bet savo postą rašau ne apie grindinio šildymo vamzdelių vedžiojimo problematiką palei langus, o apie tai, kad kol aš nepradėjau teigti, kad nejaučiu absoliučiai jokių oro srovių judėjimo palei langus, net esant -15C lauke ir po langu nesant jokio šildymo prietaiso, Jūsų teiginiai buvo štai tokie:

Tikrai taip. Dažniausiai žmonėms nereikia atskirai aiškinti, kad oro judėjimai kambaryje yra 10-20 kartų lėtesni, nei silpnas vėjas lauke (0.1-0.2 m/s prieš 3-5m/s). Ir net tokį vėją retas žmogus gali pajusti ranka, todėl dažniausia apie vėją sprendžiama iš plevėsuojančių lapų bei susilankstančių šakų.
Tačiau, žmogus, kuriam į sprandą nejuntamai nusileidžia šalta srovė, ko gero, labai gerai pajus poveikį kitą dieną, jei pasėdės tokioje srovėje pusvalanduką. O gal ir nieko nepastebės. Nuo organizmo priklauso. Yra žmonių, kurie ir po atvirų langų žiema gali miegoti ir nieko jiems neatsitinka.

Nuo kada jus dar ir grindinio sildymo specialistas patapot? kaip ir geotermininku Cia tipo-viena,kitam nemaiso?