Grindinis šildymas 3

Bandėt skaičiuoti kada grindinį šildymą? Ten yra toks parametras, kaip paduodamo termofikato temperatūra ir gryžtamojo temperatūra. Kad vamzdis šildytu visu ilgiu pageidautina, jog gryžtamo termofikato temperatūra būtų aukštesnė už grindų temperatūrą, ir kiek pamenu, skaičiavimuose dažniausiai imamas gryžtamo termofikato temperatūrų skirtumas nuo grindų ~5C. Aišku šildys ir mažesnio temperatūrų skirtumo vamzdeliai, bet tuomet skaičiuojamas grindinio šildymo atiduodamas galingumas krenta ir kai toks retas vamzdelių išdėstymas, net esant 20mm diametro vamzdžiams, pradeda balansuoti ant šilumos perdavimo galingumo ribos.

Esmė kad to galingumo vamzdžio pradžioje kaip ir užteks, bet iš paskutinių vamzdžių naudos tiek, tarsi jų ir nebūtų, tai kam projektuoti vamzdžio ilgius kurie viršijus tam tikrus dydžius neneša naudos?

cia is teorijos ar praktikos duotas pavyzdys ? Koks tas kritinis dydis d20 vamzdukui ? Mates as visas Uponor parinkimo lenteles isskaiciavimams. Jei gerai pamenu vidutine termofikato turetu buti 26.5 laipsniai, tai itekancio butu 29 laipsniai ir istekancio 24 laipsniai.

Projektas standartinis. Nieko tinkamo jums.
Reikia paminėti, kad jūsų namas bus 1. labai gerai apšiltintas (maža šildymo galia), 2. daug saulės pritekėjimų (reikės paskirstyti šilumą po namą), 3. tai yra plokštuminis pamatas visai kitaip skirstantis šilumą ir turintis didelę inerciją ir 4. bus naudojamas žematemperatūris šilumos šaltinis (kiek atsimenu ŠS)

3 - lemia, kad galima naudoti storesnį vamzdelį išdėstytą rečiau. Siūlau d20 be klausimų.
1. užtektų labai trumpo vamzdelių ilgio, bet dėl 4 ilgis pasidaro 500-600 m.
2, 4 - sąlygoja tai, kad reiks prasukti daug termofikato, todėl, kad mažas dt (temperatūrų skirtumas). Daug termofikato galima prasukti storais vamzdžiais ir trumpomis kilpomis. Teisingai Mintas pastebėjo - su dt 3C 100m kilpa praranda prasmę, nes jau viduryje jos dt bus beveik 0 ir jos galas nebedirbs, veltui švaistomi pinigai vamzdeliui, stipriai keliamas hidraulinis pasipriešinimas, kyla cirkuliacinio kaina ir kWh švaistomos, o naudos iš to 0. Turėsite plokštuminį pamatą, kuriame nereikia taip beviltiškai tampyti vamzdelių per būtent per patalpų duris. Laisvai klokite kur norite labai nepaisant kambarių ribų. Tokiu būdu išbalansuokite kilpas pasirinkdami jas vienodo ilgio, nereikės balansinių vožtuvų ant kolektoriaus - jie tik sukelia pasipriešinimą, visose kilpose dirbtinai sukuira pasipriešinimą, kad susibalansuotų pagal ilgiausią kilpą. Tai yra blogis. Geriau darykite vienodus vamzdelius ir nereikės dirbtinai kurti pasipriešinimo (balansiniai vožtuvai) vamzdyne, siurbliukas bus neapkrautas. Vonioje galima išvedžioti žymiai daugiau vamzdelių, kad būtų įmanoma šildyti tik vonias pereinamuoju laikotarpiu. Su inverteriniu ŠS, dviem voniomis su min 100 m vamzduko ir buferine talpa tai pasidaro įmanoma.
Namo perimetre reikėtų padvigubinti vamzdelių tankį, ypač prie vitrinų.
Sakyčiau išmesti pinigai projektui.
Priešingai nei Milao, kevalų niekur nesiūlyčiau dėti. Tegul visa šiluma patenka į pamatą nesvarbu kurioje vietoje. Tai leis dar šiek tiek sumažinti termofikato temperatūrą (padidinti ŠS COP). Termofikatas vistiek bus vos drungnas ir grindys nesušils daugiau jo temperatūros, plytelės tech patalpoje vistiek bus ne karštos, o šiluma tokiame name bet kuriuo atveju lengvai pasiskirstys.
p.s. pas mane visos kilpos d20x50m, t.y. kiekvienas iš tų 50m dirbs.
Ką praradau dėl didesnio kolektoriaus išlošiau nedėdamas balansinių vožtuvų ir rezultate turiu geresnį variantą.



Papildyta:


Tai pagalvokite, ką parašėte- 29C ir 24C. Kambarys 21C.
29-21=8
24-21=3
t.y. šiltas kilpos galas dirbs su dt 8C
šaltasis su dt 3C - 2,6 karto mažiau nei pradžia. Kur logika?
Taip ir atsiranda poreikis vedžioti spirale, neš šaltasis galas kaip nabašnikas - vos gyvas, šalia jo reikia šilto galo. Mano manymu kilpos pradžia ir pabaiga neturėtų skirtis savo perduodama šilumine galia (proporcinga dt) daugiau kaip 30%, visa kilpa turi būti daugmaž vienodos temperatūros kai termofikatas vos drungnas kaip pas jus.

deje pamatas bus ne plokstuminis, didelis piltinio grunto kiekis namo gale pakoregavo planus.

O gaila. Būtų buvę daug paprasčiau. Mano pasiūlymai tada nebegalioja.

bet kilpu trumpinimas vistiek rekomenduojamas kaip suprantu.

pas mane poliniai, bet nedarau pamatukų pertvaroms, tai į tavo pasiūlymus reikės atsižvelgti

Trumpos kilpos visada gerai, tik svarbu, kad tarp tų trumpų nepasitaikytų viena ilga. Trumpas kilpas labai sunku išvedžioti standartiniu atveju kai vedama po durų slenksčiais, nes neužtenka ilgio kažkur nuvesti, užpildyti kambarį ir grįžti.

pakartoju tai, ką jau rašiau ir kas "matosi iš akies".
Jei svetainės ir virtuvės vamzdžius "mušite" per katilinės-virtuvės sieną, virtuvės šildymą padengs praeinantys vamzdžiai, ir rezultate palikdami tą patį padengimą gausite tris vamzdžius po maždaug 75 m. Perkabinę drabužinę ant vonios, ir koridoriaus galą padengę darydami po papildomą kilpą iš dviejų gyvenamųjų kambarių turėtumėt gauti keturis vamzdžius artimo ilgio - 70-75 m. Tai ir bus subalansuota sistema su kaip d20 neilgais 75 m. vamzdžiais.
Kevalai reiklaingi ir mušant per sieną, ir vedant per slenkstį. Tai šiuo atveju nieko per daug nekeičia mušimas per pertvarinę sieną.
Dėl vonios atskiro kontūro reikėtų labai rimtai pasvarstyti, ar tikrai ruošiatės užsukinėti-atsukinėti kitu skontūrus, kad vasarą šildyti tik vonią. Ar neužtektų gyvatuko?

Ir iš praktikos pasiteisinantis dalykas yra vandens sukimas per grindis vasaros laikotarpiu, kuris leidžia pietinės pusės prkaitinimą paskirstyti per visus namus. Ir tam, kaip jau rašė, reikia subalansuotos ir pilnu pralaidumu veikiančios sistemos.

Įjungus gyvatuką plytelės nesušiltų. Tada jau geriau infraraudonųjų spindulių plokštė lubose - momentinė šiluma kai jos reikia.

Šildymo sezonas 6 mėn. Ar tikrai likusius 6 mėn. šildyti vien vonias būtų nepaplitęs sprendimas turint šilumos šaltinį, kuris gali generuoti vos 2kW
šilumos?
Su katilais taip neišeina, nes dėl vonios pašildymo katilo nekursi. Likdavo el. kilimėlis arba el. gyvatukas. Manau, kad kilimėlis yra komfortiškiau, nors galima sujungti ir tą, ir tą. Tas pats ir su grindiniu. Turint tam tinkamą šilumos šaltinį galima numatyti vonių grindų bei gyvatukų šildymą atskirai nuo viso likusio namo. Manau problemų nebūtų užsukti kitus kontūrus 2 kartus per metus. Klausimas tik ar šilumos šaltinis gali taip susimažinti galingumą, kad tiektų šilumą tik san mazgams. Šiltos grindys vonioje vistiek liks komfortiškiausias variantas.

Dujiniai katilai naudojami jau n metų. Nėra problemų su jais padaryti vonios grindų šildymą, taip pat kaip padaro gyvatukų ir boilerių šildymą. Tačiau tai nepasidarė paplitęs sprendimas. Bet jeigu žmogui reikia, tai yra jo pasirinkimas. Tik jau tada geriau nemąstyti apie kitų kontūrų užsukinėjimą ir daryti ant atskirų siurblių iš karto.

pas mus palikti atsukti kontūrai, kur yra grindų plytelės (virtuvė, vonia, tamburas, tualetas). "Kinietis" užprogramuotas, kad šildytų nuo 5 iki 7val. ryte ir 20-21 val. vakare. Šiltos plytelės kada labiausiai reikia, o ir per dieną nespėja labai atvėsti. Sandėliuke plytelės be šildymo, tai basom nesinori ten užeiti.